Kaip įveikti vaikystėje patirtą prievartą

TEMOS: Asmenybės susikūrimas prievartai ištverti – kodėl suaugusieji toliau ieško prievarta grįstų santykių? – ar žmonės nori būti laisvi, ar priešingai – nori ir toliau gyventi kaip aukos? – ankstesniuose gyvenimuose inicijuotas šablonas – vidinis vaikas – pasąmonės programos vyksta jūsų prote ir jas sukuria jūsų suvokimas – kai kurios programos niekada nemiega – į prievartą reaguojate vaiko emocine branda – programų panaikinimas – prievartos aukos, kurios vengia terapijos – baimė nuspręsti, kas esate – baimė daryti klaidas – kai prisiimate puolusių būtybių apibrėžtą vaidmenį – aukos neigia Dievo galią savyje – vaikystės trauma nėra suaugusiojo elgesio priežastis – atraskite savęs pakankamumą viduje – sąmoninga ir nesąmoninga valia – atitraukite sąmoningo suvokimo slenkstį – dėdami ryžtingas pastangas, galite įveikti BET KOKIUS šablonus iš praeities

Klausimas: Prašau, ar galėtum mums duoti įžvalgą, kodėl vaikai, kurie patyrė gilius sužeidimus savo vaikystėje, dažnai kartoja panašų skausmą, tapę suaugusiais, užmegzdami santykius, turinčius tokias pačias žeidžiančias tendencijas?

Nors nelabai tikiu „vidinio vaiko“ išgydymu, kuris sudaro didelę šiuolaikinio psichologinio diskurso dalį, savo paties gyvenime ir tų, kuriuos myliu, gyvenimuose, matau pasikartojantį labai skausmingą šabloną, kuris kartojasi regimai prieš mano paties laisvą valią ir supratimą.

Mano atveju, tai, kad neturėjau tėvo savo gyvenime, atvedė prie skausmingų santykių su vyrais, ir jaučiu pasipriešinimą mėginimui iš viso užmegzti kokius nors santykius. Pernelyg bijau, kad mano širdis vėl bus sudaužyta.

Mano VALIA stipri, bet valdo mano pasąmonė? Kaip galime įveikti disfunkcinį šabloną, kuris atrodo tiesiog įlituotas į mūsų Esybę?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Yra suprantama, kad trauminę vaikystę patyrę vaikai susikuria savimonės jausmą, sukoncentruotą į tai, kad save laikote aplinkybių, kurių negalite kontroliuoti, auka. Juk būdami vaikais iš tiesų patiriate, kad esate fiziškai silpnesni, o taip pat dažnai silpnesni ir emociškai bei mentališkai už aplink jus esančius suaugusius. Ir todėl, kai vaikas susiduria su prievarta, jis jaučiasi nesantis pakankamai stiprus pasipriešinti prievartai, kas regimai palieka vienintelę išeitį – susikurti asmenybę, kuri leistų jam emociškai ir fiziškai ištverti prievartą.

Ir nors, žvelgiant iš vaiko požiūrio taško, tai yra visiškai suprantama, iškeli teisingą klausimą, kodėl žmogus, kuris būdamas vaiku patyrė prievartą, tapęs suaugusiuoju toliau siekia prievarta grįstų santykių? Atsižvelgiant į tai, kad žmogus dabar turėtų turėti fizinę stiprybę – o taip pat emocinę stiprybę – palikti prievarta grįstą situaciją, kodėl kai kurie žmonės pasilieka tokiose situacijose arba jas prisitraukia?

Esmė ta, kad, būdamas pakylėtuoju mokytoju, turiu didelę užuojautą daugeliui žmonių Žemėje, kurie patyrė labai sunkią ir prievartinę vaikystę. Kaip sakiau prieš 2000 metų, nėra didesnio nusikaltimo kaip prievarta prieš vaikus – ir būtent dėl to būtų geriau – karmiškai – „kad girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūros gelmėje,“ nei kad sužeistų vieną iš šių mažutėlių.

Tačiau mano, kaip pakylėtojo mokytojo, darbas yra padėti žmonėms įveikti juos ribojančias sąlygas. Ir aš, žinoma, žinau, kad yra įmanoma įveikti BET KOKIAS sąlygas Žemėje – jei iš tiesų to norite.

Ir todėl tai iš tiesų yra esminis klausimas: ar nori žmonės transcenduoti savo savivaizdį, kuriame save laiko bejėgiais, kuriame save laiko aukomis? Ar nori jie laisvės, kurią įgytų suvokę savo asmeninę galią, ar priešingai – nori išsaugoti privalumus, kuriuos turėtų toliau save laikydami bejėgėmis aukomis?

Tad tai, ką dabar toliau pasakysiu, iš tiesų yra skirta tik tiems, kurie nori išsilaisvinti iš ribojančių šablonų.

Kaip sakai savo klausime, iš tiesų stebina, kad suaugusieji kartoja savo vaikystėje patirtas tendencijas – nors dabar turi realią galią išvengti prievartos. Kitaip tariant, galėtume sakyti, kad būdami vaikais jie neturėjo realios galios išvengti prievartos, tačiau dabar jie turi šią galią, tai kodėl ja nesinaudoja, kas neutralizuoja šią galią?

Kad galėtumėte pradėti tai suprasti, jums reikia suvokti, kad jau pats šis faktas, jog suaugusieji kartoja prievartinių santykių tendenciją – daugeliu atvejų patys ieškodami tokių santykių – įrodo, kad tai iš tiesų nėra šio gyvenimo vaikystėje sukurta tendencija. Tikrąją priežastį bus galima atrasti, tiktai pažvelgiant giliau į individualaus gyvybės srauto psichologiją.

Na ir dabar, prieš leidžiantis į šią gilesnę priežastį, norėčiau pakomentuoti vidinio vaiko koncepciją. Daugumai žmonių vaikystėje nutinka taip, kad jie susiduria su situacijomis, kuriose jaučia grėsmę – tai taip pat galioja ir tiems vaikams, prie kuriuos nėra naudojama tiesioginė prievarta. Tad mėgindamas įveikti šias grėsmes – tikras ar įsivaizduojamas – vaikas susikuria įvairius gynybinius mechanizmus. Juos galima pavadinti „vidiniais vaikais“ arba galima pavadinti pasąmonės programomis, kurios yra sukurtos dorotis su tam tikromis grėsmę keliančiomis situacijomis.

Atkreipkite dėmesį, kaip visa tai veikia. Jeigu turėtumėte realią galią, naudotumėtės šia galia. Tad pasąmonės programos yra sukuriamos tam, kad padėtų jums susidoroti su situacijomis, kuriose manote neturintys realios galios. Kitaip tariant, jos yra sukuriamos padėti jums ištverti situaciją pasyviu būdu, kadangi nemanote turintys galią įveikti ją aktyviu būdu. Todėl jų tikslas iš tiesų nėra padėti jums susidoroti su išorine situacija; jos yra sukurtos padėti jums ištverti savo vidinę situaciją.

Šias programas galima palyginti su programine įranga, instaliuota kompiuteryje. Programos yra neaktyvioje būsenoje, kol jų neaktyvuoja tam tikra komanda, kuomet jos laikinai užima kompiuterio ekraną – kurį galėtume palyginti su jūsų sąmoningu protu. Šiuo atveju, komanda aktyvuoja programą situacijoje, kurioje jūsų patiriama arba įsivaizduojama grėsmė yra panaši į vaikystėje patirtą grėsmę, kuri jus būtent ir privertė išvystyti šią programą.

Atkreipkite dėmesį į tai, ką čia sakau. Programą aktyvuoja situacija, kurioje MANOTE, kad jums yra grasinama. Štai kodėl dauguma suaugusiųjų yra pamiršę, jog turi tokias vaikystės programas – būdami normaliais suaugusiaisiais nebejaučiate grėsmės iš dalykų, kurie jums kėlė grėsmę, kai buvote vaikas. Pavyzdžiui, dauguma vaikų yra susikūrę vidinį vaiką arba programą, kuri jiems padėdavo susidoroti su tamsos baime. Tačiau vyresniame amžiuje jų tamsos baimė išnyksta, ir todėl programa retai, jei iš viso, būna aktyvuojama. Ji vis dar tebeegzistuoja pasąmonėje, tačiau retai yra aktyvuojama, jiems tapus suaugusiais.

Esmė ta, kad dauguma suaugusiųjų turi ganėtinai daug šių pasąmonėje egzistuojančių programų, tačiau retai susiduria su situacijomis, kurios šias programas aktyvuotų. Taip yra dėl to, kad būdami suaugusiais jie retai jaučia grėsmę tokiu pačiu būdu kaip ją jautė būdami vaikais.

Prievartą vaikystėje patyrusiems žmonėms situacija yra šiek tiek kitokia. Iš esmės, šie žmonės taip pat yra išvystę programas pasąmonėje, skirtas padėti jiems įveikti situacijas, kuriose jie jaučia, kad jiems yra grasinama. Tačiau skirtumas čia yra toks, kad dėl tiesioginio, fizinio smurto, šios programos turi daug stipresnį poveikį žmogui ir jų aktyvavimo slenkstis yra daug žemesnis.

Galėtume tai pasakyti kitu būdu: „normalaus“ vaiko atveju pasąmonės programa didžiąją laiko dalį snaudžia ir yra aktyvuojama tik tuomet, kai jos prisireikia, kas, reikia tikėtis, yra retas atvejis, ir pasitaiko vis rečiau, vaikui pasiekus brandą. Tačiau didelės prievartos atveju, vaikas susikuria programą, kuri niekada nesnaudžia, kadangi vaikas gyvena nuolatinės grėsmės būsenoje.

Tad dabar turime suaugusį žmogų, kurio pasąmonės programa niekada nėra miego būsenoje, ir todėl programa vis dar tebeveikia fone, nors kai kuriais laikotarpiais ji gali būti nepastebima. Tačiau vos tik iškyla numanoma grėsmė, programa yra paleidžiama veikti ir perima žmogaus proto valdymą.

Kodėl tai yra problema, žinant, kad programa buvo sukurta padėti žmogui susidoroti su grėsme? Na, problema čia yra ta, kad programa buvo sukurta, remiantis savivaizdžiu, kurį žmogus turėjo vaikystėje. Ir todėl programa atspindi fizinę, mentalinę ir emocinę brandą, kurioje vaikas buvo, kai prieš jį buvo naudojama prievarta arba kai ši prievarta prasidėjo.

Ir todėl dabar turite suaugusįjį, kuris reaguoja į prievarta grįstus santykius su vaiko emocine branda – ir čia dabar turėtų pasidaryti akivaizdu, kodėl suaugęs žmogus negali palikti prievarta grįstų santykių. Jūs dabar turite saugusį žmogų, prieš kurį yra naudojama prievarta, tačiau žmogus nuo šios prievartos ginasi su emociniu vaiko brandumu. Ir būtent dėl to šis žmogus vis dar tebegalvoja, jog turėtų leisti kitam suaugusiam žmogui prieš jį naudoti prievartą – nes laiko jį turinčiu pranašesnę galią.

Tad konstruktyviausias būdas tai įveikti būtų, kad žmogus suvoktų šią tendenciją ir suvoktų, jog ją sukelia pasąmonės programa, kuri nebėra efektyvi. Todėl akivaizdus sprendimas būtų panaikinti šią programą, kad galėtumėte įgyti laisvę susidoroti su prievartinėmis situacijomis su ta branda, kurią turite daugelyje kitų situacijų.

Yra daugybė būtų panaikinti tokias programas: pavyzdžiui, vidinio vaiko terapija, Geštalto terapija, pokalbių terapija, hipnoterapija, EMDR terapija ir kiti. Šių terapijų veikimo principas yra toks, kad ji galiausiai padeda jums sugrįžti į situaciją, kurioje programa buvo inicijuota. Jūs tuomet pamatote, kad pati programos užuomazga buvo jūsų suformuluotas specifinis įsitikinimas apie specifinę prievartinę situaciją.

Šis įsitikinimas iš esmės apibūdina, kodėl jūs jautėtės neturintys galios sustabdyti prievartą ir kodėl nusprendėte privalantys jai pasiduoti. Ir nors šis sprendimas galėjo būti pagrįstas būnant vaiku, kai pamatote jį būdami suaugusiuoju, matote, kad tai nebėra efektyvus sprendimas. Ir tuomet galite pakeisti tą pirminį sprendimą sprendimu, kurį priimate kaip brandus suaugęs žmogus, turintis galią sustabdyti prievartą ir todėl neprivalantis jai paklusti. Todėl noriu paraginti žmones užsiimti šia terapija, jeigu jie jaučia poreikį išsilaisvinti nuo bet kokių pasikartojančių tendencijų savo gyvenime.

Na ir dabar, kai kuriais atvejais, bus žmonių, kurių grįžimas į vaikystę neišgydys. Taip yra dėl to, kad pasąmonės programa nebuvo sukurta šiame gyvenime, ji buvo sukurta prieš daug gyvenimų. Tokiais atvejais, kartais gali būti naudinga naudotis regresine terapija, tačiau net ir mano aukščiau paminėtos terapijos gali padėti jums atrasti ankstesniuose gyvenimuose priimtus sprendimus.

Tačiau lieka dar vienas klausimas. Tai yra akivaizdžiai stebimas faktas, kad didžiausią prievartą vaikystėje patyrę žmonės dažnai yra mažiausiai linkę siekti terapinio gydymo. Ir kaip tai galima paaiškinti?

Na štai čia mums reikia nusileisti daug giliau į individualaus gyvybės srauto psichiką. Savo mokyme apie tikrą kelią ir netikrą kelią paaiškinu, kad gyvybės srautas iš pradžių prisiima įvairius iš anksto apibrėžtus vaidmenis saugioje aplinkoje. Tačiau ateina toks momentas, kai gyvybės srautas privalo pakilti aukščiau ir pradėti savarankiškai apibrėžti savo vaidmenį.

Daugeliui gyvybės srautų tai gali atrodyti gąsdinanti užduotis. Priežastis, dėl kurios juos tai gąsdina, yra ta, kad šie gyvybės srautai yra patekę į antikristo proto įtaką, kuriame jie pradėjo tikėti dualistine teisingumo ir klaidingumo skale. Todėl jie pradėjo tikėti, kad, jeigu savo vaidmenį apsibrėš „klaidingai,“ įstrigs šiame vaidmenyje ir bus atskirti nuo Dievo karalystės. Tad kai mokytojas ima juos raginti sėsti ant dviračio be mokomųjų ratukų, šie gyvybės srautai atsisako prisiimti atsakomybę ir atsisako apsibrėžti savo vaidmenį. Na ir dabar, paskirkite šiek tiek laiko pamąstyti, ką tai reiškia.

Jeigu prisiimate pilną atsakomybę už save, pripažįstate, kad apsibrėžėte tam tikrą vaidmenį ir pradėjote žiūrėti į pasaulį per šio vaidmens suvokimo filtrą. Tačiau, jeigu pripažįstate, kad apsibrėžėte vaidmenį, taip pat žinote galintys – bet kurią akimirką – palikti šį vaidmenį arba apsibrėžti jį naujai. Tai kodėl iš viso turėtumėte galvoti padarę klaidą? Jūs tiesiog eksperimentavote, ir jeigu rezultatas jums nepatinka, pakeičiate eksperimentą, kol gaunate tokį rezultatą, koks jums patinka.

Žinoma, jeigu nenorite prisiimti pilnos atsakomybės – tačiau norite išsaugoti tikėjimą, kad kas nors kitas apibrėžė jums jūsų vaidmenį – tuomet turite tik vieną galimybę. Ir tai yra įeiti į vaidmenį, kuris iš tiesų buvo sukurtas už jus – tik jį sukūrė ne tikrieji dvasiniai mokytojai, o puolusios būtybės – netikri mokytojai.

Yra daug vaidmenų, kurie buvo apibrėžti, remiantis atskirties iliuzija, ir visi jie turi bendrą centrinę dinamiką. Jie visi jus vaizduoja atskira esybe, esančia kažkokios išorinės jėgos auka, ir ši išorinė jėga tariamai yra daug galingesnė už jūsų vidinę jėgą. Ir todėl jūs iš tiesų neapibrėžėte savo vaidmens ir todėl nieko negalite padaryti, kad jį pakeistumėte. Jums tiesiog toliau reikia tikėti, kad egzistuoja išorinė jėga, valdanti jūsų gyvenimą, ir jums tiesiog reikia kaip įmanoma geriau prisitaikyti prie šios jėgos dominavimo.

Žinau, kad žmogui, patyrusiam didelę prievartą vaikystėje, šie žodžiai gali skambėti beširdiškai, tačiau tai taip pat yra realybė.

Bet kuriuo metu – ir aš iš tiesų turiu omenyje BET KURIUO METU – kai jūs save laikote auka, taip yra dėl to, kad išorinį „dievą“ iškėlėte aukščiau už tikrąjį Dievą viduje. Ir tik neigdami Dievo galią savyje, galite tikėti esantys išorinės jėgos aukomis.

Realybė yra tokia – ir to reikalauja Laisvos Valios Įstatymas – kad jūs NIEKADA nesate auka – nebent pasirenkate būti auka. O tai iš tiesų reiškia, kad, jeigu žmonės gyvena savo suaugusiųjų gyvenimą laikydami save aukomis, taip yra tik dėl vienos priežasties: jiems dar nebuvo gana buvimo auka patirties – ir todėl jie turi regimai nepajudinamą pretekstą neprisiimti atsakomybės už save ir savo proto būseną.

Būdamas pakylėtuoju mokytoju galiu tik nusilenkti žmonių laisvai valiai. Visiškai netrokštu priversti ką nors liautis patirti tai, ką jie nori patirti. Tačiau, kai žmonės nusprendžia, jog norėtų kitokios patirties, visada esu pasirengęs padėti jiems transcenduoti BET KOKĮ savo susikurtą savasties jausmą.

Tad esmė ta, kad vaikystės trauma nėra suaugusiojo elgesio priežastis. Suaugusiojo elgesį diktuoja pamatinė problema, privertusi jus prisitraukti savo vaikystės situaciją. Todėl, jeigu iš tiesų norite išsilaisvinti, privalote siekti panaikinti disfunkcines pasąmonės programas. Tačiau tuomet privalote eiti dar giliau ir sugrįžti iki pačių anksčiausių sprendimų, privertusių jus susikurti tendenciją, kurią kartojote labai ilgą laiką.

Ir baigiant, leiskite man trumpai pakomentuoti pora klausime iškeltų teiginių:

Mano atveju, tai, kad neturėjau tėvo savo gyvenime, atvedė prie skausmingų santykių su vyrais, ir jaučiu pasipriešinimą mėginimui iš viso užmegzti kokius nors santykius. Pernelyg bijau, kad mano širdis vėl bus sudaužyta.

Jei norite tai įveikti, turite suvokti, kad pats svarbiausias ryšys jūsų gyvenime yra ryšys su jūsų AŠ ESU Esatimi. Tėvo asmuo Žemėje simbolizuoja vyriškąjį Dievo aspektą, kuris yra jūsų Esaties simbolis – simbolizuojančios būtinybę turėti stabilų centrą – saulę – apie kurį galėtų suktis jūsų gyvenimo planetos.

Tol, kol tikėsitės, kad išorinis šaltinis – ar tai būtų žmogus Žemėje ar tolimas dievas danguje – išpildys jūsų poreikį turėti stabilų centrą, visada patirsite nusivylimą. VIENINTELIS sprendimas yra liautis ieškoti už savo ribų ir ryžtingai imti stengtis užmegzti tiesioginį, vidinį ryšį su savo Esatimi. Žinoma, tai iš jūsų pareikalaus prisiimti pilną atsakomybę už savo proto būseną, idant niekada nesinaudotumėte jokia išorine sąlyga kaip pretekstu neužmegzti ryšio viduje.

Mano VALIA stipri, bet valdo mano pasąmonė? Kaip galime įveikti disfunkcinį šabloną, kuris atrodo tiesiog įlituotas į mūsų Esybę?

Realybėje, valia, kuri yra stipri, yra sąmoninga valia, ir ji mažai teturi galios pasąmonės programoms. Be to, sąmoningo proto valia turi mažai galios valiai, paskatinusiai jus priimti sprendimus gilesniuose savo esybės lygmenyse.

Kitaip tariant, jūsų labai seniai priimtas sprendimas neprisiimti atsakomybės už save yra daug stipresnis už bet kokią valią, kurią galite turėti sąmoningo suvokimo lygmenyje. NIEKADA negalėsite nustelbti tokio gilesnio sprendimo, priimdami sprendimą sąmoningu protu – tai yra tol, kol šis gilesnis sprendimas tebebus už jūsų sąmoningo suvokimo slenksčio.

VIENINTELIS būdas nustumti atgal sąmoningo suvokimo slenksčio ribą yra iškelti gilesnį sprendimą į savo sąmonės akiratį. Kai pamatysite jo tikrąjį veidą ir suvoksite, kodėl šį sprendimą padarėte, galėsite sąmoningai jį pakeisti geresniu sprendimu.

Tačiau to neįmanoma padaryti, pamojavus kokia nors burtų lazdele ar apsilankius savaitgaliniame vidinio vaiko seminare. Tam reikia laiko, daugeliui žmonių – dešimtmečių ar netgi ištisų gyvenimų. Tačiau yra vienas dalykas, kurį galite padaryti iš karto: galite sąmoningai nuspręsti pasiryžti nustumti atgal sąmoningo suvokimo slenkstį, kad galėtumėte pamatyti savo praeityje priimtus sprendimus.

Ir kai būsite priėmę šį sprendimą, galėsite pradėti naudotis visais tais daugybe įrankių, kurie yra skirti šiam tikslui, pradedant dvasiniais įrankiais mūsų svetainėje ir baigiant kitų dvasinių mokymų įrankiais, pradedant mūsų šaukiniais ir invokacijomis ir baigiant meditacija bei tradicine psichoterapija, o taip pat naujesnėmis terapijos formomis.

Jeigu iš tiesų būsite atviri šiam procesui, TIKRAI gausite vedimą sekančiam žingsniui, kurį jums reikia žengti. Ir jeigu žengsite kiekvieną žingsnį, darysite progresą – ir ne tokioje tolimoje ateityje pažvelgsite atgal ir stebėsitės, kiek toli nuėjote per tokį palyginti trumpą laiką – trumpą, jeigu palygintumėte su iš gyvenimo į gyvenimą besitęsiančiomis kančiomis.

Tad esmė yra tokia. Jeigu jaučiatės auka, neturinčia galios pakeisti savo situaciją, tuomet tai įrodo, kad jumyse yra kažkas, į ką nenorėjote pažvelgti. Ir todėl auka būsite tol, kol patirsite tiek daug kančių, jog galiausiai nuspręsite pažvelgti į tą rąstą savo akyje.

Visa tai jums sakiau jau prieš 2000 metų. Esate laisvi atidėlioti šį sprendimą dar 2000 metų. Tačiau, žinoma, turėsite gyventi su tuo, į ką nenorite pažvelgti, kol į tai pažvelgsite ir tuomet įveiksite tai, priimdami geresnį sprendimą.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2010 Kim Michaels