Sukurkite tikrąją Budos sanghą
TEMOS: Kas yra Budos sangha? – Sąžiningumo bendruomenė – Buda ir Motina – Laiko kilmė – Visiškas atleidimas yra visa ko pamiršimas – Mūsų visų pergalė
Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda, 2008 birželio 29 d. per Kim Michaels.
Buda, dharma, sangha – tai yra trys budizmo religijos – arba tai, kas yra vadinama budizmo religija – stulpai. Tačiau aš, Gautama, neatėjau kurti religijos, mano mylimieji. Atėjau pademonstruoti universalaus vienovės kelio – vienovės su Dvasia – Dvasios ir materijos vienovės, kurią pasiekiate pilnai nubudę.
Klausimas yra ne tik „būti ar nebūti,“ bet „Ar norite būti nubudę, ar priešingai – ir toliau norite likti nepabudę?“ Kuomet – jūsų nepabudime – egzistuoja atotrūkis tarp jūsų ir realybės – tos realybės, kurią matote būdami nubudę. Ir tame atotrūkyje ego gali slėptis, ir jūs galite slėptis nuo savo praeities momentumų, į kuriuos dar nepažvelgėte, kaip Mokytojas MOR taip nuostabiai jums apie tai paaiškino.
Tai kokia tuomet yra Budos realybė? Koks yra nubudęs supratimas apie Budą? Na, tai yra Būtybė, kuri – kadangi ji arba jis yra nubudę – mato visos gyvybės vienovę, mato realybę, kad visa gyvybė kilo iš to paties šaltinio ir jai yra lemta sugrįžti į šį šaltinį, pakylant ir tampant dvasinės karalijos dalimi. Todėl Buda yra tasai, kuris laiko pusiausvyrą, leidžiančią tiems, kurie dar nėra nubudę, tęsti egzistavimą savo nepabudusioje būsenoje – neleisdamas jiems sudegti pakylėjimo spiralės intensyvėjime, kurioje nuo pat pradžios sukasi visa materiali visata.
Ir kas tuomet yra dharma? Na, tai yra visų protingų būtybių, visų savimonę turinčių būtybių kėlimas aukštyn į nubudimo būseną – kurioje jie taip pat tampa Budomis. Kas tuomet yra sangha – bendruomenė? Tai yra susirinkimas tų, kurie pasišventė keliui, vedančiam į pilną Budos nubudimą, ir kurie yra pasiryžę neleisti niekam šiame materialiame pasaulyje įsiterpti tarp jų ir šio pilno Budiškumo pasiekimo. Kuomet jį pasiekę, jie vis dar išsaugo savo sąmonę fiziniame kūne, ir todėl gali būti čia apačioje visu tuo, kuo yra Viršuje – tarnaudami atviromis durimis tarp materijos ir Dvasios, tarnaudami Dvasios inkaru, leidžiančiu Šviesai tekėti per juos ir apšviesti visus tamsius Žemės kampelius, kol nebeliks jokių netobulų dvasių, jokių ego iliuzijų, kurios galėtų pasislėpti nuo visa persmelkiančios Budos Šviesos.
Kas yra Budos sangha?
Kai sėdėjau Žemėje fiziniame kūne, daviau mokymą, pritaikytą tų laikų žmonių sąmonei, tam tikram masinės sąmonės elementui. Ir todėl žinojau, kad neįmanoma perduoti pilno mokymo apie tai, kas yra kelias ir kokia turėtų būti bendruomenė. Turėjau duoti tokį mokymą, kokį žmonės galėtų suvokti, ir todėl žmonės pavertė mano mokymą dar viena religija, vadinama budizmu.
Ir jie sukūrė įvaizdį, kad tie, kurie priklauso budizmo religijai, sudaro sanghą, aiškiai atskirtą nuo tų, kurie nepriklauso budizmo religijai. Ir todėl jie sukūrė įvaizdį, pasielgdami labai panašiai kaip kitų religijų nariai, sukurdami išskirtinumą, atskirumą demonstruojantį įvaizdį. Tačiau bėgo laikas. Nusileido Kristus, žmonija pakilo, ir mes dabar turime mokinių bendruomenę, kurie yra pasirengę pilnam Budos, dharmos ir sanghos suvokimui.
Daugelis dvasingų žmonių yra arti šios bendruomenės įkūnijimo. Tad leiskite man su jumis pasidalinti keliomis mintimis apie Budos sanghą. Natūralu, kad egzistuoja tam tikras artumo jausmas, tam tikras saugumas, susirenkant drauge panašiai mąstančių žmonių bendruomenėje – kurioje galite laisvai kalbėti ir vienas kitą palaikyti. Nesakome, kad negalite sukurti tokios bendruomenės, kurioje susirinktumėte drauge ir laisvai galėtumėte dalintis savo idėjomis, žinodami, kad nebūsite pasmerkti ar sukritikuoti. Ir žinodami, kad jums nereikės susidurti su ego žaidimais, kurie taip dažnai skatina žmones žeminti kitus, net jei jie sugalvoja gerą idėją. Tiesiog dėl to, kad ne jie sugalvojo šią idėją, jie privalo ją pažeminti. Tad prašau jūsų pamąstyti apie tai, kad – iš tiesų – galite sukurti ir turėtumėte sukurti tokią bendruomenę. Tačiau prašau jūsų pamąstyti apie subtilų skirtumą, kad nepaverstumėte šios bendruomenės išskirtinumą propaguojančia bendruomene, siekiančia išsiskirti iš didesnės visos žmonijos bendruomenės.
Nes kas yra Buda? Jis yra tasai, kuris žino, kad viskas yra Budos prigimties, ir todėl Buda yra visuose ir visur. Ir todėl, kaip galite būti tikrais Budos pasekėjais, atsiskirdami nuo kitų ir sakydami, kad Buda tegali būti tik tam tikruose žmonėse, o ne kituose? Mes trokštame, kad jūsų sukurta bendruomenė nebūtų izoliuota nuo platesnės visų protingų būtybių bendruomenės, ir kad ji tiesiog būtų branduoliu, sąveikaujančiu su didesne bendruomene, kad ji būtų pasirengusi eiti į viešumą ir šaukti savo žinią nuo stogų, leisdama savo Šviesai šviesti, idant kiti galėtų matyti jūsų gerus darbus ir žinotų, kad tiktai Tėvas jumyse galėjo sukurti šiuos darbus. Ir todėl jie imtų matyti Dievą savyje, Budą savyje.
Nes, mano mylimieji, Buda taip pat nėra ego maniakas, norintis būti išaukštintas virš visų kitų. Kai Buda nubunda viename žmoguje, šis žmogus turi tik vieną tikslą ir troškimą – pažadinti Budą visuose kituose, idant Buda galėtų nubusti visuose. Nes tik tuomet Buda bus išbaigtas.
Sąžiningumo bendruomenė
Tad Sangha, bendruomenė, kurią trokštame pamatyti įkūnytą, yra toji, kurioje pagrindinė savybė yra sąžiningumas, tiesus ir paprastas sąžiningumas. Sąžiningumas su savimi, sąžiningumas vienas su kitu, sąžiningumas su kitais žmonėmis, kurie dar nėra jūsų sanghos dalimi, nes vis dar abejoja. Sąžiningumas – kad būtų išbaigtas – negali turėti jokių sąlygų, kurios leistų ego pasislėpti. Nes sąžiningumas neturi jokių sąlygų – tiktai ego turi sąlygas. Ir jis susikuria šias sąlygas būtent tam, kad galėtų pasislėpti. Ir tai yra jėga, kurią jums reikia įveikti.
Koks yra raktas į sąžiningumą, mano mylimieji? Tai yra suvokimas, kad, jeigu Buda yra visur, jeigu Dievas yra visur, tuomet niekas negali būti paslėpta nuo Dievo. Tad kokia prasmė mėginti būti nesąžiningu ir kažką slėpti? Ką jūs mėginate apgauti – tikrai ne Dievą, tikrai ne Budą, tikrai ne pakylėtuosius mokytojus, tikrai ne savo AŠ ESU Esatį. Jums gali pavykti apgauti kitus žmones, tačiau pirmiausia apgausite save. Ir jeigu vis dar tebenorite žaisti šį žaidimą, tuomet tiesiog paprašysiu jūsų eiti į vieną iš daugybės egzistuojančių organizacijų, kurios vis dar tebėra įstrigusios šiame žaidime, ir kurios ne tik leidžia, bet ir skatina savo narius žaisti šį žaidimą.
Tad tiesiog eikite tenai ir žaiskite tą žaidimą, kol jums bus jo gana. O tuomet sugrįžkite į Budos sanghą. Ir todėl dabar pamatėme, kaip visos detalės buvo surinktos drauge – idant šiuo kritiniu metu daugelis dvasingų žmonių galėtų fiziškai kartu susirinkti ir pakilti aukščiau, įkūnydami tikrą pavyzdį – ne vienintelį pavyzdį – bet tikrą pavyzdį, parodydami, kokia yra Budos sangha Vandenio Amžiuje – su tuo sąmoningumu, kurį žmonija turi šiandien.
Buda ir Motina
Dabar pereisiu prie kitos temos ir pasidalinsiu su jumis keliomis mintimis apie tarp Budos ir Motinos egzistuojantį ryšį. Kaip galėjote pastebėti, invokacijoje, kurią anksčiau kalbėjote, yra eilutė: „Motinos laikas, o Budos erdvė, paslaptį didžią mums duoda regėt.“ Mokslas yra įsitikinęs, kad materiali visata yra erdvė, kurioje egzistuoja planetos, saulės sistemos ir galaktikos. Ši erdvė yra Buda – ji yra sukurta iš Budos prigimties. Erdvė yra ta erdvė, kuri yra išskirta iš Dievo Viseto, idant joje galėtų būti materializuojamos atskiros formos. Ir toje erdvėje randate Materijos šviesą, kuri prisiima formas.
Jūs, kaip nepakylėtosios būtybės, turite bendrakūrybinius gebėjimus, tačiau neturite proto galios paveikti erdvę. Nes negalėsite erdvės paveikti tol, kol nebūsite pasiekę Budos sąmonės, kurioje transcenduojate erdvę. Tad jūsų kūrybinių gebėjimų reiškimuisi yra nustatomos ribos, egzistuojančios erdvės ir taip vadinamų gamtos dėsnių, valdančių erdvę, rėmuose, nors daugumos šių dėsnių mokslas dar nėra atradęs ar pilnai supratęs.
Jūsų, kaip nepakylėtosios būtybės, bendrakūrybiniai gebėjimai leidžia jums dirbti tik su Materijos šviesa, projektuojant formas ant šios Materijos šviesos. Kai Buda leidžia savo Esybei tapti erdve, Buda laiko viziją, kaip ši erdvė ir viskas, kas joje yra – Materijos šviesa, joje esanti energija – turi būti keliama aukštyn kaip kylančios spiralės dalis, kurią mano brolis Maitrėja aprašė savo knygoje. Dievo Motina tuomet leidžia savo Šviesai tapti savimonę turinčių būtybių instrumentu, kurios dėka jos gali išreikšti savo laisvą valią ir gauti savo veikimo vaisius fizinių sąlygų pavidalu, atspindinčių jų proto įvaizdžius. Ir tuomet tampa įmanoma, kad visuminėje Budos erdvėje, tam tikros vietos – kaip pavyzdžiui ši aplink Žemės planetą sukoncentruota vieta – gali pradėti atsilikinėti nuo kylančios visuminės erdvės spiralės.
Laiko kilmė
Matote, mano mylimieji, materialios karalijos visuma yra – ir visada buvo – kylančioje spiralėje, kuri negali būti sustabdyta. Tačiau dėl laisvos valios, tam tikros planetos gyventojai gali sutankinti savo sąmonę, šitaip sutankindami ir savo planetą, kuomet ji pradeda atsilikinėti kylančioje spiralėje. Galime tai aprašyti kaip erdvės ištempimą, kurį galite įsivaizduoti kaip ištempiamą taip vadinamą laiko ir erdvės kontinuumą. Tačiau dalykas, kurio mokslas nesupranta, yra tai, kad laikas nėra erdvės funkcija. Laikas yra laisvos valios funkcija. Nes kai planeta atsilieka nuo tos vietos erdvėje, kurioje ji idealiu atveju turėjo būti, tuomet šis atotrūkis tarp tyros vizijos ir esamos realybės – būtent jis sukuria laiką.
Ir tuomet, taip sakant, ima tiksėti kosminis laikrodis. Nes, nors jūs ir turite laisvą valią, ši laisva valia negali, kaip paaiškina Maitrėja, neturėti tam tikrų apribojimų. Nes negalite visam laikui paimti paties Kūrėjo Esybės ir įkalinti jos netobuloje formoje. Ir taip pat negalite visam laikui įkalinti kitų savimonę turinčių būtybių netobuloje formoje.
Ir todėl laiko laikrodis pradeda tiksėti, ir tų gyvybės srautų, kurie įstūmė planetą į žemyn traukiantį sūkurį, laikas ima sekti, artėdamas prie momento, kai jiems suteikta galimybė baigsis. Ir jie tuomet privalės būti pašalinti iš planetos, idant kiti jos gyventojai – kurie galbūt sekė šiais aklais vadais – gaus galimybę išsilaisvinti nuo jų traukos – ir galės pasirinkti pradėti kilti. Šitaip sugrąžindami savo planetą aukštyn, akceleruodami, taip sakant, laiką, kad jis pasivytų save ir vėl atrastų jam priderančią vietą kosminiame šokyje. Kuomet laikas, kaip jūs jį šiuo metu suvokiate, liautųsi egzistuoti tai planetai. Nes iš tiesų, mano mylimieji: „Laiko nėra!“
Visiškas atleidimas yra visa ko pamiršimas
Na ir dabar, norėčiau toliau pratęsti Mokytojo MOR perduotą mokymą apie atmintį, jūsų asmeninę atmintį ir akašos kronikose egzistuojančią kosminę atmintį. Vėlgi, jūsų asmeninė atmintis egzistuoja atskirai, jai yra leidžiama atsilikti nuo akašos kronikų, nuo kosminės atminties, kuri mato realybę ir prisimena dalykus tokius, kokie jie yra – kaip paaiškino MOR. Ir todėl, eidami keliu link visiško savo atskirojo aš atidavimo, kuris yra Kristiškumas, jūs taip pat pasivejate tą vietą erdvėje, kurioje būtumėte buvę, jeigu būtumėte pasilikę Gyvenimo Upėje, užuot įžengę į atskirties džiungles, kuriose pradėjote atsilikinėti.
Šmėklos – apie kurias kalbėjo keletas mokytojų – yra prisiminimai apie savo pačių netobulumus, į kuriuos laikotės įsikibę, žvelgdami per dualistinės sąmonės filtrą, užuot žvelgę per Dievo sąmonės realybę, kuri visiems atleidžia. Tai yra šmėklos, kurias privalote palikti. Ir todėl visiškas atleidimas yra tuomet, kai paliekate net ir prisiminimą apie tariamą klaidą. Kuomet tiesiog leidžiate jam sudegti ir nebesilaikote įsikibę į jį, kuomet kabindamiesi į jį, esate įstrigę laiko deformacijoje. Kadangi esate įstrigę laike, tame laike, kuris iš tiesų yra atstumas nuo ten, kur galėtumėte būti, ir ten, kur pasirinkote būti arba pasirinkote nebūti.
Turbūt žinote, kad Biblijoje yra teiginys: „Aš daugiau nebeprisiminsiu jų nuodėmių.“ Na, Dievas niekada neprisimena jūsų nuodėmių, nes Dievas prisimena tik realybę – tą realybę, kad materiali visata yra smėlio dėžė,– nes jums buvo duota laisvė eksperimentuoti. Ir todėl, kai ribojantis pasirinkimas yra pakeičiamas aukštesniu pasirinkimu, ankstesnio pasirinkimo nebelieka. Laisvos valios esmė yra ta, kad pasirenkate vieną dalyką, ir pasirinkdami tą vieną dalyką, tuo pat metu negalite pasirinkti kito dalyko. Todėl negali būti nubudę ir nenubudę tuo pačiu metu. Ir todėl, kai paleisite senąją iliuziją – senąjį pasirinkimą tikėti dualistine iliuzija – tapsite laisvi nuo šios iliuzijos.
Ji išnyks – nebent pasirinktumėte leisti jai pasilikti savo atmintyje, šitaip ją vėl ir vėl atkurdami, kol galiausiai atiduosite tą šmėklą ir leisite tam mirtingajam aš mirti. Tad net ir Jėzus, kabėdamas ant kryžiaus, turėjo tam tikrų asmeninių šmėklų, kurias turėjo atiduoti, kaip tą turėjo padaryti kiekviena kada nors pakilusi būtybė.
Mūsų visų pergalė
Tad man tai yra didelė privilegija ir didelis džiaugsmas užsklęsti šią konferenciją, kuri, turiu jums pasakyti, buvo absoliuti pergalė pakylėtiesiems mokytojams – o taip pat ir jums kaip pakylėtųjų mokytojų daliai, nors vis dar nesate pakylėti bent jau kažkurioje savo sąmonės dalyje. Nes iš tiesų, jūs esate daug daugiau nei galite įsivaizduoti, ir tik nedidelė jūsų visuminės Esybės dalelė vis dar tebėra įstrigusi čia žemai, šiame liūne.
Ir kai susiderinate su šia visuma, įgyjate kosminę perspektyvą, kuomet pamatote, kokios iš tiesų nesvarbios yra visos šios ego-sinkrazijos. Ir štai tą akimirką galite leisti šmėkloms mirti, nes žinote, kad esate daugiau – ir todėl nemirsite kartu su jomis.
Nejauskite liūdesio, kad ši konferencija baigėsi, kaip viskas laike privalo baigtis. Vietoj to, pakelkite žvilgsnį aukštyn, pamatykite, ką sukūrėte; sukūrėte sanghą, kuri transcenduoja laiką. Nes tai yra Budos sangha, mano mylimieji, kuri egzistuoja erdvėje – o erdvė peržengia laiko ribas. Tad koncentruokitės į tai! Koncentruokitės į sanghą ir transcenduokite net ir fizinį atstumą, išsaugodami tą ryšį, kaip tą jums leidžia daryti komunikacinės technologijos. Ir todėl matykite, kad šis konferencijos užsklendimas nereiškia pabaigos, jis reiškia naujo ciklo pradžią, kitokio ciklo, netgi aukštesnio ciklo.
Nes jūs dabar išeinate būti Omega, ir jums dauginant talentus, kurie jums buvo duoti, mes iš tiesų jus įtrauksime – kitu įkvėpimu, jums susirinkus kitoje konferencijoje, kurioje galėsite kilti dar aukščiau, kadangi būsite ėję į viešumą, mano mylimieji. Nes jeigu neitumėte į viešumą ir nesidalintumėte su kitais, siekdami kelti aukštyn Visumą, tuomet negalėtume jums duoti aukštesnių mokymų. Ir jūs tuomet stovėtumėte vietoje, mindžikuotumėte vietoje.
Tad ar matote, kad abu yra būtini, tiek įkvėpimas, tiek iškvėpimas, nes kartu jie sukuria kosminį šokį? Todėl palikite tą taip dažnai tarp dvasingų žmonių pasitaikantį mąstymą, kuomet jie nori pasitraukti nuo pasaulio šurmulio. Manydami, kad, kai atrasite ramybę ir vienumą kalnų urvo tyloje, tuomet atrasite Budą. Vietoj to, studijuokite mokymus apie tuos, kurie tarnavo gyvenimui kažkokia forma, ir tai darydami staiga išvydo Budą. Kaip net ir būtybė, iš kito žmogaus žaizdos laižiusi lervas, tai darydama pasiekė nušvitimą ir vienovę su Buda.
Nes tik tuomet, kai matysite Budą visoje gyvybėje, išvysite mane, mylimieji. Nes AŠ ESU VISA ir visuose. Tol, kol galvosite, kad mane galite atrasti tik tam tikrose vietose, o ne kitose, kaip galėsite atrasti mane? Nes vienintelė vieta, kurioje galite mane atrasti, yra jumyse. Tad, jeigu galvojate, kad turite būti kažkur kitur, kad atrastumėte mane, tai ar tuomet nematote, kad negalite manęs matyti – nors visada esu čia, besišypsantis savo Budos šypsena, kantriai laukdamas, kol atrasite mane savyje. Nes AŠ ESU Buda. Aš esu erdvė. Aš esu už laiko ribų. Tad turiu visą pasaulio laiką – kai tuo tarpu pasaulis neturi neriboto laiko.
Tad pabuskite tuomet ir ryžkitės peržengti laiko ribas, pripažindami, kad ateina toks laikas, kai priimtinas laikas yra DABAR; ne rytoj, ne viena sekundė nuo dabar, o DABAR. Nes tuomet įžengiate į Amžinąjį DABAR, transcenduodami erdvės iliuziją, iliuziją, kad materialus pasaulis gali jums sutrukdyti patirti sanghos vienovę. Ir štai tuomet materializuosite sanghą ten, kur esate, užuot ieškoję jos kažkur kitur.
AŠ ESU ten, kur esate jūs. AŠ ESU nubudęs ten, kur esate jūs. Ar nubusite ten, kur AŠ ESU? Tuomet BŪKITE, ir būkite užsklęsti mano begalinėje ramybėje. Džiūgaukite mano begalinėje ramybėje. Ir atraskite, kad tai, kas atrodo ramybė iš žmogiškos perspektyvos, iš tiesų nėra ramybė. Ramybė yra Budos palaima, kurioje esate beribiame džiaugsme, žinodami, kad Maros demonai neturi jums jokios galios. Ir todėl galite juoktis iš visų jų išsidirbinėjimų, iš visų jų mėginimų įtraukti jus į prisirišimą. Ir štai tuomet jie bėgs nuo jūsų – ir liks tik AŠ ESU.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com