Išsaugosite ar nutrauksite smurto sūkurius visuomenėje
TEMOS: Norite užsitarnauti savo pakylėjimą ar tiesiog norite jaustis patogiai – ieškokite nenuoseklumų tarp savo įsitikinimų ir mokytojų mokymų – įstrigimas išoriniame kelyje – mokytojai nepaklus žmonių proto dėžutėms – puolusi sąmonė – kaip bendrakuriate – mėginimas priversti kitus paklusti jūsų proto įvaizdžiams – esate pavaldūs savo Dievo įvaizdžiui – įveikite troškimą perkelinėti proto įvaizdžius mokytojui – kaip galite nešiotis ginklą ir tuo pat metu atsukti kitą skruostą? – karminių sūkurių kartojimas – atsakykite į smurtą nesmurtu – siųskite nesmurtinį impulsą į kosminį veidrodį – gyvenimas nuolatinėje baimės būsenoje – grėsmės egzistuoja prote – netikėjimas, kad Dievas gali jus apsaugoti – savigyna yra priimtina, jeigu tai nėra daroma iš baimės – aukso amžiaus visuomenė bus transcendavusi nusikaltimus – kai visuomenė galės skaityti akašos kronikas, niekas negalės išsisukti su nusikaltimu – dvasiškai sąmoningi žmonės turi pradėti pereidinėti į nesmurtinę sąmonės būseną – visada galite būti atviromis durimis Dievo šviesai – dabartiniai JAV ginklų įstatymai privalo būti peržiūrėti – neleiskite, kad materija valdytų jūsų dvasią
Klausimas: Dėl naujo JAV prezidento [ir Kongreso] troškimo plačiai atverti pietines sienas, skatinant amnestiją, daugelis amerikiečių buvo sužeisti, brutaliai nukankinti, išprievartauti arba nužudyti. Ir netgi pagrobti.
Vėliausias epizodas, patekęs į pirmuosius laikraščių puslapius, yra incidentas, per kurį „du banditai“ įsilaužė į Oklahomoje esantį butą, ketindami išprievartauti ir apiplėšti moterį. Ši ėmė spiegti. Jai buvo pasakyta, kad, jeigu dar kartą suspiegs, bus nužudyta. Auka turėjo ginklą savo rankinėje, ir jai pavyko pasiekti savo rankinę, išsitraukti ginklą ir šauti į užpuolikus. Vienas užpuolikas buvo nušautas, o kitas sužeistas.
Vėliau internetu ji davė interviu žurnalistui, paaiškindama, kad yra kilusi iš šeimos, kurioje vaikams yra diegiamas pasitikėjimas savimi ir drąsa. Ji pasakė: „Renkuosi nešiotis paslėptą šaunamąjį ginklą, kadangi, nors esu labai dėkinga mūsų policijos departamentams už jų teikiamą apsaugą, suprantu, kad jie nėra Dievas, ir todėl negali būti visur tuo pačiu metu.“
„Mirtiną pavojų keliančios situacijos gali nutikti kiekvieną akimirką,“ kalbėjo ji. „Jeigu pirmi nesiimsite veiksmų… būsite pažeidžiamu taikiniu.“
Būdama Nacionalinės Šaulių Asociacijos nare, ji sakė nešiojusis ginklą beveik pusę dešimtmečio, tačiau niekada negalvojo pateksianti į situaciją, kurioje jai teks šiuo ginklu pasinaudoti savo gyvybei apginti. Tačiau ji džiaugiasi, kad visi tie apmokymai, kuriuos turėjo ne vienerius metus, suveikė laiku, išgelbėdami ją nuo sužeidimo, o gal net ir nuo dar blogesnio likimo.
Įsigalėjus šiam naujam režimui Vašingtone, ar galėtų Jėzus su mumis pasidalinti savo nuomone – arba gal galėtų duoti kokią nors taisyklę – kaip žmonės galėtų vėl po ranka turėti ginklą savo namams apsaugoti? Šis klausimas ypač liečia dvasiškai sąmoningus žmones, kurie nori turėti ginklą, tačiau žino, kad reikia „atsukti kitą skruostą.“
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Egzistuoja pakopos kelyje. Žemesnėse pakopose, yra priimtina – ir neišvengiama – kad mokinys perkelinės tam tikrus proto įvaizdžius ant dvasinio kelio, o taip pat net ir ant pakylėtųjų mokytojų mokymų. Turite nuo kažko pradėti, ir iš pradžių į kelią žiūrite per savo dabartinės sąmonės būsenos filtrą. Tačiau tai darydami nenusigausite toliau tam tikro taško, ir ateina toks momentas kiekvieno žmogaus kelyje, kuomet turite užduoti sau rimtą klausimą: „Ar noriu užsitarnauti savo pakylėjimą šiame gyvenime, ar tiesiog noriu pasilikti ten, kur man patogu, neribotą skaičių ateities gyvenimų?“
Jeigu nusprendžiate, kad norite užsitarnauti savo pakylėjimą, tuomet turite suvokti, kad to neįmanoma pasiekti, laikantis įsikibus į savo proto įvaizdžius. Tiesiog negalite pasiimti su savimi savo proto dėžutės į pakylėtąją sąmonės būseną, nes pakylėjimas būtent ir yra procesas, per kurį transcenduojate visus proto įvaizdžius, dėl kurių atrodo, kad esate atskirti nuo Dievo karalystės. Tad, jeigu iš tiesų norite užsitarnauti savo pakylėjimą, privalote pakilti net ir virš labiausiai branginamų proto įvaizdžių ir atkurti ryšį su pakylėtųjų mokytojų REALYBE.
Iš daugumos žmonių tai pareikalaus pereiti procesą, per kurį jie sistematiškai imtų kvestionuoti savo proto įvaizdžius, palygindami juos su REALYBE, kurios mes mokome. Ir neišvengiama šio proceso dalis yra ieškoti nenuoseklumų savo įsitikinimuose, o taip pat nenuoseklumų tarp savo įsitikinimų ir mūsų mokymų. Atrasti – ir pripažinti – tokius nenuoseklumus gali būti sunku, o kartais ir skausminga. Tačiau tiek sunkumas, tiek skausmas, yra tiesiogiai proporcingi jūsų prisirišimui prie savo turimų proto įvaizdžių.
Tad tuo tiesiog noriu pasakyti, kad ateina lūžio taškas, kuomet turite pereiti iš išorinio kelio į vidinį kelią. Išorinis kelias yra kelias, kuriame studijuojate mūsų mokymus ir suprantate juos intelektualiai. Daugelis išoriniame kelyje esančių mokinių studijavo mūsų mokymus ištisus dešimtmečius – ir turi nuostabų intelektualinį jų supratimą – tačiau nesugeba pritaikyti šių mokymų savo gyvenime. Tad šie žmonės yra tvirtai įsitikinę, kad yra tarp geriausių mūsų mokinių, kai tuo tarpu mes aiškiai matome realybę, kad jie vis dar tebėra įstrigę išoriniame kelyje.
Kodėl kai kurie žmonės yra įstrigę išoriniame kelyje? Todėl, kad nenori pripažinti neatitikimų, egzistuojančių tarp proto įvaizdžių, dėl kurių jie jaučiasi patogiai, ir mūsų mokymų realybės. Ir todėl jie nenori pripažinti gilesnės realybės, jog, norint įžengti į vidinį kelią, turite palikti norą priversti pakylėtuosius mokytojus paklusti jūsų proto įvaizdžiams. Turite palikti norą priversti Dievą ir pakylėtuosius mokytojus įtilpti į jūsų proto dėžutę.
Kaip pademonstravau prieš 2000 metų – ir kaip mano broliai ir seserys taip pat pademonstravo savo gyvenimais – mes NIEKADA nepaklusime žmonių proto dėžutėms. Nes kaip galėtume padėti jums išsilaisvinti iš savo proto dėžutės jai paklusdami? Padėti jums tapti laisviems galime, TIKTAI suteikdami jums atskaitos tašką, parodydami jums – jeigu turite akis matyti – kad realybė egzistuoja už jūsų proto dėžutės ribų, ir kad mes nepaklusime jūsų proto dėžutei.
Jeigu mokinys yra pasirengęs patirti skausmą, pripažindamas nenuoseklumus savo proto įvaizdžiuose, tuomet toks mokinys galiausiai gali pasiekti suvokimą, kuris yra skiriamoji riba tarp išorinio ir vidinio kelio. Šis suvokimas yra faktas, kad būtent tendencija perkelinėti proto įvaizdžius ant Dvasios yra puolusi sąmonė. Ir niekada negalėsite pakilti, ir taip pat negalėsite tapti tikru pakylėtųjų mokytojų mokiniu, kol būsite prisirišę prie puolusios sąmonės, netgi siekdami priversti mus patvirtinti šios puolusios sąmonės teisingumą.
Atkreipkite dėmesį į čia egzistuojantį subtilumą. Jūs esate įsikūnijime Žemėje tam, kad tyrinėtumėte savo bendrakūrybinius gebėjimus. Kokiu būdu bendrakuriate? Bendrakuriate, suformuodami proto įvaizdį ir tuomet, pasinaudodami proto gebėjimu, projektuojate šį įvaizdį ant Materijos šviesos. Materijos šviesa yra sukurta kaip saugi aplinka – dvasinė smėlio dėžė – kurioje galite eksperimentuoti, rimtai nesužeisdami savęs, kitų žmonių ar smėlio. Todėl yra visiškai teisėta perkelinėti proto įvaizdžius – net ir tuos, kurie yra paremti dualistine sąmone – ant Materijos šviesos. Materijos šviesa yra prisiekusi prisiimti bet kokią jūsų ant jos projektuojamą formą, kad suteiktų jums grįžtamąjį ryšį tam, ką sukūrėte.
Kitaip tariant, turite teisę projektuoti proto įvaizdžius ant Materijos šviesos. Pjausite tai, ką pasėjote, tačiau nepažeisite Laisvos Valios Įstatymo arba Vienovės Įstatymo. Tačiau teisėta NĖRA tai, kad imtumėte projektuoti savo proto įvaizdžius ant kitų savimonę turinčių būtybių su laisva valia. Mėginimas priversti kitus paklusti jūsų proto įvaizdžiams iš tiesų yra puolusi sąmonė, ir būtent apie šią sąmonę kalbėjau, sakydamas Petrui: „Eik šalin, Šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne apie tai, kas Dievo, o kas žmonių.“
Kai perkelinėjate savo proto įvaizdžius ant pakylėtųjų mokytojų, ant Dievo, pažeidžiate Vienovės Įstatymą, kuris yra išreikštas viename iš pamatinių Dievo įsakymų – neturėti jokių kitų dievų šalia vieno tikrojo Dievo. Ir kai priimate proto įvaizdį – o šis įvaizdis neišvengiamai bus sukurtas iš puolusios sąmonės – tuomet šis stabas tampa jūsų dievu. Ir NIEKADA negalėsite pakilti aukščiau savo sąmonėje už savo turimą Dievo įvaizdį. Būsite pavaldūs savajam „dievui,“ ar tai būtų proto įvaizdis ar tikrasis Dievas.
Puolusios sąmonės esmė yra ta, kad ji yra Dievo Alfos ir Omegos aspektų iškraipymas. Ji iškreipia Alfa aspektą per dvasinę puikybę, kuri skatina būtybes manyti, kad Dievas iš tiesų paklus jų proto įvaizdžiams. Ir ji iškreipia Omega aspektą, siekdama jėga primesti savo proto įvaizdžius kitiems, netgi galvodama, kad, jeigu jai pavyks priversti visus žmones patvirtinti jos įsitikinimus, tuomet net ir Dievas privalės juos priimti.
Tikiuosi, kad kai kurie suvoks mano mintį, kai tuo tarpi kiti liks apakinti puolusios sąmonės ir perkelinės savo proto interpretaciją ant mano žodžių, dėl kurios atrodys, kad JIEMS šie žodžiai negalioja. Ir todėl jie turės apsukti dar vieną ratą puolusioje sąmonėje, užuot iš tiesų įsisąmoninę mano mokymą, kad tik tie, kurie tampa kaip maži vaikai, įeina į karalystę. Tapti kaip mažu vaiku reiškia, kad įveikiate troškimą perkelinėti proto įvaizdžius ant savo dvasinio mokytojo, norėdami, kad jūsų mokytojas patvirtintų jūsų turimus įsitikinimus, užuot padėjęs juos jums transcenduoti. Tai reiškia, kad esate pasiryžę užduoti atvirus klausimus, klausimus, kuriais siektumėte suprasti to, kas mes esame realybę, užuot savo klausimu projektavę proto įvaizdį.
Kaip šios sąmonės pavyzdį galime paimti aukščiau pateiktą klausimą. Pirmiausia yra pateikiami argumentai, kurie aiškiai apnuogina žmogaus turimus įsitikinimus, tai yra, kad yra būtina ir teisinga nešiotis ginklą. O tuomet, pabaigoje, yra trumpas klausimas, tačiau akivaizdu, kad klausimas yra užduodamas TIKTAI turint lūkestį, kad aš patvirtinsiu žmogaus pasidarytą išvadą. O kur čia vaiko nekaltumas, kuris tiesiog užduoda klausimą, neturėdamas iš anksto pasidarytos išvados? Ar toks žmogus gali būti mokomas pakylėtųjų mokytojų? Na, tai priklauso nuo žmogaus pasiryžimo ištverti skausmingą suvokimą, kad jo turima pasaulėžiūra yra labai stipriai paveikta puolusios sąmonės, kuri paaiškina rimtus nenuoseklumus net ir tokiame trumpame laiške.
Leiskite man parodyti nenuoseklumą, kuris daugumai turėtų būti akivaizdus. Iš pradžių turime paaiškinimą apie moterį, kuri pajautė grėsmę, išsitraukė ginklą ir šovė į du žmones, vieną iš jų sužeisdama mirtinai. Tačiau pabaigoje turime klausimą, kuriame yra sakoma: „Šis klausimas ypač liečia dvasiškai sąmoningus žmones, kurie nori turėti ginklą, tačiau žino, kad reikia „atsukti kitą skruostą.“
Tai mums rodo, kad klausimą uždavusio žmogaus protui atrodo įmanoma nešiotis ginklą ir tuo pat metu atsukti kitą skruostą, ir netgi, kad moteris, pašovusi du žmones, tai darydama iš tiesų suko kitą skruostą.
Turiu pasakyti, kad, susidūręs su tokiais dalykais, net ir pakylėtasis mokytojas kartais gali pajusti norą tiesiog palikti Žemę ir judėti pirmyn begaliniais Dievo Esybės laiptais. Ir ypač tuomet, kai matome mokinius, kurie nesugeba įsisąmoninti pačių elementariausių mūsų mokymų. Kaip kas nors gali prilyginti ginklo nešiojimąsi kito skruosto atsukimui? Kaip žmonėms yra įmanoma NEMATYTI čia egzistuojančio prieštaravimo? Žinoma, nesiruošiu palikti Žemės, tačiau noriu jums perduoti, kad net ir pakylėtieji mokytojai turi jausmus, nors šie jausmai ir nėra tokie patys, kokius turėjome būdami įsikūnijime.
Na ir dabar, pilnai pripažįstu, kad žmonės turi laisvą valią. Turite teisę nešiotis ginklą (jeigu jūsų šalis tai leidžia). Tačiau, jeigu tai darysite, neateikite pas mane po šio įsikūnijimo ir neklauskite, kodėl neužsitarnavote savo pakylėjimo. Matote, norėdami užsitarnauti savo pakylėjimą, turite pilnai įsisąmoninti ir įkūnyti mano priesaką nesipriešinti blogiui, bet atsukti kitą skruostą. Koks yra už šio priesako slypintis mokymas? Mokymas yra toks, kad vienas iš pagrindinių dalykų, neleidžiančių žmonėms pakilti, yra būtent tai, jog jie yra įsipainioję į karminius sūkurius, kuriuos jie kartoja vėl ir vėl. Šiame pavyzdyje, moteris, kuri nešiojosi ginklą, ankstesniuose gyvenimuose buvo įsitraukusi į daugybę tokių sūkurių, net ir su šiais dviem ją užpuolusiais žmonėmis – ir ji ne visada būdavo auka. Ką ji pasiekė, išsitraukdama ginklą ir pašaudama tuos du žmones, kuriuos ji buvo užpuolusi ankstesniame gyvenime? Ji tiesiog pratęsė karminį sūkurį ir privalės dar kartą įsikūnyti su tais pačiais dviem žmonėmis.
Kiek ilgai turės tęstis šis sūkurys, kaip galite sustabdyti karminį sūkurį? Sūkurys tęsis tol, kol viena pusė nuspręs ATSAKYTI Į SMURTĄ NESMURTU.
Ar suvokiate mano mintį? Jeigu rimtai norite užsitarnauti savo pakylėjimą, tuomet PRIVALOTE sustabdyti savo karminius sūkurius, o VIENINTELIS būdas tai padaryti, yra nesipriešinti blogiui, bet atsukti kitą skruostą. Mano priesakas nebuvo duotas tiems, kuriems nerūpi pakilti į dvasinę karaliją. Jis buvo duotas tiems, kurie nori pakilti ir yra pasiryžę padaryti viską, kas būtina, kad galėtų pakilti.
Ar tuo noriu pasakyti, kad turėtumėte būti pasirengę leisti kitiems žmonėms jus nužudyti arba sužeisti? Taip, būtent tą ir sakau, ir būtent tai sakiau prieš 2000 metų. Tai, kad visa krikščionybė šito nesuprato, nepaverčia mano žodžių negaliojančiais. Jeigu iš tiesų norite pakilti, jūsų saugumas, jūsų komfortas, net ir jūsų fizinė gyvybė tampa antraeiliais dalykais. Jūs, tikrąja to žodžio prasme, tampate pasirengę padaryti viską, kas būtina, kad sustabdytumėte karminius sūkurius ir priartėtumėte prie savo pakylėjimo. Esate pasiruošę prarasti savo gyvybę, idant atrastumėte nemirtingą gyvenimą.
(Atkreipkite dėmesį, jog nesakau, kad šiame konkrečiame pavyzdyje moteris būtų galėjusi užsitarnauti savo pakylėjimą, nenaudodama ginklo. Ji būtų sustabdžiusi šį konkretų karminį sūkurį, tačiau jai vis dar reikėtų nueiti ilgą kelią iki savo pakylėjimo.)
Na ir dabar, sakydamas, kad turite būti PASIRENGĘ prarasti savo gyvybę, tai nereiškia, jog sakau, kad PRARASITE savo gyvybę. Nes, jeigu iš tiesų įkūnysite įsakymą nesipriešinti blogiui, ką tuomet darysite? Siųsite nesmurtinį impulsą į kosminį veidrodį, ir ką veidrodis jums atspindės? Nebent turėtumėte labai didelę karmą iš ankstesnių gyvenimų, jau vien šio pokyčio sąmonėje pakaks garantuoti, kad niekada nesusidurtumėte su situacijomis kaip toji, kuri čia ką tik buvo aprašyta. Tad galėtume čia perfrazuoti senąjį Henrio Fordo posakį: „Ar manytumėte, kad ginklas jums reikalingas, ar manytumėte, kad ginklas jums nėra reikalingas – esate teisūs!“
Atkreipkite dėmesį, kad moteris nešiojosi ginklą pusę dešimtmečio, o taip pat atkreipkite dėmesį į šeimą, kurioje ji užaugo. Kokį impulsą ji siuntė į kosminį veidrodį? Ir ką veidrodis atspindėjo jai atgal: būtent tai, ko ji sakė norinti. Tad aukščiau užduotame klausime atrandate dar vieną nenuoseklumą, nes klausimą uždavęs žmogus matomai neįsisavino mūsų plačiai duotų mokymų apie kosminį veidrodį.
Svarbesnė mano mintis čia yra ta, kad, kai turite prisirišimą, norėdami sulaukti savo požiūrio patvirtinimo – ir nenorite savęs sąžiningai ištirti – jūsų protas tampa uždara sistema, o tai neišvengiamai atves prie nenuoseklumų. Jūs nesugebėsite matyti, kad tai yra nenuoseklumai, ir jums netgi atrodys, kad tam tikros idėjos arba įvykiai juos patvirtina – ir todėl vis giliau įstrigsite savo proto dėžutėje, kol vienintelis jus išlaisvinti galintis dalykas bus antrasis termodinamikos dėsnis, kuris jums sukels tokią didelę krizę, kad galiausiai nuspręsite atverti savo protą ir imsite uždavinėti klausimus su mažo vaiko atvirumu.
Ar matote, kad žmonėms, kurie įžengė į epinį mąstymą ir pasaulį laiko pavojinga vieta, toks incidentas kaip šis atrodys patvirtinantis sąmonę, jog yra būtina nešiotis ginklą? Ir tai tik dar labiau sustiprins žinią, kurią šie žmonės siunčia į kosminį veidrodį. Tai taip pat dar stipriau uždarys jų protus, kaip matote šiame pavyzdyje, kuriame moteris pašovė du žmones. Galiu jus užtikrinti, kad nė vienas žmogus negali nužudyti kito žmogaus, nejausdamas būtinybės kvestionuoti savo motyvų ir veiksmų. Tačiau šiuo atveju, savęs ištyrimo impulsas matomai galėjo būti nustumtas į šalį dėl šiai moteriai nuo gimimo diegtos pasaulėžiūros ir jos išpažįstamos NŠA (Nacionalinės Šaulių Asociacijos) filosofijos.
Ši moteris taip pat pateikia aiškų pavyzdį, kaip žmonės yra pasiruošę demonizuoti kitus tam, kad pateisintų savo veiksmus. Ar yra kokių nors įrodymų, kad tie du vyrai iš tiesų ketino įvykdyti savo grasinimą ją nužudyti? Matomai tie du vyrai nebuvo ginkluoti, nes kitaip būtų galėję pašauti moterį pirmiau nei ji šovė į juos. Tad čia turime moterį, kuri gyvena nuolatinėje baimės būsenoje. Jos pačios baimė iššaukė situaciją, kurioje ji jautė grėsmę. Tačiau, užuot pasinaudojusi šia situacija, kad stotų prieš savo baimę ir ją įveiktų, ji leido šiai baimei diktuoti jos veiksmus ir pašovė du neginkluotus vyrus. Tuo įrodydama, savo baime persigėrusiame prote, kad yra svarbiau išsaugoti materialią nuosavybę nei išsaugoti savo artimo gyvybę.
Ar suvokiate, kaip tam tikrą požiūrį turintys žmonės gali būti įtraukti į tą pačią karminę grupę, sukuriančią negatyvų sūkurį, kuriame žmonės sustiprina vienas kito proto dėžutes, kol galiausiai visi jose taip tvirtai įstringa, kad vienintelis būdas iš jų ištrūkti eina per skaudžių smūgių mokyklą, kuri jiems duos tiksliai tai, ko jie prašo – smurtinę konfrontaciją su žmonėmis, kurie taip pat yra įstrigę epinėje sąmonėje? NŠA yra akivaizdus pavyzdys – tarp daugelio kitų pavyzdžių Amerikos visuomenėje – kaip tam tikra visuomeninė grupė yra sukurta pagrinde tam, kad pateisintų – ir palaikytų – karminį smurto sūkurį, kuris šiuo atveju tęsiasi nuo Atlantidos laikų. Jis siejasi su neo-konservatorių sūkuriu, kurie palaikė karą Irake, tuo pat metu manydami, kad šį karą galima visiškai pateisinti, nes jis esą skleidžia laisvę ir demokratiją – net ir krikščionybę – pasaulyje.
Tai gal dabar jau suvokiate, kad BET KOKIE mėginimai skleisti laisvę ir krikščionybę jėga negali ateiti iš manęs ir negali turėti mano palaikymo?
Nors tikiuosi, kad pagrindinę savo mintį išsakiau aiškiai, leiskite man aptarti dar kelis klausimus, kuriuos žmonės gali užduoti, žvelgdami į tokią situaciją kaip ši. Pažvelkite į sekantį teiginį: „Jeigu pirmi nesiimsite veiksmų… būsite pažeidžiamu taikiniu.“ Tai yra tipiškas juodai balto mąstymo pavyzdys, kuris yra pamatinė daugumos karminių sūkurių priežastis. Šio asmens prote, pasaulis yra pavojinga vieta, kurioje blogis tyko už kiekvieno kampo. Todėl turite tik dvi galimybes: privalote būti pasirengę nužudyti kitus arba patys būsite nužudyti.
Tačiau gilesnė kosminio veidrodžio realybė yra tokia, kad būtent tuomet, kai jausite grėsmę, grėsmė ateis pas jus. Kitaip tariant, grėsmė prasideda prote ir ji privalo būti įveikta prote. Būtent tuomet, kai jaučiate būtinybę „pirmi imtis veiksmų,“ paverčiate save taikiniu, nes sakote kosminiam veidrodžiui, jog norite gyventi pasaulyje, kuriame blogis tyko už kiekvieno kampo.
O dabar paimkime sekančius žodžius: „Renkuosi nešiotis paslėptą šaunamąjį ginklą, kadangi, nors esu labai dėkinga mūsų policijos departamentams už jų teikiamą apsaugą, suprantu, kad jie nėra Dievas, ir todėl negali būti visur tuo pačiu metu.“ Matomai, nors moteris sakosi tikinti į Dievą, tai nėra toks Dievas, kuris gebėtų būti visur tuo pačiu metu. Nes, jeigu ji iš tiesų tikėtų Dievo apsauga, kam tuomet jai reikėtų nešiotis ginklą? Gilesnė mintis čia, žinoma, yra ta, kad, jeigu iš tiesų tikėtumėte Dievo apsauga, nejaustumėte jokios būtinybės nešiotis ginklą. Ir jeigu iš tiesų tuo tikėtumėte, Dievui taptų įmanoma jus apsaugoti, kai tuo tarpu ginklo nešiojimasis Dievo apsaugą iš jūsų atims. Taip yra dėl to, kad, nešiodamiesi ginklą, netiesiogiai sakote, kad nenorite Dievo apsaugos, nes norite pasikliauti materialiomis apsisaugojimo priemonėmis. O tai reiškia, jog iš tiesų sakote, kad nepasitikite Dievu, netikite, kad Jis jus galėtų apsaugoti nuo materialios grėsmės.
Tikiuosi, jog jau pakankamai aiškiai pasakiau, kad, jeigu esate dvasiškai sąmoningas žmogus ir esate įsisąmoninę mokymą apie kito skruosto atsukimą, nematysite jokios būtinybės nešiotis šaunamojo ginklo ar kokio nors kito mirtį nešančio ginklo. Ir jums taip pat nereikės ginklo laikyti savo namuose, kad apsaugotumėte save.
Ir visgi visa tai pasakius, mes, pakylėtieji mokytojai, esame praktiški realistai. Todėl suvokiame, kad egzistuoja tam tikros vietos, kuriose egzistuoja didelė koncentracija žmonių, turinčių labai stipriai sudrumstus protus arba netyrus motyvus. Ir nors rekomenduočiau dvasiškai sąmoningiems žmonėms vengti tokių vietų, suprantu, kad kai kuriais atvejais tai gali būti jūsų dvasinės misijos dalis dirbti tokioje aplinkoje. Tad mano rekomendacija būtų pirmiausia dirbti prie savo baimės įveikimo, idant iš tiesų įkūnytumėte kito skruosto atsukimo sąmonę. Kai jūsų prote iš tiesų nebebus likę smurto – o ypač jo nebebus likę jūsų emociniame kūne – iš tiesų galite iš vidaus gauti impulsą nešiotis mirtinai nepavojingą, gynybai skirtą ginklą, arba galbūt galite išmokti kokią nors mirtinai nepavojingą savigynos techniką.
Tikiuosi, jog kai kurie suvoks mano perduodamą subtilią mintį. Duodu bendrą taisyklę nesinešioti jokio mirtiną pavojų keliančio ginklo. Tačiau NESAKAU, kad dvasiškai sąmoningas žmogus neturėtų savęs ginti. Tiesiog noriu labai aiškiai pasakyti, kad, jeigu save ginsite iš baimės būsenos, susikursite karmą. Tačiau, jeigu būsite įveikę baimę, gali būti visiškai teisėta panaudoti mirtino pavojaus nekeliančią gynybos formą, kadangi tai kitiems gali padėti išmokti pamoką, jums patiems nesusikuriant sau karmos. Tačiau, kad išvengtumėte karmos sukūrimo, privalote būti laisvi nuo baimės, idant galėtumėte gauti aiškų vedimą iš savo aukštesniojo aš, užuot galvoję, kad baime grįstas impulsas ateina iš jūsų aukštesniojo aš. Kitaip tariant, tik po to, kai būsite pasiruošę visada atsukti kitą skruostą, įgysite įžvalgumą žinoti tuos atvejus, kai neturėtumėte atsukti kito skruosto. Tie, kurie nenorės palikti bet kokios tendencijos atsakyti smurtu, neturės šio įžvalgumo, ir todėl kursis karmą bet kokiais jėgą naudojančiais veiksmais.
Noriu aiškiai pasakyti, kad, išskyrus šias ypatingas situacijas, dvasiškai sąmoningiems žmonėms būtų daug geriau stengtis pakilti virš baime grįstos sąmonės ir pasitikėti, kad nesusidursite su smurtinėmis situacijomis. O jeigu vis tiek susidurtumėte su tokia situacija, tuomet laikykite ją karmos grįžimu, suteikiančiu jums galimybę pademonstruoti, kad esate pakilę virš baime grįstos sąmonės, kurioje matote būtinybę už smurtą atsilyginti smurtu. Išaušus Vandenio amžiui, žmonėms tapo dar svarbiau palikti Senojo Testamento padiktuotą mąstymą – „akis už akį ir dantis už dantį.“ Ir kaip minėjau, tą galite pasiekti, TIKTAI iš tiesų atsukdami kitą skruostą.
Kas liečia Vandenio amžių, leisiu savo broliui, Sen Žermenui, tarti baigiamąjį žodį.
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels:
Negi rimtai tikite, kad Aukso Amžiuje žmonės jaus būtinybę nešiotis ginklus? Aukso Amžius atneš visuomenę, kurioje nebeegzistuos jokios grėsmės, nuo kurių būtų būtina gintis. O tai reiškia, kad kalba eina apie visuomenę, kuri bus transcendavusi nusikaltimus.
Dabartiniu momentu gali atrodyti neįmanoma, kad žmonija galėtų transcenduoti nusikaltimus. Tačiau realybėje tai yra visiškai įmanoma. Vienas iš svarbiausių įvykių, padėsiančių pašalinti nusikaltimus, bus technologinės priemonės, padėsiančios visuomenei skaityti Akašos kronikas. Šiose kronikose yra saugomi „vaizdai“ arba įrašai, apie visus kada nors padarytus veiksmus, ir kai visuomenė sugebės juos perskaityti, bus neįmanoma išvengti atsakomybės už nusikaltimą, kadangi visi tiesiogiai galės matyti veiksmus ekrane. Ir kai galimybė išvengti atsakomybės už nusikaltimą išnyks, motyvacija vykdyti nusikaltimus taip pat dramatiškai sumažės.
Tačiau, kaip ir bet kokios kitos technologijos atžvilgiu, ja taip pat galima piktnaudžiauti, tad aš jos neperduosiu tol, kol sąmonės lygis nebus stipriai pakeltas aukštyn. Kaip Jėzus taip nuostabiai paaiškino, visos problemos yra sukuriamos žmonių sąmonėje, ir todėl visi sprendimai taip pat turi prasidėti nuo ten.
Tad kas yra tie žmonės, iš kurių tikimės, kad jie taps pokyčio kolektyvinėje sąmonėje pionieriais? Tai, žinoma, yra dvasiškai sąmoningiausi žmonės, ypač tie, kurie nori ne tik tapti labiau sąmoningais, bet nori būti pažadintais. Tad norint, kad visuomenėje egzistuojantis nusikalstamumas pradėtų mažėti, kažkam reikia pradėti keisti savo asmeninę sąmonę, paliekant nusikaltimus iššaukiančią sąmonę. O tai reiškia, kad kas nors privalo išdrįsti gyventi taip, lyg nusikaltimų grėsmė neegzistuotų.
Kai kurie turi pasiryžti visiškai palikti smurtą, tapdami neagresyviais, nenaudojančiais jėgos savo prote, idant galėtų kitiems suteikti atskaitos tašką kuris visiškai skirtųsi nuo smurtą skleidžiančio mąstymo. Tikiuosi, kad kai kurie matys tai savo misijos dalimi. Ir tikiuosi, kad kai kurie iš jūsų suvoks, kad, jeigu iškiltų būtinybė praktiškai pademonstruoti, kaip atsakyti į smurtą nesmurtu, su džiaugsmu pasitiksite šią galimybę. Ir kad ir kas benutiktų materialiame pasaulyje, sugebėsite pažvelgti giliau už materialių įvykių, ir leisite savo šviesai šviesti per jus, net ir tokiose situacijose, kuriose dauguma žmonių išjungtų savo šviesą – leisdami puolusiai sąmonei įtikinti juos, kad toje ar anoje situacijoje negalite arba neturėtumėte būti atviromis durimis Dievo šviesai.
Aukso Amžius taps įkūnyta realybe tuomet, kai kritinė masė žmonių ryšis pademonstruoti, kad NĖRA tokių situacijų, kuriose negalėtumėte arba neturėtumėte būti atviromis durimis Dievo šviesai.
Ir galiausiai, leiskite man pasakyti, kad, jeigu Jungtinės Valstijos nori būti Aukso Amžiaus pioniere, jos dabartiniai ginklų įstatymai neišvengiamai turės būti modifikuoti. Nė viena kita demokratinė šalis neturi tokio laisvo priėjimo prie ginklų kaip Jungtinės Valstijos. Ir jokios kitos demokratinės šalies žmonės neturi tokio didelio nepasitikėjimo savo pačių vyriausybe – tai reiškia, kad žmonės mano, jog ginklai jiems yra reikalingi apsiginti nuo savo pačių valdžios. Ir čia egzistuoja tam tikras ryšys, ta prasme, kad Jungtinės Valstijos negaus geresnės valdžios tol, kol žmonės nesiliaus elgtis taip, lyg būtų savo pačių valdžios priešais, ir vietoj to nuspręs laikyti save valdžios dalimi. Žmonės turi pradėti save laikyti sprendimo dalimi, užuot projektavę, kad problema egzistuoja išskirtinai už jų ribų.
Tad yra neišvengiama, kad kuriam laikui ginklų įstatymai Jungtinėse Valstijose privalės būti sugriežtinti ir tapti panašesni į kitose demokratinėse šalyse egzistuojančius įstatymus. Nematau jokios būtinybės dvasiškai sąmoningiems žmonėms švaistyti savo resursus (pinigus arba mentalinę energiją) kovai su šia tendencija. Žinoma, galite atrasti pavyzdžių, kuomet žmonės regimai išvengė mirties arba sužeidimo, nešiodamiesi ginklą, tačiau taip pat galite atrasti apsčiai incidentų, kuomet žmonės imdavo siautėti su ginklais. Tad kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo – Dievui.
Tuo noriu pasakyti, kad turėtumėte nukreipti savo mentalinę energiją ten, kur ji turės galingiausią poveikį – įveikdami baime grįstą sąmonę ir įžengdami į aukso amžiaus sąmonę. Šioje proto būsenoje, Aukso Amžius yra tapęs įkūnyta realybe, ir jūs atitinkamai pagal tai ir gyvenate, tai reiškia, kad šviesai patikite visus savo poreikius, užuot galvoję, kad egzistuoja tam tikros užduotys, kuriose materialios priemonės yra svarbesnės už Dievo Šviesą. Aukso Amžiaus sąmonė reiškia, kad niekam niekada neleidžiate materialiame pasaulyje valdyti jūsų Dvasios.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com