Būtinybė išmokyti vaikus įvaldyti psichiką
TEMOS: Mitinis mąstymas atveda prie pasakų apie gyvūnus – aplinkosauginis judėjimas ir savęs neigimas – jūs esate dvasinės būtybės – universalus mokymas apie dvasingumą, išeinantis už visų religijų ribų – mokykite vaikus apie psichiką
Klausimas: Tai yra klausimas apie vaikų mokymą, apie gyvūnus, kaip jie yra vaizduojami pasakose ir animaciniuose filmukuose, ir aš tiesiog norėjau sužinoti, ar tai yra sveika, ir kokios galėtų būti alternatyvos. Kokiais kitais įrankiais galėtume naudotis, mokydami vaikus apie gyvūnus?
Atsakymas iš pakylėtosios mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels:
Tai iš tiesų yra našta man ant širdies, kad tiek daug vaikų šiandieniniame pasaulyje yra auginami su šiais gyvūnų įvaizdžiais, kurie mąsto ir kalba kaip žmonės. Tai yra senosios kultūros palikimas, kurioje žmonės mąstė kitaip negu šiandien. Yra filosofų, kurie atnešė mokymus apie žmonių sąmonės evoliuciją ir kaip ji perėjo skirtingus etapus, kaip Jėzus jau seniai minėjo šioje svetainėje.
Koncepcija, kad gyvūnai gali mąstyti ir kalbėti kaip žmonės kyla iš mitinio mąstymo. Ir tai buvo vertinga mąstymo forma prieš šimtus ar net tūkstančius metų. Tačiau šiandieniniame racionaliame amžiuje iš tiesų nebėra konstruktyvu toliau tai tęsti. Tačiau problema čia yra ta, kad turite judėjimą – dažnai dar vadinamą aplinkosauginiu judėjimu – kuris yra išsikėlęs tikslą padaryti žmones jautresniais savo aplinkai. Ir todėl jie tai laiko pozityviu dalyku, kad vaikai yra programuojami tikėti, jog gyvūnai gali mąstyti, elgtis ir jausti kaip žmonės – ir todėl jie turėtų būti saugomi taip pat kaip žmonės.
Ir nors šis tikslas skatinti jautrumą gamtai gali būti vertingas, tai labai greitai gali atvesti į savęs kaip žmogaus, o tiksliau dvasinės būtybės, neigimą. Tad nesileidžiant pernelyg giliai į labai plačią temą, dalykas, kurio vaikai turi būti mokomi, žinoma, yra tai, kad gyvūnai nėra kaip žmonės, ir kad žmonės nėra aukštesnė gyvūnų pakopa. Nes žmonės fundamentaliai skiriasi nuo gyvūnų, ir jie skiriasi tuo, kad yra dvasiniai gyvybės srautai, įsikūniję fiziniame kūne, kai tuo tarpu gyvūnai turi grupinę sielą, o ne individualią sielą.
Ir todėl dalykas, kuris turi būti įtvirtintas skirtingomis mokymo variacijomis, yra tai, kad vaikai – nuo ankstyvo amžiaus – būtų mokomi, jog jie yra dvasinės būtybės. Tačiau čia ir vėl susiduriate su tradicinės religijos iššūkiu, kuri neigia, kad esate dvasinės būtybės. Nes ji sako, kad esate nusidėjėliai, negalintys pasiekti aukštesnės sąmonės būsenos – Kristaus sąmonės.
Vis dėlto yra įmanoma duoti vaikams universalų mokymą, kuris savo forma neprimintų religinio ar dvasinio mokymo, bet kurio tikslas būtų mokyti vaikus apie jų pačių psichiką. Ir todėl kelionę vidurio keliu galėtumėte pradėti, suformuluodami mokymą, kuris savo prigimtimi būtų visiškai universalus ir todėl nesikirstų su tradicine švietimo filosofija – kuri daugelyje šalių neleidžia mokyti religinių koncepcijų. Ir jis taip pat nesikirstų su tradicine religine filosofija, nes iš tiesų išmokytų vaiką vertingų gyvenimo įgūdžių, duotų jam žinių suvaldyti savo paties psichiką, išmokytų jį suvaldyti savo emocijas ir tapti savo minčių šeimininku.
Ir tą galima pasiekti, ir pasaulyje jau yra pedagogų, pradėjusių šį procesą. Ir tai galima daryti tokiu būdu, kad praktiškai niekas negalėtų tam prieštarauti, kadangi pribrendo laikas visuomenei nubusti suvokimui, kad, jeigu mokome vaikus skaityti ir rašyti ir mokome juos naudotis technologija, mokome naudotis kompiuteriais, tad ar tuomet neturėtume jų taip pat išmokyti naudotis pačia svarbiausia „technologija,“ kuria jie naudojasi kiekvieną savo gyvenimo dieną, išmokyti juos naudotis savo psichika, savo protu.
Nes kaip gi galime teigti suteikiantys savo vaikams visapusišką išsilavinimą, jeigu, mokydami apie fizinio kūno anatomiją, nieko nemokome apie tai, kaip suvaldyti savo pačių protą ir naudotis juo pozityviai gyvenimo spiralei kurti, užuot tapus aplinkybių auka, kuomet jų gyvenimas degeneruoja į narkotikų vartojimą ar į kitas savidestrukcinio elgesio formas.
Švietimo srityje ir kitose visuomenės srityse yra pakankamai žmonių, kurie yra pasirengę priimti tokį požiūrį, tokią filosofiją – jeigu ji bus suformuluota universaliu būdu ir nebus kaip nors pririšta prie kokios nors specifinės organizacijos ar dvasinio mokymo.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com