Kodėl Dievas leido nukryžiavimą?

TEMOS: Dvasinio kelio demonstravimas – visi žmonės eina keliu, kurį pademonstravo Jėzus – prisirišimas prie status quo – dauguma žmonių nenori keistis – žmogus, pasiekęs Kristiškumą, priverčia žmones jaustis nepatogiai – Jėzus atėjo dėl puolusių būtybių teismo – puolusios būtybės teisia pačios save, puldamos Kristaus būtybes – nukryžiavimas nebuvo garantuotas – Dievas negalėjo sukliudyti nukryžiavimui

Klausimas: Koks buvo Dievo tikslas ir intencija, kai Jis leido Jėzui patirti nukryžiavimą ant kryžiaus?

Atsakymas iš pakylėtojo Jėzaus per Kim Michaels:

Mano misija Žemėje, tame tarpe ir mano nukryžiavimas, turėjo daug tikslų, ir kai kurie iš jų niekada nebuvo viešai atskleisti. Norint pilnai ištyrinėti šią temą, prireiktų visos knygos, kurią galbūt kada nors ateityje padiktuosiu. Tačiau dabar norėčiau paminėti du pagrindinius mano nukryžiavimo tikslus.

Pirmasis tikslas buvo pademonstruoti dvasinį kelią, vedantį į aukštesnę sąmonės būseną. Tai yra kelias, kuriuo potencialiai eiti gali visi žmonės, ir kiekvienas gyvybės srautas privalo eiti šiuo keliu, jeigu nori įžengti į dangaus karalystę, kuri yra sąmonės būsena – Kristaus sąmonė.

Situacija, atvedusi prie mano nukryžiavimo, kuri yra pavaizduota 14 kryžiaus stočių ir prieš tai įvykusiuose įvykiuose, iliustruoja kai kurias iš iniciacijų, kurias gyvybės srautas turi pereiti dvasiniame kelyje. Tai nereiškia, kad kiekvienas gyvybės srautas turi susidurti su lygiai tokiomis pačiomis išorinėmis aplinkybėmis, su kuriomis susidūriau aš. Akivaizdu, jog ne kiekvienas gyvybės srautas turi būti fiziškai nukryžiuotas, kad galėtų pasiekti Kristaus sąmonę. Tačiau kiekvienas gyvybės srautas patirs panašų procesą. Pavyzdžiui, kai pradėsite pasiekti aukštesnę sąmonės būseną, labai tikėtina, kad pasaulis ims jus įvairiomis formomis persekioti.

Dauguma žmonių šiandieniniame pasaulyje pamiršo savo dvasinę kilmę. Vienas nuostabiausių dalykų, kurį turi žmonės, yra gebėjimas prisitaikyti, tai reiškia, jog jie turi gebėjimą įsipatoginti net ir pačiose baisiausiose situacijose. Tai žmones verčia prisirišti prie status quo. Kai žvelgiu į šiuo metu Žemės planetoje egzistuojančius vargą ir kančias, mane nepaprastai stebina, kaip žmonės gali jaustis patogiai esamoje šios planetos situacijoje. Tačiau tiek daug žmonių sugebėjo įstumti save į sąmonės būseną, kurioje iš tiesų nenori nieko imtis, kad sukurtų pokyčius. Ypač jie nenori keisti savęs, savo įsitikinimų, savo požiūrio į gyvenimą, kad sukurtų šiuos pokyčius.

Kadangi dauguma žmonių nusileido į sąmonės būseną, kurioje jaučiasi patogiai nepatogiose aplinkybėse, jie patikėjo tam tikrais subtiliais melais. Šie įsitikinimai skatina žmones manyti, kad yra tam tikri dalykai Žemėje, kurių paprasčiausiai neįmanoma pakeisti. Dauguma žmonių mano, kad žmogui tiesiog neįmanoma pakilti virš sąmonės būsenos, kurioje jie jaučiasi patogiai. Todėl, kai vienas žmogus pakyla į aukštesnę sąmonės būseną ir ima išreikšti savo individualų Kristiškumą, aplink jį esantys žmonės pradeda jaustis nepatogiai. Kristaus būtybė yra grėsmė žmonių patogumui, kurie neigia savo pačių dvasinį potencialą. Kai kurie iš šių žmonių norės nutildyti balsą, raginantį juos kilti aukščiau.

Šiandien tikriausiai nebūsite prikalti prie medinio kryžiaus dėl to, kad įkūnijote Kristiškumą. Tačiau jus gali nukryžiuoti jūsų artimieji, o gal net ir plačioji žiniasklaida. Tik pažiūrėkite, kaip dažnai žiniasklaida nukryžiuoja tokius žmones, žmonių valdžioje, kurie nenori prarasti savo privilegijų ir nenori išeiti iš savo komforto zonos, pavedimu.

Apibendrinant, svarbi mano nukryžiavimo dalis buvo pademonstruoti kelią ir suteikti gyvybės srautams galimybę, per mano pavyzdį, pasirinkti kilti aukščiau arba pasilikti ten, kur jiems patogu.

Kitas labai svarbus mano nukryžiavimo aspektas yra išreikštas žodžiais: „Dėl teismo atėjau.“ Kaip paaiškinau kitur, gyvybės srautas neturi neriboto laiko nuspręsti, ar nori sugrįžti pas Dievą. Ateina momentas, kai gyvybės srautas privalo pasirinkti, ar jis nori tarnauti Dievui, ar nori ir toliau tarnauti žemesniosioms jėgoms, maištaujančioms prieš Dievo įstatymus.

Kai kritinė masė žmonių nusileido į žemesniąją sąmonės būseną, tam tikriems gyvybės srautams atsivėrė galimybė įsikūnyti šioje planetoje, kuriems iš pradžių nebuvo skirta čia įsikūnyti. Šie gyvybės srautai labai seniai sukilo prieš Dievo įstatymus, ir kol Žemė tebebuvo tyra, šiems gyvybės srautams nebuvo leidžiama įsikūnyti šioje planetoje. Tačiau, kai žmonijos sąmonė buvo nužeminta, šiems gyvybės srautams buvo suteikta galimybė čia įsikūnyti. Kai kurie iš šių gyvybės srautų šia galimybe pasinaudojo išmintingai ir atsigręžė į šviesą. Kiti pasidarė dar maištingesni ir pamėgino kontroliuoti visą likusią populiaciją. Jų tikslas yra paversti Žemę tokia planeta, kuri regimai būtų atskirta nuo Dievo.

Tiesą sakant, šie gyvybės srautai inicijavo, arba pastūmėjo kitus gyvybės srautus inicijuoti didžiąją dalį žiaurumų, kuriuos matėte per istoriją. Kai šiems maištingiems gyvybės srautams pirmą kartą buvo leista ateiti į Žemę, jiems buvo suteiktas tam tikras laiko tarpas. Tačiau, jeigu gyvybės srautas imasi vykdyti tam tikrus žiaurumus, šis laikas gali būti sutrumpintas. Kitaip tariant, gyvybės srautas nuteisia save savo paties veiksmais, ir jis tuomet gali būti perkeltas į dar kitą Dievo kūrinijos lygmenį.

Vienas iš veiksmų, galinčių nuteisti maištingą gyvybės srautą, yra tai, kai jis nužudo arba kitaip prievarta pakenkia nekaltiems gyvybės srautams. Kitas žiaurumas yra nužudyti arba smurtauti prieš gyvybės srautą, pasiekusį pilną Kristiškumą arba aukšto lygio Kristiškumą. Kai atėjau į Žemę, iš dalies atėjau veikti kaip teismo instrumentas tam tikriems maištingiems gyvybės srautams. Per susidūrimą su manimi jiems buvo suteikta galimybė pasirinkti apsigręžti ir tarnauti Kristui arba sukilti prieš šį Kristų ir tuo būdu prarasti savo galimybę likti Žemėje.

Kai kurie gyvybės srautai iš tiesų apsigręžė ir pripažino Kristų. Kiti atsisakė tai daryti ir pamėgino nužudyti mane, nes tikėjo, kad, nužudę mano fizinį kūną, jie išvengs savo teismo. Tačiau jie nežinojo, kad įsikūnijusio Kristaus nužudymas užtrauks jiems teismą. Ir nors šie gyvybės srautai pabaigė gyventi tą vieną fizinį gyvenimą, po to jie buvo pašalinti iš šios Žemės. Tai nereiškia, kad visi maištingi gyvybės srautai buvo paimti iš Žemės prieš 2000 metų. Dar yra likę daug tokių gyvybės srautų, ir kai vis didėjantis žmonių skaičius pradės įkūnyti Kristaus sąmonę, šie likusieji maištingi gyvybės srautai susidurs su teismu. Šį teismą atneš daug Kristaus būtybių, o ne viena. Todėl maištingiems gyvybės srautams bus žymiai sunkiau nužudyti arba nutildyti Kristaus būtybes.

Suprantu, kad daugeliui žmonių tai bus sunki tema. Jeigu jums ši teismo idėja yra nauja, prašau, nereaguokite pernelyg emocingai. Paskirkite šiek tiek laiko šių idėjų apmąstymui. Pasinaudokite vidinio susiderinimo technika, ir jeigu ieškosite atviru protu ir širdimi, pamažu imsite geriau suvokti šias idėjas.

Ir galiausiai noriu pasakyti, kad Dievas iš tiesų neleido manęs nukryžiuoti, ta prasme, kad Dievas nenorėjo, jog būčiau nukryžiuotas. Kaip mėginau paaiškinti šioje svetainėje, aukščiausias materialios visatos įstatymas yra Laisvos Valios Įstatymas. Dievas žmonėms suteikė laisvą valią, ir tai padaręs, Dievas atsisakė gebėjimo tiksliai nuspėti, kokios bus žmonių reakcijos. Todėl nei Dievas, nei bet kuris pakylėtųjų mokytojų bendruomenės narys negalėjo tiksliai numatyti, kokia bus mano įsikūnijimo Jėzumi baigtis.

Žinoma, buvo galima atlikti tam tikrus spėjimus, remiantis tuo, kaip žmonės elgėsi praeityje. Buvo žinoma, kad žmonės nemėgsta, kai drumsčiamas jų komfortas. Buvo žinoma, kad yra mažai vilties, jog pavyks apgręžti tam tikrus gyvybės srautus, kad jie atsisuktų į šviesą. Todėl buvo tikėtina, jog jie pamėgins nutildyti gyvąjį Kristų.

Tačiau nebuvo įmanoma tiksliai nuspėti, kaip klostysis įvykiai. Kas galėjo nuspėti, kad minia pasirinks Barabą vietoj manęs? Kas galėjo tiksliai nuspėti, kaip Poncijus Pilotas pasinaudos savo valdžia? Kas galėjo tiksliai nuspėti, kaip šventyklos dvasininkai reaguos į šią situaciją? Tiesą sakant, nebuvo galima tiksliai nuspėti net ir to, kaip reaguos mano paties mokiniai. Jeigu kai kurie iš jų būtų pasiekę pilną Kristiškumą, įvykiai galėjo pasisukti kita linkme. Ir, žinoma, aš pats galėjau situaciją pakreipti įvairiais būdais.

Tiesiog sakau, kad, nors Dievas leido man inkarnuotis šioje planetoje, gerai žinodamas žmonių turimus polinkius, tradicinė krikščioniška perspektyva nėra visiškai teisinga. Kadangi Dievas sukūrė Laisvos Valios Įstatymą, Dievas iš tiesų negalėjo sukliudyti žmonėms manęs nukryžiuoti, nepažeisdamas arba nesustabdydamas šio įstatymo. Todėl Dievui nebuvo galimybės užkirsti kelio mano nukryžiavimui, kai pradėjau savo misiją. Todėl Dievas tiesiog nestovėjo, pasyviai laukdamas, kol žmonės mane nukryžiuos. Dievas nenorėjo, kad aš būčiau nukryžiuotas. Dievas labiau būtų norėjęs, kad mano misijos baigtis būtų buvusi kitokia, kad Izraelio žmonės būtų priėmę mane kaip savo dvasinį karalių, užuot priėmę mane pasaulietiniu karaliumi. Todėl Dievas neleido, kad būčiau nukryžiuotas; Dievas leido galioti savo Laisvos Valios Įstatymui, ir todėl Dievas leido žmonėms daryti savo pasirinkimus.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2003 Kim Michaels