Valdžios elitas naudojasi religija žmonėms kontroliuoti
TEMOS: Valdžios elitas piktnaudžiauja religija – tikras ir netikras dvasingumas – tiesos atradimas savyje – Mahometas nebuvo išsilaisvinęs nuo ego – Mahometo pavertimas stabu – šiuolaikiniams musulmonams reikia pasisakyti prieš fundamentalizmą – žmonės turi pasakyti, kad jiems jau gana – kai kurie musulmonai yra vieni iš labiausiai sustabarėjusių žmonių šioje planetoje
Klausimas: Ar pakylėtieji mokytojai suklydo įkvėpdami Mahometą, nes nuo pat pradžių jo dvasinė žinia buvo transformuota į politinę žinią. Tai kodėl jie to nežinojo ir nieko su tuo nuo pat pradžių nedarė?
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels: (2007 m. liepos 14 d.)
O kas sakė, kad mes to nežinojome? Mes puikiai žinome, kad bet kuriuo mūsų žmonijai duodamu mokymu potencialiai gali būti piktnaudžiaujama. Netgi galėtume sakyti, kad kiekvienu mokymu, kuriuo galima piktnaudžiauti, ir bus piktnaudžiaujama, nors ir nesu visiškas pesimistas.
Ir vis dėlto, mes puikiai žinome, kad, kai perduodame naują mokymą, egzistuoja didelė tikimybė, kad valdžios elitas jį panaudos piktam, kaip tai matėte įvykstant tiek krikščionybėje, tiek ir islame. Tačiau vienintelė galimybė mums to išvengti būtų niekada neperdavinėti jokių mokymų. Tad matote, mes ir vėl atsiduriame sąmonėje, jog negalite taip bijoti padaryti klaidą, kad nedrįstumėte nieko daryti. Ir mes kartojame tai vėl ir vėl tiems iš jūsų, kurie einate keliu į Kristiškumą.
Turite pasimokyti iš kiekvienos situacijos. Ir todėl mūsų požiūris į tai tiesiog yra toks, kad, kai duodame naują filosofiją, suteikiame žmonijai dar vieną galimybę išmokti pamoką, ko reikia, norint turėti tikrą dvasingumą kaip priešingybę netikram dvasingumui.
Matote, problema su bet kokia religija yra ta, kad vis dar yra pernelyg daug žmonių, kurie nenori prisiimti atsakomybės už save. Ir todėl jie nori, kad religija – religiniai vadai, religijos pranašas – pasakytų jiems, kuo jie turėtų tikėti ir kaip jiems reikėtų gyventi savo gyvenimą. Sen Žermenas kalbėjo apie būtinybę ugdytis Kristaus įžvalgumą. Kristaus įžvalgumas reiškia, kad neieškote išorinio autoriteto, kuris jums pasakytų, kuo turėtumėte tikėti, ar kuris jums pasakytų, kas yra tiesa. Esate pasirengę ieškoti vidinio įžvalgumo, vidinio suvokimo apie tai, kas yra tiesa, ir tuomet esate pasirengę stoti ginti tiesą, kurią matote viduje, nors jums dažnai tuomet teks pasipriešinti išoriniam autoritetui.
Ir tai yra nuolatinė problema pakylėtiesiems mokytojams, nes, nors mes trokštame perduoti naujus mokymus, ne visada randame žmonių, kurie būtų pilnai pasirengę būti instrumentais šio mokymo perdavimui. Ir todėl daugeliu atveju mums tekdavo naudotis žmonėmis, kurie nebuvo visiškai tobuli, tai reiškia, jog jie nebuvo tobuli meilėje ir nebuvo pasiekę neprisirišimo prie tam tikrų įsitikinimų ir asmeninių ambicijų, nes dar nebuvo įveikę savo psichologijos ir ego. Ir būtent taip buvo – tiems, kurie turi akis matyti – ir su Mahometu.
Ir tiktai tie, kuriuos yra apakinusi stabmeldystė – tokia pati stabmeldystė, kokios yra akinami daugelis krikščionių, kai žiūri į mane – gali galvoti, kad Mahometas buvo tobulas žmogus. Argi Mahometas nedarė visko, kas įmanoma, kad sutrukdytų žmonėms paversti jį stabu? Ir argi musulmonai vis tiek viso to nepaisė ir pavertė jį stabu? Ir nors jie niekam neleidžia kurti fizinių jo paveikslų, jie visgi yra susikūrę stabmeldiškus jo mentalinius ir emocinius paveikslus.
Tačiau realybė yra tokia, kad Mahometas buvo savo laikmečio atstovas. Ir iš pradžių jis perdavinėjo tyresnį mokymą nei vėlesniais metais, kaip tapo pernelyg įsitraukęs į dualistines kovas dėl valdžios, dėl to pasipriešinimo, su kuriuo susidūrė jo misija. Tad jis įsitraukė į tam tikrą neapykantos ir keršto sąmonę, nukreiptą į tuos, kurie priešinosi jam ir jo misijai. Ir tai paveikė vėlesnius jo gautus mokymus.
Ir tai, vėlgi, yra dalykas, kurį nuosaikūs atviro proto musulmonai sugebės pamatyti – jei tik ryšis pakelti žvilgsnį nuo fundamentalistinio požiūrio, esą Koranas turi būti neklystantis Dievo žodis, lygiai tokio paties požiūrio, kokį galite atrasti ir krikščionių religijos fundamentalistuose.
Kaip paaiškinau savo ego mokymuose ir mokyme apie juodai baltą mąstymą, žmonės, kurie yra įstrigę juodai baltame mąstyme, sugeba matyti tik konfliktą, ir tesugeba kurti konfliktą. Ir todėl tai yra pareiga tų, kurie pakilo tiek virš juodai balto, tiek virš pilko mąstymo, suvokti, kad jie yra vieninteliai galintys atnešti pusiausvyrą ir nuosaikų požiūrį į savo religiją ir į visą pasaulį.
Tad, kol neatsiras kritinė masė nuosaikių musulmonų, kurie ryšis prabilti – tuo užsitraukdami savo brolių musulmonų tikėjime, kurie vis dar tebėra įstrigę radikaliame požiūryje į islamą, rūstybę – na, kol to neįvyks, nematysime jokių didelių pokyčių, ir jie toliau slys į dar gilesnę smurto juodąją skylę. Kol galiausiai pasieks tašką, kuomet religijos skatinamas smurtas bus pasidaręs toks įžūlus, jog žmonės galiausiai atsistos ir tars: „Viskas, gana!“
Pažvelkite į įvykius Pakistane, į maištaujančius dvasininkus radikalus, ir nepaisant to, neatsiranda pakankamai žmonių, kurie ryžtųsi atsistoti ir tarti: „Mes nenorime šito savo šalyje. Norime nuosaikesnio ir labiau subalansuoto požiūrio.“
Ir matote neišvengiamą konfrontaciją, kurios būtų galima išvengti, jeigu atsirastų pakankamai nuosaikių žmonių, kurie atsistotų ir pareikalautų pokyčių. Tai, žinoma, reikštų labai drastiškus pokyčius požiūryje į religiją. O Pakistano atveju tai reikštų karingos vyriausybės nuvertimą, kuri nebuvo išrinkta žmonių.
Tad vėlgi, klausimas yra toks: Ar žmonės yra pasiruošę ir ar nori jie pokyčių, kuriuos reikėtų įgyvendinti, norint sustabdyti šį nesibaigiantį smurtą? Ir turiu pasakyti, kad musulmonų pasaulyje galite atrasti žmonių, kurie yra labiausiai sustabarėję žmonės visoje planetoje, ir kurie norėtų daryti viską taip pat, kaip tai buvo daroma tūkstančius metų, nors akivaizdu, kad pasaulis – neišvengiamai – jau seniai nuėjo į priekį, palikdamas visa tai praeityje.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com