Moterų judėjimas Irane (ir kitose islamiškose šalyse)
Klausimas: Mieli mokytojai, Irane prasidėjo naujas protestų judėjimas, kurį įžiebė rugsėjį įvykusi jaunos moters mirtis policijos areštinėje. Jaunų žmonių, ypač jaunų moterų vaidmuo yra labai ryškus šiame judėjime, ir protestuotojai plačiai naudoja šūkį: „Moterys, Gyvybė, Laisvė“. Nors valdžia ėmėsi įprastinių smurtinių malšinimo veiksmų, kol kas jos pastangos nebuvo labai sėkmingos. Kaip įvertintumėte šio judėjimo ateitį ir jo potencialą sukurti revoliucinius pokyčius Irane?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2022 m. Ukrainos vebinare.
Mes trumpai jau anksčiau pakomentavome situaciją Irane, tačiau duosiu jums truputį platesnę perspektyvą. Yra akivaizdu, kad kai pažvelgiate į istoriją, kai pažvelgiate į faktą, jog esame pereinamajame laikotarpyje į aukso amžių, Iranas, kaip šalis, privalo pasikeisti. Nėra nė menkiausios abejonės, kad aukso amžiuje islamas nebebus dominuojanti religija Irane, ar, tiesą sakant, ir bet kurioje kitoje šalyje, kaip ir katalikų bažnyčia nebedominuos nė vienoje šalyje. Klausimas tėra toks: kokiu būdu gali įvykti šis pokytis?
Irane ir keliose kitose arabų šalyse matote, kad puolusios būtybės sugebėjo pasinaudoti puolusiomis būtybėmis įsikūnijime arba puolusioje sąmonėje esančiais žmonėmis, kad sukurtų šį labai griežtą represinį režimą. Kaip pretekstu tai daryti jos pasinaudojo islamu, o tiksliau, visiškai nesubalansuota ir iškreipta pirminių islamo mokymų interpretacija. Tai atvedė prie šio labai labai stipraus visuomenės pavergimo, kuris ištisiems dešimtmečiams sustabdė visuomenės vystymąsi. Iranas šiandien dešimtmečiais atsilieka nuo ten, kur būtų buvęs, jeigu to nebūtų įvykę, jeigu nebūtų atsiradęs šis represinis režimas.
Tokiuose režimuose įvyksta taip, kad įtampa privalo augti, kol yra pasiekiamas lūžio taškas. Tą patį matote garo variklyje, kai uždarote vožtuvą, saugumo vožtuvą, kuris išleidžia garą. Tokioje sistemoje spaudimas gali tik didėti. Ir klausimas tėra toks, kur atsiras kažkokia silpna vieta sistemoje, kurioje tuomet įvyks sprogimas ir garas galės būti nuleistas.
Nors panaudojau išsireiškimą „silpna vieta“, tai nereiškia, jog sakau, kad protestuotojai yra sistemos silpnoji vieta. Turiu omenyje, kad ateina momentas, kai tie, kurie yra atviriausi pokyčiams, iš tiesų pradeda sakyti: „Gana, daugiau nebegalime to priimti, privalome kažką daryti.“ Ir priežastis čia, žinoma, yra ta, kad represinė sistema privalo darytis vis labiau represinė. O tai reiškia, kad tam tikrus žmones ji įstumia į situaciją, kurioje jie jaučia, jog iš jų buvo atimtas bet koks normalus gyvenimas.
Daugelis jaunų žmonių šiuose represiniuose režimuose susiduria su nedarbu, su neužtikrinta ateitimi. Jie nemato, kaip galėtų susikurti normalų materialų gyvenimą. Žinoma, visose islamiškose šalyse moterys yra pavergtos labiausiai. Ir būtent dėl to, kaip Motina Marija sakė, tai yra moterų dešimtmetis. Egzistuoja didelis potencialas, ne tik Irane, bet ir kitose arabų arba islamo šalyse, kad moterys galės tapti varomąja pokyčių jėga.
Moterys gali tapti varomąja jėga ne smurtinei revoliucijai, o taikiai revoliucijai, kuri paskatins šias visuomenes pasikeisti. Tai iš tiesų yra labai nepavydėtina padėtis, žvelgiant iš mano, pakylėtojo mokytojo, perspektyvos, kad žmonės yra taip priremiami prie sienos, jog taria: „Aš eisiu protestuoti, net jeigu man reikės netekti gyvybės.“ Tai yra didelė nelaimė žmonėms, kurie gali prarasti savo gyvybę, bet nelaimė tai yra net ir šaliai, kad ji praranda šių jaunų žmonių resursą, kurie dažnai būna patys šviesiausi žmonės ir būtent jie galėtų sukurti geresnę šalies ateitį. Žinoma, puolusios būtybės ir tie, kurie yra puolusioje sąmonėje, niekada nesugebėtų to matyti, nes jie žmonių nelaiko resursu, jie juos laiko grėsme.
Iš tiesų egzistuoja potencialas, kad tai gali augti ir tapti tokiu judėjimu, kurio valdžios atstovai nepajėgs sustabdyti. Jie nepajėgs jo numalšinti, negalės nužudyti, pavergti ar įkalinti visų žmonių, kurie ryšis protestuoti. Aš daug labiau norėčiau, kad toks perėjimas galėtų įvykti taikiai, tačiau, kaip jau keletą kartų sakėme, kai žmonės tampa išsibalansavę, jie privalo išreikšti savo disbalansą iki tokio kraštutinumo, kad galiausiai tampa akivaizdu, jog tai nėra tvaru. Klausimas tiesiog yra, ko reikės, kiek ilgai tai truks, kiek turės įvykti smurto, kad galiausiai net ir tie, kurie vadovauja šaliai, suvoktų, jog tai nebegali tęstis.
Egzistuoja potencialas, šiame dešimtmetyje, kad moterys gali imtis iniciatyvos islamo šalyse pagerinti savo situaciją ir įgyti didesnę laisvę nuo šios vergovės, kurią jas privertė kęsti šios patriarchalinės visuomenės. Tai yra akivaizdžiai nesubalansuota būsena, kuri nėra tvari ir nėra suderinama su aukso amžiumi. Jeigu šios šalys norės greitu laiku įžengti į aukso amžių, tiktai moterys galės būti varomąja pokyčių jėga, nes vyrai to daryti negali. Žinoma, yra ir vyrų, kurie sugebėtų tai daryti. Tačiau bendrai paėmus, iniciatyva negali ateiti iš vyrų, ji turi ateiti iš moterų. Deja, valdžioje esantys vyrai gali panaudoti smurtą, mėgindami tai nuslopinti, ir būtent dėl to egzistuoja potencialas, kad tai gali pavirsti į labai chaotišką situaciją. Aš, žinoma, visada tikiuosi, kad protas nugalės, tačiau dar pamatysime. Žinoma, tie iš jūsų, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, galite išsakyti su tuo susijusius prašymus. Tačiau, vėlgi, yra daug problemų pasaulyje, dėl kurių reikia išsakyti prašymus, tad paliksiu jūsų individualiam įžvalgumui pajausti, kas yra jūsų dangiškajame plane.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com