Režimo pasikeitimas Irane
Klausimas: Neseniai įvykęs Khamenei pašalinimas iškelia sudėtingą moralinę dilemą. Negailestingas diktatorius, atsakingas už 30 000 civilių nužudymą, kurie reikalavo demokratijos, – jo išėjimas neabejotinai yra teigiamas pokytis Irano žmonėms. Tačiau metodas, kuriuo jis buvo pašalintas, staigiu Jungtinių Valstijų paleistos raketos smūgiu, be jokio formalaus karo paskelbimo, yra akivaizdus tarptautinių įstatymų pažeidimas. Nors tirono pašalinimas suteikia atokvėpį, ar tai iš tiesų bus naudinga Irano žmonėms, jeigu tai buvo įvykdyta per užsienio karinę intervenciją? O gal dėl šalies tikrojo istorinio progreso ir išlaisvinimo, tokio režimo nuvertimas turėtų būti pasiektas organiškai, ir jį nuversti turėtų patys piliečiai?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2026 m. Kazachstano konferencijoje.
Režimo pasikeitimas neprivalo įvykti patiems piliečiams fiziškai nuverčiant diktatorių arba įvykdant jam mirties bausmę. Tačiau idealiu atveju tai turėtų įvykti, įvykus pokyčiui kritinėje žmonių masėje – kai jie palieka sąmonę, leidusią diktatoriui juos kontroliuoti. Ir tai yra tikra tiesa, kad paties Khamenei pašalinimas nepašalino režimo, nepašalino nei politinių lyderių, nei kariuomenės lyderių, nei Nacionalinės Gvardijos. Iš tiesų, Irano žmonių situacija kol kas nelabai tepasikeitė. Jie tikriausiai kenčia dar didesnę priespaudą ir jaučiasi dar labiau suvaržyti nei anksčiau.
Galite dabar pažvelgti į Venesuelą ir paklausti: argi tai nebuvo sėkmingas perversmas, kurį įvykdė Jungtinės Valstijos? Tačiau ką jie padarė? Jie iš esmės paliko Maduro režimą valdžioje. Ir ar Venesuelos žmonės jaučiasi laisvesni nei anksčiau? Tikrai ne, nes jie ir nėra laisvesni.
Ką jums, dvasios mokiniams reikia suprasti, yra tai, kad galite pažvelgti į fizinį režimą ir galite sakyti, jeigu žiūrėtumėte į tai iš tradicinės perspektyvos: „Šie žmonės laiko populiaciją priespaudoje, šie fiziniai žmonės fiziškai laiko pavergę populiaciją.“ Tačiau tai niekada nėra tiesa. Visada egzistuoja ir sąmonės komponentas. Irano žmonių sąmonėje egzistuoja elementas, kuris leido šiam režimui išlikti valdžioje taip ilgai. Ir tai yra sudėtinga matrica, tačiau pagrindinis elementas yra tai, kad daugelis Irano žmonių, ypač kaimiškose vietovėse, turi tai, apie ką mes jau anksčiau kalbėjome, – šį nenorą keistis ir keisti savo gyvenimo būdą, šį įtarų žiūrėjimą į pokyčius, šią pokyčių baimę, šį norėjimą kabintis į tradicines vertybes.
O tuomet dar turite islamo elementą, kurio nebuvo iki šio dabartinio režimo atėjimo į valdžią. Jis nebuvo toks stiprus. Bet dabar jis buvo labai stipriai primestas Irano žmonėms. O kadangi jie nesiryžo kvestionuoti islamo, o taip pat ir prieš tai juose nebuvo to ryžto tai daryti, jie buvo įtraukti į šią islamo propagandą. Ir jeigu galėtumėte matyti emocinį, mentalinį ir identiteto lygmenis, pamatytumėte, kad egzistuoja labai, labai sunkus, labai agresyvus kolektyvinis padaras, kabantis virš Irano šalies.
Ir ne fizinis režimas trukdo pokyčiams. Jiems trukdo šis padaras. Tačiau klausimas yra, kaip tas padaras išgyvena? Na, jis išgyvena dėl to, kad vis dar pernelyg daug žmonių maitina jį savo energijomis, bijodami pokyčių ir nenorėdami, nedrįsdami palikti islamo ir reikalauti sekuliarios šalies. Na ir dabar, Iranas nėra vienintelė tokį padarą turinti musulmoniška šalis. Visos kitos šalys taip pat jį turi. Tačiau jis yra labai stiprus Irane. Ir būtent tai turi pasikeisti. Ir būtent tai žmonės gali daryti, nepaisant fizinės priespaudos. Jie gali pakeisti visą lygtį, nustodami šį padarą maitinti savo energijomis. Tačiau kol kas nepakankamas žmonių skaičius ryžosi tai daryti. Ir būtent dėl to režimas vis dar tebėra gyvas.
Na ir dabar, žinoma, tai, ką padarė amerikiečiai, ir tai, ką padarė Izraelis, taip, tai yra tarptautinės teisės pažeidimas. Tačiau tai taip pat yra neįtikėtinos arogancijos išraiška, kuri yra tokia būdinga puolusioms būtybėms, kurios galvoja, kaip mes tiek daug kartų sakėme, kad gali suformuluoti įvaizdį savo prote, kokia turėtų būti realybė, ir tuomet realybė tiesiog privalo prisitaikyti prie jų įvaizdžio.
Ir matote, kaip Trampas, kai įvyko situacija su Maduro, jautė gavęs patvirtinimą, kad jis gali paskelbti, kokia yra realybė, ir ji prie to prisitaikys. Tačiau šį kartą tai nesuveikė. Ir klausimas dabar yra, kalbant apie Amerikos žmones, ar pakankamas skaičius Trampo rėmėjų, įskaitant kongresmenus ir senatorius, ir respublikonų narius, ar jie ryšis kvestionuoti savo lyderio neklystamumą? Jis, žinoma, nenorės pats to daryti, kaip ir Netanjahu nesugeba arba nenori to daryti. Galite matyti, kad virš Amerikos taip pat kabo labai sunkus padaras, ypač respublikoniškose valstijose ir aplink Vašingtoną, kuris apakina žmones, kad jie nedrįsta kvestionuoti Trampo. Panašus padaras kabo ir virš Izraelio, kad jie nedrįsta kvestionuoti Netanjahu ir Izraelio agresijos prieš jo kaimynus. Izraelyje yra pernelyg daug žmonių, kurie turi šį požiūrį, kad reikia gyventi su kalaviju, ir jie galvoja, kad tai yra vienintelis būdas, kuriuo Izraelis galės išgyventi. Ir nesakau, kad Izraelis negali išgyventi gyvendamas su kalaviju, tačiau jis negalės išgyventi kaip demokratija, gaudamas paramą iš kitų demokratiškų šalių.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com