Krikščioniškos bažnyčios užkalkėjo doktrinose ir dogmose

TEMOS: Religijos atnaujinimo būtinybė – uždaro proto žmonės atstūmė Jėzų prieš 2000 metų ir tą patį daro ir šiandien – daugelis bažnyčių vadovų nenori palikti savo postų – daugelis krikščionių jaučiasi pernelyg komfortabiliai, kad mąstytų patys – žmonės mano turintys sutartį su Dievu – nebūkite prisirišę prie rezultatų – pristatykite naujas idėjas kaip klausimus – tiktai atviro proto žmonės sekė Jėzumi

Klausimas: Atlikau keletą studijų, kad įrodyčiau, jog iš Biblijos buvo išimta informacija, kuri įrodytų dingusių knygų autentiškumą. Kalbėjau šia tema su kai kuriais krikščioniškų bažnyčių vadovais ir su kai kuriais krikščionimis, ir jie vis tiek nenori pripažinti, kad tos kitos knygos gali turėti kokią nors vertę ir t.t.

Jėzau, ar tu patenkintas, kad mečiau jiems iššūkį su faktais, ar aš tiesiog švaistau savo laiką ir Dievo energiją tai darydamas? Aš iš tiesų bandau daryti viską, kas įmanoma, kad padėčiau krikščionybę išpažįstantiems žmonėms savo vietovėje. Labai užjaučiu tuos, kuriems sunku gyvenime. Jie galėtų gauti pagalbos, jeigu sugebėtų išvysti melus, per kuriuos yra valdomi. Ar tu laimingas, kad stengiuosi tarnauti krikščioniškoje bendruomenėje, o taip pat mesti iššūkį vadovams, sakydamas jiems, jog būtina imtis konstruktyvių veiksmų?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Įsivaizduokite situaciją ankstyvaisiais krikščioniškojo judėjimo metais. Nors daugelis žmonių girdėjo mane kalbant, palyginti tik nedidelis skaičius žmonių giliau suprato mano tikrąją žinią. Jeigu visi šie žmonės būtų tylėję, kaip tuomet krikščionybė būtų galėjusi išaugti ir tapti reikšmingu religiniu judėjimu?

Mano misijos tikslas buvo atnaujinti religinį gyvenimą šioje planetoje. Šiandien Žemė pereina į dar sekantį religinį ciklą ir todėl vėl iškyla didelė atsinaujinimo būtinybė. Ir kaip šis atsinaujinimas galėtų įvykti? Jis galės įvykti tik tuomet, jeigu žmonės, tokie kaip tu, išdrįs kalbėti apie būtinybę keistis, būtinybę augti.

Ironiška, bet kartu ir lengvai nuspėjama, kad šiandieninės krikščioniškos bažnyčios užkalkėjo doktrinose ir dogmose lygiai taip pat kaip ir žydų religija prieš 2000 metų. Tuomet mane atstūmė anų laikų tradicinės religijos žmonės. Šiandien daugelis tradicinių krikščionių mane atstumia dar kartą, atmesdami pasikeitimų ir atsinaujinimo krikščioniškame judėjime būtinybę.

Esu labai laimingas, kad tu ir daugelis kitų žmonių drįstate išsakyti savo mintis. Noriu paraginti jus ir toliau tai daryti, ir tobulinti savo gebėjimą kalbėti taip, kad turėtumėte didžiausią pasisekimo galimybę.

Tai darydami, saugokitės, kad netaptumėte prisirišę prie žmonių reakcijų. Nesitikėkite, kad naujos idėjos bus iš karto priimtos. Turite suprasti, kad bet kurioje organizacijoje yra žmonių, kurie daro karjerą ir pasiekia aukštus valdžios postus, ir jie mėgaujasi šia valdžia arba jaučiasi patogiai įsitaisę savo postuose. Todėl jie nebus linkę priimti nieko, kas galėtų kelti grėsmę jų valdžiai.

Lygiai taip pat ir daugelis narių bažnyčiose yra įpratę prie tam tikrų doktrinų ir ritualų. Vidiniuose lygmenyse, šių žmonių gyvybės srautai manosi sudarę kažkokią sutartį su Dievu. Jie galvoja, kad, jei tik ir toliau tikės tam tikra doktrina ir laikysis tam tikro išorinio ritualo, tuomet Dievas tiesiog privalės juos išganyti. Ir nors šis tikėjimas yra klaidingas, turėtumėte būti atsargūs mesdami iššūkį tokiems ilgą laiką laikytiems įsitikinimams.

Turite suprasti, kad kai kurie iš šių gyvybės srautų daugybę kartų įsikūnijo vyraujančioje krikščioniškoje kultūroje. Todėl jie pasidarė labai prisirišę prie tradicinio gyvenimo būdo, ir negalite tikėtis, kad jie iš karto arba per trumpą laiką paliks šį gyvenimo būdą.

Kalbėdamiesi su tokiais žmonėmis, žiūrėkite į save kaip į ūkininką, vaikštantį laukais ir barstantį sėklas. Žinote, kad negalite, vos numetę sėklą ant žemės, tikėtis, kad ji per kelias minutes išdygtų. Sėkla turi išgulėti žemėje tam tikrą laiką, ir tik tuomet ji pradės leisti šaknis. Todėl, kai kalbate su tradiciniais krikščionimis, nemėginkite jėga jų versti priimti tam tikras idėjas ir nepateikite savo idėjų taip, lyg žmonės tiesiog privalėtų jas priimti. Vietoj to, pamėginkite savo idėjas pateikti kaip klausimus ir suteikite žmonėms visišką laisvę spręsti, ką jie darys su jūsų klausimais.

Matote, jeigu idėją pernelyg bruksite, žmonės pajus grėsmę ir iš karto uždarys savo protus. Jeigu idėją pateiksite kaip atvirą klausimą, bus didesnis šansas, kad kai kurie žmonės iš tiesų apmąstys šią idėją. Gali prireikti laiko, kol idėja įleis šaknis jų sąmonėje. Tačiau, jeigu žmonės pajus grėsmę iš idėjos ir iš karto uždarys savo protus, jūsų idėjos sėkla nukris ant nederlingos žemės.

Mano palyginimas apie sėjėją labai tinka visai šiai problemai. Viena šio palyginimo interpretacija yra tai, kad Dievas nuolatos siunčia savo pranašus ir pasiuntinius į šį pasaulį. Jie išbarsto tikrų idėjų sėklas, bet kai kurios sėklos nukrinta ant nederlingos žemės, nukrinta į protus, kurie yra užverti aukštesniam tiesos supratimui. Kitos sėklos nukrinta ant derlingos atvirų protų žemės, kuriuose šios idėjos gali suleisti šaknis.

Todėl tiesiog būkite tarsi sėjėjas, sėjantis aukštesnės tiesos sėklas. Leiskite savo sėkloms kristi ten, kur jos nori, ir nebūkite prisirišę prie to, ar jos sudygs. Nenusiminkite, jeigu žmonės iš karto nepriima jūsų idėjų. Tiesiog duokite šioms idėjoms laiko sudygti jų sąmonėje.

Vienas iš būdų, kurį galėtumėte pritaikyti, tai būtų pamėginti paskatinti žmones pamąstyti, kodėl mane atstūmė tiek daug tradicinių žydų. Taip buvo ne dėl to, kad žydai būtų buvę blogi žmonės; jie tiesiog uždarė savo protus aukštesniam tiesos supratimui. Jeigu žmonės sugebės tai suprasti, tuomet pamėginkite kartu su jais pasvarstyti, ar Jėzus norėtų, kad jo šiandieniniai pasekėjai būtų tokio paties uždaro proto kaip buvo jį atstūmę žydai. Jeigu visi žydai būtų buvę uždaro proto, kaip būčiau galėjęs pritraukti pasekėjų? Kitaip tariant, būtent atviro proto žmonės padėjo sukurti krikščioniškąjį judėjimą, ir tiktai atvirą protą turintys žmonės gali užtikrinti jo išlikimą.

Paprašykite žmonių pamąstyti apie žodžius: „Ieškokite ir rasite.“ Tuomet paprašykite jų pamąstyti, kodėl tiek daug krikščionių laikosi įsikibę išorinių doktrinų ir bijo ieškoti aukštesnio supratimo. Paprašykite jų pagalvoti, ko jie bijo. Ar jie bijo atrasti aukštesnį supratimą, dėl kurio turės pakeisti savo įsitikinimus, su kuriais susigyveno? Tuomet paprašykite jų pagalvoti, kodėl sakiau: „Atėjau atnešti ne taikos, o kalavijo.“ Ar jie pasirengę išgirsti aukštesnę tiesą, ar ir toliau laikysis įsikibę išorinių doktrinų, kaip jų įsikibę laikėsi anų laikų įstatymo aiškintojai, surengę sąmokslą mane nužudyti?

Vėlgi, esu laimingas, kad tu ir daugelis kitų žmonių kalbate apie pokyčius, kurie yra labai reikalingi krikščionybės religijoje. Tiesiog naudokitės įrankiais, kuriuos daviau savo svetainėje, ir siekite savo asmeninio Kristiškumo bei toliau tobulinkite savo kalbėjimo įgūdžius. Paskutinėje knygos „Mistinis Jėzaus mokymas“ dalyje išsamiau kalbu apie tai, kaip žmonės galėtų man pasitarnauti šiame amžiuje. Jums galėtų būti naudinga išstudijuoti tą mokymą, nes jis iš tiesų gali padėti jums tapti dar geresniu mano tarnu. Prašau, laikykite save vienu iš manųjų tarnų ir leiskite sau pajusti mano dėkingumą už jūsų tarnystę.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2003 Kim Michaels