Pažinkite Amžinąją Tylą!

TEMOS: Kodėl ir kaip buvo sukurtas laikas – Budos lotoso meditacija – Budos ir Kristaus vienybė

Pakylėtasis mokytojas Gautama Buda, 2005 m. liepos 5 d.


Karūnoj Buda AŠ ESU, dangaus apsiaustu prakilniu. Ir jūs mane išvysite, kai Motinos Šviesa pakils į karūną ir išsiskleidęs tūkstantalapis lotosas atskleis mano Esybę. Atėjau duoti visų su Žeme susijusių Budų momentumą šiam naujam Motinos Šviesos Sergėtojų judėjimui, nes, juk iš tiesų, saugoti Motinos Šviesą yra nepaprastai svarbu. Tai yra esminis raktas į Aukso Amžių.

Kodėl ir kaip kuriamas laikas

Egzistuoja svarbus ryšys tarp Motinos ir Budos. Buda laiko pusiausvyrą erdvei, kai tuo tarpu Motina laiko pusiausvyrą laikui. Kas yra erdvė? Kas yra laikas? Erdvė yra erdvė, kurioje iš tuštumos gali būti materializuojama forma. Laikas yra atstumo pojūtis. Paprastai apie erdvę mąstote atstumo kategorijomis, tačiau ir laikas yra atstumas, nes iš tiesų galima sakyti, kad laiko nėra. O kodėl laiko nėra? Todėl, kad laikas nėra tikras.

Laikas yra jūsų jaučiamas atstumas nuo tos vietos Gyvenimo Upėje, kurioje būtumėte buvę, jeigu nebūtumėte nugrimzdę į dualizmo sąmonę, kurioje atsiskyrėte nuo Gyvenimo Upės tėkmės. Ši upė tekės pirmyn jums iš jos pasitraukus. Ir ji nesiliaus tekėjusi. Ir jūsų vieta toje upėje bus tuščia, kol stovėsite ant dualizmo kranto.

Ir šitaip Motinos Šviesa leidžia jums susikurti savo atskirties iliuziją. Tačiau Dievo Įstatymas reikalauja, kad ši iliuzija negali būti amžina, nes Dievas jus myli ir nenori, kad visam laikui įstrigtumėte savo pačių susikurtame kalėjime. Ir todėl, išlipę iš Gyvenimo Upės, tampate laiko įkaitais.

Ir todėl, vos tik išlipate iš šios upės, laikrodis ima tiksėti, ir jūs nesugebėsite šios iliuzijos išlaikyti amžinai. Ateis laikas, kai turėsite galutinai pasirinkti, kam tarnausite. Ar rinksitės susinaikinimą, ar rinksitės gyvenimą ir sugrįšite į Gyvenimo Upę? O kai pulsite į šią upę be jokių sąlygų, sąlygų, kuriomis pateisindavote savo buvimą krante, tuomet galėsite greitai pavyti savo teisėtą vietą Dievo upėje.

O kai esate toje vietoje, esate už laiko ribų – net ir tuomet, kai vis dar išlaikote fizinį buvimą čia, Žemės planetoje, net ir tuomet galite būti už laiko ribų. Štai kodėl tie, kurie pasiekia nušvitimą, suvokia, kad viskas Žemėje yra Majos šydas, iliuzijų šydas, nes visa tai iš tiesų yra netikra. Už viso to yra Gyvenimo Upė, ir jie žino, kad didesnioji jų Esybės dalis yra toje upėje.

Budos lotoso meditacija

Daugelis iš jūsų klausia savęs: „Kokia mano misija šioje Žemėje? Kodėl aš čia? Ko atnešti čia atėjau?“ Jei iš tiesų norite atrasti, kodėl jūs čia esate, turite atkurti savo ryšį su Budos Tyla. Tai yra mano pasiūlymas jums – tyla – Budos tyla, slypinti už viso šioje laiko karalijoje vykstančio šurmulio, už šios Samsaros jūros.

Ir todėl duodu jums vizualizaciją, kad, kai pajusite atsidūrę turgaus aikštės šurmulyje ir suvoksite, jog pervargote, esate pilni įtampos ar jaučiatės apsunkę nuo naštos, atsitrauktumėte žingsnelį į šalį ir tartumėte: „A, aš įstrigau ežero dugno purve. Bet dabar surasiu tą tylos tašką savo širdyje, surasiu tą lotoso sėklą, leisiu jai sudygti ir išleisti savo stiebą į vandens paviršių.“

Ir tuomet įsivaizduojate, kaip Motinos Šviesa kyla nuo pagrindo į karūną ir kaip, jai pasiekus karūną, išsiskleidžia tūkstantalapis lotoso žiedas. Ir jūs jau nebe purve, nes jūs sėdite kaip Buda – su mano jus serginčia Esatimi – ir tiesiog plūduriuojate ant vandens. Plūduriuojate Samsaros jūroje, ir niekas iš jos gelmių negali jūsų paliesti, nes paviršius šis lygus lyg stiklinė jūra.

Tai yra tyla. Ir paskirkite laiko, kartas nuo karto, tiesiog pasimėgauti tyla. Pasaulyje tiek daug triukšmo. Išjunkite radiją. Išjunkite muziką. Atsijunkite nuo triukšmą keliančių mašinų, kurias žmonės sukūrė, kad sukliudytų jums patirti Amžinąją Tylą.

Budos ir Kristaus vienybė

Jūs gavote mokymą apie Dievo Liepsnas, o aš jums duosiu mokymą, kuris tą mokymą dar truputį praplės. Daugelis jūsų savęs klausėte, kaip įmanoma turėti dvasinį mokymą, kuris apjungtų Budą ir Kristų. Koks gi ryšys tarp Budos ir Kristaus? Buda ir Kristus yra dviejų dvasinių tarnysčių simboliai, kurių užduotis yra vesti Žemės evoliuciją į jos išgelbėjimą, į jos nušvitimą.

Ir Buda su Kristumi daro tai skirtingais būdais. Buda yra tasai, kuris sėdi virš Samsaros Jūros ir laiko pusiausvyrą bei viziją, laiko tą tobulą pusiausvyrą Motinos Šviesai. Kristus yra tasai, kuris nusileidžia į šią Samsaros Jūrą, pas tuos, kurie pasimetę neišmanyme ir nesugeba užduoti klausimų, kurie juos išlaisvintų. Ir jis jiems pasiūlo šalto vandens taurę Kristaus vardu.

Ir tai nereiškia, kad jis jiems duoda aukščiausią dvasinį mokymą, nes daugelis žmonių tam iš tiesų nėra pasiruošę. Tad, kai Jėzus sako, kad jūs turite teisę eiti ir sudrumsti ramybę tiems, kurie yra įstrigę, jis neturi omenyje, kad turėtumėte jiems duoti aukščiausią dvasinį mokymą, kokį sugebate matyti. Turite įsiklausyti į sielą ir paklausti savęs: „Ko šiai sielai reikia, kad galėtų žengti sekantį žingsnį? Tai ir bus ta šalto vandens taurė, kurią jiems pasiūlysiu.“ Tokia yra Kristaus funkcija.

Tad, kai perkeliate tai į idėją, jog yra du jūsų Dievo Liepsnos aspektai, galėtume sakyti, kad Alfa liepsna taip pat yra ir Budos liepsna. Ši jūsų liepsna laiko pusiausvyrą Žemei. Omega liepsna yra Kristaus liepsna. Tai yra liepsna, kurią jūs nešate tiems, kurie pasiklydo neišmanyme, kad pažadintumėte juos. Tikriausiai girdėjote, kad Kristus yra Taikos Princas. Na, o Buda yra Taikos Karalius. Buda sėdi soste, laikydamas bendrą viziją karalystei, ir jis nurodo princui eiti ir išlaisvinti tuos, kurie įstrigę purve.

Tad Kristaus liepsna yra įsikūnijęs Žodis. Ir argi Jėzus nesakė – nors ir buvo vadinamas Taikos Princu – argi jis nesakė: „Nemanykite, jog aš atėjau nešti taiką pasauliui. Aš atėjau nešti ne taiką, o kalaviją“ (Mato 10,34). Ir kas gi yra šis Kristaus kalavijas? Tai yra Žodis, įsikūnijęs Žodis, atskiriantis tikrą nuo netikro, kad žmonės galėtų pamatyti savo ego ir to ego netikrumą, ir galėtų laisvai pasirinkti atsiskirti nuo jo. Tai yra Kristaus kalavijas. Ir štai kodėl, iš tiesų, Kristus neatėjo nešti taikos į šį pasaulį. Jis atėjo sudrumsti ramybę tiems, kurie yra įstrigę neišmanyme, įstrigę puikybėje, įstrigę veidmainystėje, ir jis atėjo mesti jiems iššūkį ir pašaukti juos kilti aukščiau.

Jis atėjo supriešinti brolį su broliu, ta prasme, kad jis jau verčiau matytų žmones konfliktuojant, idant šis konfliktas iškeltų į paviršių jų ego, iškeltų ir atskleistų, visa, kas juose blogiausia, ir kad jie galėtų išvysti tą savo ego aspektą savyje. Jis jau verčiau matytų tokį konfliktą – kuris vestų į augimą – nei matytų visus abejingus, miegančius lyg būtų apmarinti, vaikščiojančius per gyvenimą lyg lunatikai.

Todėl Kristus ateina drumsti ramybę, drumsti vandenį, ir išpurtyti žmones iš jų abejingumo. Ir vis dėlto, Kristus yra Taikos Princas, nes tik tuomet, kai esate pasiryžę stoti į kovą su ego, galite pasiekti tikrąją taiką, kuri yra laisvė nuo to ego. Kaip gali būti įmanoma taika, kai žmonės yra įstrigę savajame ego? Kristus ateina, nešdamas kalaviją, kuris padės atskirti Sąmoningąjį AŠ nuo jūsų ego. Tuo ir skiriasi jūsų Dievo liepsnos. Jūs laikote pusiausvyrą žemei. Tačiau esate čia, kad neštumėte kalaviją ir būtumėte Taikos Princu – būtumėte pasirengę drumsti ramybę tiems, kurie mano turintys taiką, tačiau tai netikra taika.

Ir todėl atėjau duoti savo taikos momentumą, savo tylos momentumą, tiems, kurie sergės Motinos Šviesą. Nes juk iš tiesų, jeigu niekada neprisilietėte prie Budos taikos, kaip galėsite saugoti Motinos Šviesą? Tiesiog įstrigsite dar vienoje dualistinėje kovoje su tais, kurie nugrimzdę į savo ego.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com