Dvasingumas be religinės kalbos
TEMOS: Mokytojai siekia dirbti su visais – dvasingumas be religinio žargono – budizmas taiko praktinį požiūrį – žmogaus protas tampa uždara sistema – problema su religija yra žmonių psichologija – materializmas aukština protą, užuot pamatęs jo ribotumus – uždara sistema yra užburtas ratas – antrasis termodinamikos dėsnis griauna visas uždaras sistemas – pasaulis nėra egzistuojantis viduje – kiti būdai ieškoti ryšio su Dievu nei teizmas
Klausimas: Neseniai išgirdau apie naują Bibliją, kurią sukūrė ateistai ir reklamuoja ją kaip „Biblija visiems likusiems“, arba „Humanistine“ Biblija. Ji taip pat dar yra vadinama „Gerąja Knyga.“ Galima rasti puslapių internete šia tema – tereikia tik „pagūglinti“. Ją taip pat galima įsigyti Amazon internetinėje parduotuvėje. Jos autorius yra A. C. Grayling.
Pirmoji mano mintis, kadangi perskaičiau kažkur šioje svetainėje arba vienoje iš knygų, parduodamų per šią svetainę, (negaliu rasti tikslios citatos), kad ateizmas (ne materializmas) galėtų būti išeities taškas, ant kurio galėtų būti statomas naujas sąmoningumas (pataisykite mane, jeigu klystu!), ir man tai atrodo kaip kažkas, kas galėtų būti remiama pakylėtųjų mokytojų, kaip nuo tradicinės krikščionybės „religinių“ dogmų išlaisvinantis požiūris.
Tiesą sakant, perskaičiau kelias (Gerosios Knygos) eilutes, ir pirmajame skyriuje yra paminimas tam tikras Medis, ir taip pat yra paminimas tam tikras Niutonas (nežinau, ar yra minimas Einšteinas). Žinoma, tai taip pat tiesiog gali būti mokslininkų materialistų išradimas – ir būtent toks ir yra pirmasis mano įspūdis.
Kita vertus, ar pakylėtieji mokytojai remtų naujos Biblijos išleidimą?
Negaliu sakyti, kad man ta knyga būtų patikusi. Ji yra sukurta taip, kad būtų panaši į tikrąją Bibliją, o žinant, kad tikrojoje Biblijoje buvo atlikta daug pakeitimų, ir tai daręs elitas tikėjo turintis teisę tai daryti, tai ar negali būti taip, kad ši versija mums bus primesta ateityje kaip tikroji Biblija?
Jeigu taip nutiktų, ar visgi išliktų tam tikri tikrosios Tiesos „fragmentai“ „Gerojoje Knygoje,“ kaip yra tikrosios Biblijos atveju? Tiesą sakant, „Geroji Knyga“ yra visiškai perrašytas tekstas...
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Mes iš tiesų sakėme, kad yra visiškai įmanoma sukurti konstruktyvią idėjinę sistemą, neminint Dievo ir nenaudojant jokių religinės ar dvasinės kalbos terminų. Mes siekiame dirbti su visais žmonėmis, kurie yra atviri savitranscendencijai. Tačiau žmonėms yra sunku pakilti virš tam tikro savitranscendencijos lygmens, jeigu jie save laiko iš materijos sukurtomis būtybėmis ir nenori net minties įsileisti, kad už materialaus pasaulio ribų gali egzistuoti aukštesnis realybės lygmuo.
Iš esmės Buda tai ir padarė: sukūrė idėjinę sistemą, neminėdamas Dievo ir jokių koncepcijų, kurios galėtų konfliktuoti su jo laikais paplitusiomis religinėmis dogmomis. Tačiau priešingai, nei galvoja kai kurie žmonės Vakaruose, Buda niekada neneigė Dievo ar dvasinės karalijos egzistavimo. Buda tiesiog priėmė praktinį požiūrį. Jis matė, kad tais laikais įvairūs induizmo religijos lyderiai buvo sukūrę pernelyg sudėtingą teologiją. Ši teologija neturėjo vidinio nuoseklumo ir ji buvo pagimdžiusi įvairiais atskilusias grupes, kovojusias tarpusavyje.
Jis taip pat matė, kad esminė problema yra ta, jog dauguma tame dalyvaujančių žmonių nebuvo tiesiogiai patyrę dvasinės karalijos, tad jų argumentai buvo grįsti interpretacijomis ir teorijomis, sukurtomis iš žemesnio sąmonės lygmens. Todėl jis suvokė, kad vienintelis būdas buvo pasiūlyti žmonėms praktišką kelią savo sąmonei plėsti. Kai įgyjate tiesioginį realybės patyrimą, esate mažiau linkę kabintis į teoriją ir naudotis ja kaip ginklu prieš kitus.
Aš iš esmės mėginau padaryti tą patį dalyką, nors – atsižvelgiant į mano užduoties prigimtį – nesistengiau padaryti savo mokymą laisvu nuo religinio žargono. Tačiau už mano išorinio mokymo iš tiesų slypėjo vidinis kelias į asmeninį Kristiškumą. Šis kelias buvo užtemdytas, tačiau taip pat buvo užtemdytas ir tikrasis vidinis kelias į Budiškumą, kurį perdavė Buda.
Tad esmė yra ta, kad, nors esame pasiryžę dirbti su visais, dauguma ateistų ir materialistų nėra atviri centrinei prielaidai, kurios dėka veikia kelias. Ir tai yra sekantis suvokimas:
ŽMOGAUS PROTAS TURI TENDENCIJĄ TAPTI UŽDARA SISTEMA.
Buda matė, kad jo laikų induizmas buvo tapęs uždara sistema. Aš mačiau, kad mano laikų judaizmas buvo tapęs uždara sistema. Ir mes abu matėme, kad taip nutiko dėl į žmogaus protą įdiegtos tendencijos.
Tačiau tai yra suvokimas, kurio nenori pripažinti ateistai ir materialistai. Kadangi, jeigu jie tai pripažintų, turėtų taip pat pripažinti, kad ateizmas ir materializmas yra ribotos koncepcijos, kurios niekada negalės išlaisvinti žmonijos nuo neišmanymo. Tikrąją laisvę įmanoma pasiekti tik siekiant kažko, kas peržengia žmogiško proto ir materialios karalijos ribas.
Mokslas iš tiesų galėtų padėti žmonėms susisieti su šia išorine realybe, tačiau dėl materializmo ideologijos jis to dar nedaro pilniausiu potencialu. Ateistai, materialistai ir humanistai pasirinko lengviausią kelią, samprotaudami, kad problema su viduramžių katalikų bažnyčia buvo ta, jog ji buvo grįsta tikėjimu į Dievą, kuris yra už materialaus pasaulio ribų ir todėl jo egzistavimo neįmanoma įrodyti. Tačiau tikroji problema su viduramžių katalikų bažnyčia buvo ta, kad ji tapo žmogiškos tendencijos kurti uždaras sistemas auka.
Žinoma, grynasis mokslas iš tiesų padėjo išlaisvinti žmonijos protus nuo viduramžių katalikų sukurtos uždaros sistemos. Tačiau, kadangi ateizmas ir materializmas nenori pripažinti prigimtinės žmogiško proto silpnybės, jie tiesiog įkalino žmonių protus kitoje uždaroje sistemoje. Materializmas yra lygiai toks pat žmogiško proto kūrinys kaip buvo viduramžių (ir, tiesą sakant, taip pat ir šiandieninė) katalikybė.
Tiesą sakant, materializmas kai kuriais atžvilgiais yra dar labiau uždara sistema, kadangi jis išaukština žmogišką protą ir materialią visatą kaip aukščiausią žinių šaltinį. Perskaitykite sekančią citatą iš Gerosios Knygos:
Pradžios knyga, 2 skyrius:
11. Žinios yra laisvė, laisvė nuo neišmanymo ir nuo jo vaisiaus – baimės; žinios yra šviesa ir laisvė.
12. Žinios, kurias pasaulis savyje talpina, ir jų kilmė, ir žmogaus protas,
13. Iš kurio ateina dar daugiau žinių ir žinių viltis.
14. Drįskite žinoti: toks yra nušvitusiųjų šūkis.
Tad matote, kas yra sakoma tarp eilučių: tiktai tos žinios, kurios ateina iš – save talpinančio – pasaulio ir žmogaus proto, yra pripažįstamos tikromis žiniomis. Tai, žinoma, niekada negalės atvesti prie proto laisvės, nes tikroji proto laisvė yra laisvė NUO žmogiškų proto elementų.
Kai jau esate žmogišku protu sukūrę uždarą sistemą, galite beveik be pabaigos generuoti „žinias,“ turėdami „žinių viltį,“ kurias tikitės gauti iš sistemos vidaus. O tai, žinoma, neišlaisvins jūsų nuo uždaros sistemos. Ir būtent dėl to antrasis termodinamikos dėsnis galiausiai sugriaus sistemą, nes tai yra vienintelis būdas išlaisvinti žmonių protus. Būtent tai nutiko katalikų bažnyčiai, tai nutiko komunizmui, ir tai iš tiesų nutiks materializmui, ateizmui, humanizmui ir bet kuriai kitai žmonių sukurtai uždarai sistemai.
Todėl Geroji Knyga nėra mūsų remiama, iš dalies dėl to, kad ji yra paremta prielaida, kuri neturi vidinio nuoseklumo. Perskaitykite sekančią citatą:
Pradžios Knyga, 3 skyrius:
1. Visi dalykai atsiranda iš ankstesnių rūšių.
Jeigu tai būtų tiesa, tuomet iš to turėtų sekti, kad visada privalėjo egzistuoti „dalykai,“ galintys evoliucionuoti į dabartinius „dalykus.“ Tačiau svarbiausia mokslo teorija teigia, kad viskas prasidėjo nuo „Didžiojo Sprogimo.“ Ir prieš Didįjį Sprogimą egzistavusiame singuliariume, laikas, erdvė ir gamtos dėsniai neegzistavo. Todėl nebuvo jokių „dalykų“ prieš Didįjį Sprogimą, kurie būtų galėję evoliucionuoti į tuos dalykus, kuriuos matote šiandien.
O tai logiškam protui reiškia, kad „dalykų“ kilmės neįmanoma paaiškinti, nebent būtų pripažinta, kad privalo egzistuoti kažkoks „ne-dalykas“, egzistuojantis už materialios visatos ribų, galėjęs duoti pradžią „dalykams“ materialioje visatoje.
Žinoma, kita problema su Gerąja Knyga yra ta, kad šiandien mes nenorėtume naudotis gėlėta Biblijos kalba, kadangi tai nėra pats efektyviausias būdas bendrauti šiandieniniame pasaulyje. Kam skleisti mokslo išvystytas idėjas stiliumi, kurį pats mokslas pavertė atgyvenusiu?
Tačiau tai nereiškia, kad nedirbame su įvairiausiais žmonėmis, kuriančiais įrankius žmonių sąmonei kelti. Ir kai kurie iš šių žmonių sąmoningai vengia bet kokių religinių ar net ir dvasinių terminų. Kaip tą darė ir Buda, nes yra visiškai įmanoma padėti žmonėms kelti savo sąmonę neutraliu būdu, ir kai jau jų sąmonė bus pakelta, tuomet religinės koncepcijos nebebus konflikto šaltinis.
Jeigu ateistai ir materialistai iš tiesų pakeltų savo sąmonę, tuomet Dievo egzistavimo jie nebelaikytų tabu, apie kurį negalima kalbėti ar kurio negalima pripažinti. Nes jie suvoktų, kad yra įmanoma vizualizuoti nematerialią būtybę kitais būdais nei teistinis tolimos ir piktos būtybės danguje įvaizdis.
Kas liečia klausimą, ar remtume naujos Biblijos išleidimą, pamąstykite apie tai, kad iki šiol Biblija buvo laikoma autoritetinga knyga. Pamąstykite, kaip dažnai šis įsitikinimas sukurdavo konfliktus tarp žmonių. Todėl mes visiškai netrokštame perduoti dar vienos autoritetingos knygos, kuria kaip ginklu galėtų naudotis žemesnėje sąmonėje esantys žmonės. Tegul jie turi savo Biblijas, savo Koranus ir savo mokslo vadovėlius, ir tegul kovoja tarpusavyje, ginčydamiesi, kuri iš jų yra pranašiausia, kol jiems bus gana šios beprasmiškos kovos.
Žinoma, mes galėtume perduoti naują Bibliją kaip provokaciją šiems žmonėms, tačiau tai jau kita istorija. O kol kas mes koncentruosimės į netradicinių ir neautoritetingų šaltinių naudojimą, tokių kaip ši svetainė, padėdami tiems, kurie turi atvirus protus. Aukso Amžius nebus knygos amžius, kaip buvo Žuvų amžius. Jis reikalaus žinių, kurios keisis pernelyg greitai, kad galėtų būti užkonservuotos knygose.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com