Figų medis be figų

TEMOS: Jėzus darė klaidas – Jėzus perėjo dramatišką pasikeitimo procesą – Jėzus prarado savo harmoniją – dvasiniai pasiekimai uždeda didelę atsakomybę – pusiausvyra yra raktas – pavojinga siekti dvasinių galių neturint išminties ir meilės

Klausimas: Mielas Jėzau, mane visada šiek tiek glumino figų medžio prakeikimas (Mato 21,18-22). Ant figų medžio nebuvo figų, Morkaus 11,13 sakoma, kad figų metas dar nebuvo atėjęs, ir abiejose knygose tu panaudojai šį pavyzdį, kad pademonstruotum, kas yra įmanoma, kai turi tikėjimą ir neabejoji, kad galima pajudinti net kalnus. Aš galvoju, kad buvo pozityvesnių pavyzdžių, kuriais galėjai pademonstruoti tikėjimą be abejonių. Be to, šis figų medis turėjo gerą priežastį, dėl kurios ant jo nebuvo figų, jų laikas dar nebuvo atėjęs, o gal kas nors prieš valandą jas nuskynė. Todėl man visada buvo įdomu, kodėl jis buvo sunaikintas. Aš galvoju, kad tai galėtų būti pavyzdys, kas galiausiai nutinka gyvybės srautui, kuris nepasiekia ir neįvykdo savo tikslo taip kaip turėtų. Prašau, pakomentuok šio įvykio reikšmę.

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Štai čia tekstas iš Mato, 21 skyriaus:

18 Anksti rytą, grįždamas į miestą, Jėzus pasijuto alkanas.
19 Pamatęs pakelėje vieną figmedį, priėjo prie jo, bet nieko nerado, vien tik lapus. Ir tarė: „Tegul per amžius ant tavęs nemegs vaisiai!“ Ir figmedis bemat nudžiuvo.
20 Tai pamatę, mokiniai nustebo ir sakė: „Kaip galėjo tas figmedis taip ūmai nudžiūti?“
21 Jėzus atsakė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu turėtumėte tikėjimo ir nesvyruotumėte, ne tik galėtumėte taip padaryti su figmedžiu, bet pasakytumėte šitam kalnui: 'Pasikelk ir meskis į jūrą!', ir taip atsitiktų.
22 Visa, ko tikėdami melsite, – gausite“.

Vienas iš pagrindinių mano svetainės tikslų yra padėti žmonėms įveikti stabmeldišką manęs garbinimą, sukurtą per šiuos praėjusius 2000 metų. Šis stabmeldiškas garbinimas neleidžia žmonėms suprasti, kad jie taip pat yra Dievo sūnūs ir dukterys, ir kad jie turi potencialą įkūnyti Kristaus sąmonę ir padėti atnešti Dievo karalystę į žemę. Dėl šio garbinimo labai daug krikščionių nori matyti mane buvus tobulu. Jie galvoja, jog dėl to, kad buvau įsikūnijęs Dievas, arba dėlto, kad buvau vienintelis Dievo Sūnus, aš privalėjau gimti tobulas ir todėl niekada negalėjau daryti klaidų. Tai yra klaidingas mąstymas, ir juo greičiau žmonės jo atsikratys, tuo geriau.

Galiu suprasti, kodėl daugeliui žmonių kyla neaiškumų apie situaciją su figų medžiu, o taip pat ir su pinigų keitėjų stalų išvartymu, dviem įvykiais, kurie labai greitai sekė vienas paskui kitą. Pagrindinė šių neaiškumų priežastis yra stabmeldiškas Jėzaus Kristaus garbinimas. Situacija dar pablogina ir tai, kad incidentas su figų medžiu Mato ir Morkaus užrašytas nepilnai.

Pagrinde taip atsitiko dėl to, kad jie iki galo nesuvokė, kas vyko manyje šių įvykių metu. Žinoma, dėl to jų kaltinti negalima. Tai tiesiog buvo vienas iš tų ne iki galo suprastos komunikacijos incidentų, nutinkančių materialioje oktavoje, dėl kurių nieko negalima kaltinti.

Tiesa ta, kad aš negimiau tobulas, negimiau su pilnu Kristiškumu. Aš negimiau, kaip paaiškinu kitur, pilnai atsimindamas savo dvasinius pasiekimus ir misiją. Aš perėjau laipsnišką procesą, per kurį atbudau savo dvasinei misijai ir tikslui, galiausiai apsivilkdamas pilną Kristiškumą.

Žmogus, eidamas per šį procesą, palaipsniui mokosi valdyti galias, kurias jam suteikia Kristiškumas. Ir visai įmanoma, kad šio mokymosi proceso metu net ir aukštą Kristiškumo lygį pasiekęs žmogus, gali daryti klaidas. Tiesą sakant, tol kol esate čia žemėje, galite daryti klaidas, kad ir koks būtų jūsų dvasinių pasiekimų lygis. Todėl teoriškai įmanoma, kad net ir pilną Kristiškumą pasiekęs asmuo gali padaryti klaidų.

Iš tiesų įvyko taip, kad tuo metu ėjau per labai spartų asmeninės transformacijos ir sąmonės greitinimo procesą. Šio proceso metu pasiekiau vis aukštesnius ir aukštesnius Kristiškumo lygius, ir tai vyko taip greitai, jog neturėjau pakankamai laiko prisitaikyti prie didėjančių savo galių. Tuo pat metu man kilo daug išorinių iššūkių, ir mane slėgė tankumas ir tamsa sąmonės būsenos, kuri dominavo žemės planetoje tais tamsiais laikais.

Sudėję visas šias aplinkybes drauge, suprasite, kad aš patyriau sąmonės keitimosi procesą, kuris buvo labai dramatiškas ir todėl ne visai sklandus ir harmoningas. Paprastai žmogui reikia daugiau laiko užbaigti šį procesą, tačiau dėl mano misijos grafiko, tam nebuvo pakankamai laiko.

Dėl išorinių įtampų man buvo nepaprastai sunku išlaikyti harmoniją visose situacijose. Tuo pat metu, didėjančios mano galios reiškė, jog viskas, ką pasakiau, akimirksniu tapdavo fizine realybe. Pozityvus aspektas buvo tai, kad man įsakius kam nors prisikelti iš mirusiųjų arba pasveikti, tai iš karto išsipildydavo. Tačiau ne toks pozityvus aspektas buvo tai, kad, jei pasakiau ką nors supykęs, tai taip pat beveik iš karto išsipildydavo.

Tad dabar turime situaciją, kurioje buvau didelėje įtampoje ir buvau alkanas. Tikėjausi, kad figų medis duos man pusryčius, o kai jis to nepadarė, labai nusivyliau ir supykau. Tiesiog praradau harmoniją toje situacijoje ir pasakiau tai, ko niekada neturėjau sakyti. Trumpai tariant, padariau klaidą.

Dėl mano pasiekto aukšto Kristiškumo lygio, mano prakeikimas figų medžiui iš karto tapo realybe. Tuo metu, galiu jus užtikrinti, šis įvykis iš tiesų atvėrė man akis. Tiesą sakant, galiu jums pasakyti, jog tai mane iš tiesų sukrėtė. Šis įvykis padėjo man suvokti, kad dideli dvasiniai pasiekimai uždeda didelę atsakomybę. Nors ir žinojau tai protiniame lygmeny, iki galo tai suvokiau tik stovėdamas priešais nudžiuvusį figų medį ir matydamas, kas nutiko. Taip pat suvokiau, kad netgi pasiekus pilną Kristiškumą, yra labai lengva akimirkai nuslysti žemiau šios sąmonės, prarasti savo darną, pusiausvyrą ir harmoniją, ir paleisti į darbą jėgas, galinčias padaryti daug žalos.

Žodžiai iš Mato:

21 Jėzus atsakė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu turėtumėte tikėjimo ir nesvyruotumėte, ne tik galėtumėte taip padaryti su figmedžiu, bet pasakytumėte šitam kalnui: 'Pasikelk ir meskis į jūrą!', ir taip atsitiktų.
22 Visa, ko tikėdami melsite, – gausite“.

Tai užrašyta ne taip, kaip iš tiesų sakiau. Aš bandžiau paaiškinti, kad, kai pasiekiate aukštą Kristiškumo lygį – ką Matas klaidingai užrašė kaip tikėjimą, bet kas iš tiesų yra daug daugiau nei tai – tuomet viskas, ką pasakysite, bus padaryta. Todėl, kai tik pasakysite teiginį, visata akimirksniu įvykdys tai, ką įsakėte. Pirminis mano noras buvo parodyti savo mokiniams stulbinančią atsakomybę, einančią kartu su Kristiškumu. Kad ir ką paskelbsite, ar tai turėtų pozityvias ar negatyvias pasekmes, tai bus įkūnyta. Pasiekus tam tikrą dvasinės jėgos lygį, ši jėga bus paleista per jūsų protą.

Norint tai pailiustruoti, galime sakyti, jog yra du tapimo Kristumi aspektai. Pirmas aspektas yra išvystyti Dievo galią, kuri tiesiog teka, neskirdama, kas bloga, o kas gera, panašiai kaip elektra gali šildyti namą arba nužudyti žmogų. Kitas aspektas yra pasiekti Dievo išmintį ir meilę, kad galėtume nukreipti šią galią Dievo tikslams ir niekada jokiam žemesniam tikslui. Kitaip tariant, raktas Kristiškumui įvaldyti yra turėti teisingą pusiausvyrą tarp Dievo galios ir Dievo išminties, o raktas į šią pusiausvyrą yra Dievo meilė. Todėl tik tuomet, kai turime teisingą pusiausvyrą tarp galios, išminties ir meilės, galime pilnai valdyti savo Kristiškumą.

Tikroji pamoka, kurią žmonės turėtų išmokti iš šio incidento, yra ta, kad Kristiškumas uždeda rimtą atsakomybę. Pradėjus įvaldyti Dievo galią, yra nepaprastai svarbu taip pat išvystyti Dievo išmintį ir meilę. Tą taip pat iliustruoja mano žodžiai, kad smurtautojai siekia užimti dangų jėga.

Istorijoje buvo daug žmonių, kurie mėgino išvystyti įvairias galias, tame tarpe ir psichines galias, ar netgi sugebėjimą materializuoti fizinius daiktus. Ir, tiesą sakant, yra įmanoma išvystyti tokias galias, neturint teisingos pusiausvyros tarp meilės, išminties ir galios. Tiesą sakant, net ir daugelis krikščionių demonstravo tam tikras dvasines galias, neturėdami teisingo Dievo tiesos supratimo, ir iki galo neįsisavinę Dievo meilės.

Ir istorijoje buvo daug žmonių, kurie, sutelkdami pernelyg didelį dėmesį išoriniams rezultatams ir išorinėms galioms, padarė didelę žalą sau ir kitiems. Jie neturėjo išminties ir meilės, kad nukreiptų savo galias Dieviškiems dalykams. Todėl incidentas su figų medžiu yra labai svarbi pamoka tiems, kurie keliauja keliu į Kristiškumą, ir todėl dėkoju tau už galimybę išsamiau paaiškinti šį įvykį.

 

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2003 Kim Michaels