Protestai Irane
Klausimas: Ar norėtumėte ką nors pasakyti apie Iraną ir Irane vykstantį sukilimą? Ar matote jiems galimybę išsilaisvinti artimiausioje ateityje?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2022 m. vebinare Amerikai „Demokratijos prikėlimas“.
Situacija Irane yra teikianti vilties, ta prasme, kad žmonės ryžtasi veikti ir pradeda ginti savo laisvę, ko jie iki šiol nedarė tuo pačiu būdu. Viltį teikia dar ir tai, kad pagrindinė varomoji jėga čia yra moterys. Taip pat viltį teikia ir tai, kad tai yra spontaniška žmonių reakcija, neturinti jokios centralizuotos vadovybės.
Na ir dabar, yra komentuotojų pasaulyje, kurie pažvelgė į šią situaciją ir sakė, kad nėra tikėtina, jog šis judėjimas bus sėkmingas, nėra tikėtina, kad jis nuvers vyriausybę, nes jam niekas nevadovauja. Nėra jokios aiškios vadovybės, kuri galėtų perimti valdžią, jeigu dvasininkija būtų priversta pasitraukti. Tačiau žvelgiant iš pakylėtojo mokytojo perspektyvos, aš matau, kad šio judėjimo varomoji jėga nėra besivaržantis valdžios siekiantis elitas, kuris mėgintų nuversti įsigalėjusį valdžios elitą, tai labiau yra žmonių judėjimas. Ir tai teikia vilties.
Klausi, ar manau, kad greitu laiku tai galėtų sukurti persilaužimą. Na, tai priklauso nuo to, kaip apibrėžiate, kas yra „persilaužimas“. Ar manau, kad dabartinė Irano valdžia galėtų būti nuversta ir pakeista demokratiškesne valdžia? Na, tai nėra labiausiai tikėtinas scenarijus. Tai yra viena iš galimybių, tačiau tai nėra labiausiai tikėtinas scenarijus – bent jau ne trumpalaikėje perspektyvoje. Tačiau yra akivaizdu, kad vis didesniam žmonių skaičiui stojant ginti savo teisių, esama valdžia turės arba žlugti, arba privalės padaryti nuolaidų ir suteikti žmonėms daugiau laisvių.
Tai, vėlgi, yra vienas iš tų dalykų, kai didžioji žmonių dalis Irane žino, kad jie kenčia religinės valdžios priespaudą. Jie žino, kad visa šalis yra stabdoma, nes žmonės yra laikomi dirbtinai sukurto skurdo lygmenyje dėl šio varžančio, į praeitį besižvalgančio režimo. Dauguma žmonių nori pokyčių, tačiau iš tiesų dar nepasiekė taško, kuriame ryžtųsi dėl jų pakovoti, ryžtųsi pastovėti už save ir tarti: „Mums tai nebėra priimtina.“ Ir būtent tai šios moterys pradeda daryti.
Nors vis dar yra daug, daug dalykų, kuriuos jie galėtų išmokti – daug, daug lūžių, kuriuos jiems reikia patirti: Prieš ką jie iš tiesų protestuoja? Ko jie iš tiesų nori? Kokios šalies jie nori? Didžiausias klausimas, ne tik Irane, bet ir daugelyje musulmoniškų šalių yra: Ar mes norime sekuliarios demokratijos? O gal norime toliau turėti kažkokią teokratijos formą, kurioje dominuotų musulmonų religija?
Negalite turėti klestinčios, šiuolaikinės demokratijos, kurioje dominuotų viena religija, kaip islamas šiandien dominuoja Irane. Tai neįmanoma. Turite nuspręsti, ar esate pasiruošę išsilaisvinti iš musulmonų religijos, jos konservatyvesnių, varžančių aspektų? Tai nereiškia, kad turite palikti islamą, tačiau turite palikti konservatyvią, į praeitį besižvalgančią jo versiją. Ar esate pasiruošę tai padaryti? Ar jūsų gausos, laisvės ir demokratijos troškimas yra pakankamas, kad ryžtumėtės apleisti praeitin besižvalgančius Islamo aspektus? Tą patį klausimą galima užduoti ir daugumai kitų musulmoniškų šalių. Neįmanoma sukurti klestinčios šiuolaikiškos šalies, kuri būtų varžoma šio Šarijos įstatymo ir kitų į praeitį besižvalgančių islamo elementų.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com