Neprisiminkite daugiau savo nuodėmių – būdami DAUGIAU

TEMOS: Saugokitės ego spąstų – Įveikite savo stabmeldišką El Morijos įvaizdį ir pažinkite DAUGIAU – Tikroji Dangiškosios Motinos nužudymo priežastis – Kaip prasideda neapykanta Motinai – Iš kur kyla neapykanta sau – Skirtumas tarp atminties ir Akašos – Drįskite pamatyti, kas iš tiesų įvyko – Suteikite sau nekaltumo prezumpciją – Liepsnų dvynių realybė – Praregėkite iš iliuzijos, kad materija yra nekintanti

Pakylėtasis Mokytojas MOR, 2008 birželio 29 d. per Kim Michaels.


Taigi, mano mylimieji, kodėl pakylėtajam mokytojui, kuris ištisą šimtmetį buvo žinomas El Morijos vardu, šauna į galvą beprotiška mintis pasikeisti savo vardą į Mokytoją MOR? Na tai kas AŠ ESU kaip pakylėtasis mokytojas? Argi nesu dvasinis mokytojas, siekiantis pakelti aukštyn tuos, kurie dar nėra pakilę, siekdamas padėti jiems įveikti apribojimus, neleidžiančius jiems įžengti į pakylėtąją sąmonę, į Kristaus sąmonę – kuri vienintelė leidžia įžengti į Absoliuto Karaliją? Ir todėl, tai mokydamas, puikiai žinau kelyje pasitaikančius spąstus, puikiai išmanau žmogiškojo ego gudrybes. Žinau, kaip jis nuolatos siekia sugundyti geriausius mokinius nugrimzti į rutiną, paimant duotą mokymą ir paverčiant jį uždara proto dėžute, kuri dabar juos laiko įstrigusius, užuot padėjusi jiems pakilti aukščiau.

Tad jeigu sąžiningai pažvelgsite į praktiškai visas šioje planetoje egzistuojančias religijas, pamatysite tą pačią tendenciją. Po kurio laiko, mokiniai pradeda kurtis proto įvaizdį, ką reiškia būti pakylėtųjų mokytojų mokiniu, arba ką reiškia būti El Morijos, Serapio Bėjaus, Sen Žermeno, Jėzaus ar kito mokytojo mokiniu. Šiam proto įvaizdžiui įgyjant vis ryškesnius kontūrus, jis pradeda sklisti po masinę organizacijos sąmonę, darydamasis vis stipresnis, kol galiausiai užvaldo tuos, kurie nėra pakankamai stiprūs iš jo praregėti.

Turėtumėte suprasti, kad bet kuris judėjimas, bet kuri reguliariai susitikinėti pradėjusių žmonių grupė, ima formuoti masinę sąmonę, grupinę sąmonę. Ir galiausiai ši sąmonė – jeigu nariai nėra sąmoningi, nėra budrūs – pradeda formuoti jėgą, kuri siekia užvaldyti individą ir siekia priversti individą sekti masine sąmone – užuot sekus per tą organizaciją iš mūsų lygmens perduotu mokymu ir sekus vidiniais nurodymais, kuriuos gaunate savo širdyje.

Saugokitės ego spąstų

Ir daugelyje dvasinių organizacijų iš tiesų matėte susiformuojant tam tikrą įvaizdį, ką reiškia būti El Morijos Mokiniu. Ir dabar jie visą savo dėmesį sutelkia į buvimą pačiu geriausiu mokiniu, kokiu tik įmanoma būti – ir prašau atkreipti dėmesį, kad aš nė vieno dėl to nekaltinu – tiesiog apnuoginu realybę, kas vyksta ego dualistinėje sąmonėje. Nė vieno neteisiu. Sakau, kas nutinka, nes puikiai tai išmanau.

Ir mėginu parodyti tai tiems, kurie turi ausis girdėti, idant jie galėtų pamatyti spąstus, kol šie dar neužsitrenkė ir nepagavo jų pačių. Nes dažnai būna taip, kad patys energingiausi mokiniai – tie, kurie iš tiesų tam tikrais atžvilgiais yra pasirengę pakilti į aukštesnę tarnystę – yra tie, kurie labiausiai trokšta būti gerais El Morijos mokiniais. Tačiau, jeigu jie nėra budrūs, jeigu nėra pusiausvyroje, tuomet jų troškimas gerai pasirodyti tampa spąstais. Mano Mylimieji, ar suvokiate, kad gyvenate materialioje visatoje, kurioje vis dar tebedominuoja dualistinė sąmonė? O tai reiškia, kad ego, šio pasaulio princas, netikri mokytojai gali pasinaudoti bet kuo – ir aš iš tiesų sakau bet kuo – spąstų sukūrimui?

Tačiau kita monetos pusė yra ta, kad taip pat yra įmanoma paimti bet kokį mokymą – kad ir koks iškraipytas, kad ir koks klaidingas jis bebūtų – ir transcenduoti šį mokymą bei pasiekti Kristiškumą. Kaip iš tiesų matėte keletą žmonių, kurie paėmė iškraipytus tradicinės krikščionybės mokymus ir vis tiek sugebėjo virš jų pakilti eidami vidun.

Įveikite savo stabmeldišką El Morijos įvaizdį ir pažinkite DAUGIAU

Tad mėginu padėti jums suprasti, kad mes, pakylėtieji mokytojai, negalime atnešti žodžiais išreikšto mokymo, kurio ego ir netikri mokytojai negalėtų iškreipti ir negalėtų iš jo sukurti spąstų. Tačiau kita vertus, netikri žmonijos mokytojai negali sukurti netikro mokymo, kuris būtų taip stipriai iškraipytas, taip toli nuo tiesos, kad žmonės negalėtų transcenduoti šio mokymo ir vis tiek įkūnyti Kristiškumo. Iš dalies taip yra dėl dualistinės sąmonės, o iš dalies dėl laisvos valios.

Tad tuo tiesiog noriu pasakyti, kad, jeigu nenorite sąžiningai į save pažvelgti ir pamatyti, kad susikūrėte įvaizdį, koks yra El Morija ir ką reiškia būti El Morijos mokiniu, tai tuomet nebesate mano mokinys – esate stabmeldiško įvaizdžio mokinys! Aš esu DAUGIAU už bet kokius įvaizdžius, kokius tik galėtumėte susikurti apie mane. Ir todėl matote, kad visas šis troškimas kurtis stabmeldiškus įvaizdžius, ar šie įvaizdžiai būtų apie Dievą ar apie pakylėtąją būtybę, tegali kilti iš ego ir jo troškimo, jo nežaboto poreikio viską kontroliuoti.

Ir todėl ego nuolatos siekia sukurti aukščiausią proto dėžutę ir įgrūsti į ją Dievą, įgrūsti į ją mane, įgrūsti į ją Jėzų. Tačiau pats pirmas toje jūsų ego sukurtoje proto dėžutėje atsidūręs asmuo esate jūs pats. Ir paskutinis tą proto dėžutę palikęs asmuo taip pat būsite jūs pats. Nes matote Jėzaus mokymo nepaprastą grožį: darykite kitiems tai, ką norite, kad kiti jums darytų. Nes ką darote kitiems, tą jau esate padarę sau. Nes kas jūs tokie esate? Argi nesate Visuma?

Pasiekiau tašką, kuriame suvokiau, kad, nepaisant mano pastangų perduoti mokymus, kurių nebūtų galima paversti uždara proto dėžute, man nepavyko pasiekti tikslo, kurį troškau pasiekti. Ir būtent dėl to nusprendžiau žengti šį žingsnį, pakeisdamas savo vardą į Mokytoją MOR. Kuris labiau tiesiogiai signalizuotų, kad aš esu DAUGIAU, amžinai DAUGIAU.

Sakau jums iš tiesų, aš, Mokytojas MOR, El Morija, jau ilgą laiką nerėmiau jokio naujo savo paveikslo nutapymo. Nes nenoriu turėti jokio paveikslo, kadangi realybė yra tokia, kad AŠ ESU viena su Gyvenimo Upės DAUGIAU, su nuolatiniu, niekada nesibaigiančiu, nuolatos besiplečiančiu savitranscendencijos procesu. Ir todėl, jeigu paprašyčiau dailininko nupiešti mano portretą, dar neišdžiuvus dažams, būčiau save transcendavęs milijoną kartų. Ir todėl, kaip koks nors paveikslas galėtų atspindėti, kas AŠ ESU? Ir todėl, kaip bet koks paveikslas galėtų būti daugiau nei stabmeldiškas įvaizdis? Kai matau, kaip tie, kurie potencialiai galėtų būti geriausiais mano mokiniais, laikosi įsikibę stabmeldiško įvaizdžio – ar tai būtų fizinis paveikslas ar jų pačių protuose egzistuojantis mentalinis paveikslas – noriu jiems pasakyti: „Leiskitės su manim į šią grandiozinę buvimo DAUGIAU kelionę – užuot sėdėję ir tenkinęsi mažesniu, kuris jums buvo duotas ankstesniais laikais.“

Tikroji Dangiškosios Motinos nužudymo priežastis

Ir kur su visu tuo einu? Noriu jums duoti supratimą, supratimą, grįstą jūsų pačių patirtimis šiame gyvenime ir šiandieniniame amžiuje, kokia buvo tikroji Dangiškosios Motinos nužudymo Lemūrijoje priežastis. Nes priežastis buvo būtent šis procesas, ši ego ir netikrų mokytojų tendencija kurti stabmeldiškus Dievo įvaizdžius. Ir koks buvo Dangiškosios Motinos tikslas, kai Dangiškosios Motinos atstovė buvo įsikūnijime? Na, tikslas buvo toks pat kaip ir Viešpaties Krišnos, Budos, Jėzaus, ir visų tikrųjų dvasios atstovų ir mokytojų. Tikslas yra sudaužyti į šipulius ir mesti iššūkį proto dėžutėms, stabmeldiškiems žmonių susikurtiems įvaizdžiams, nes tai yra kelio esmė.

Tie, kurie nužudė Dangiškąją Motiną, įėjo į sąmonę, kurioje norėjo turėti mechanišką kelią, norėjo garbinti stabmeldišką įvaizdį – kuris jiems tuomet leido kontroliuoti ne tik įvaizdį, bet ir kelią, suteikdamas jiems iliuziją, kad jie gali kontroliuoti savo materialias aplinkybes. Jie nenorėjo transcenduoti savo stabmeldiško įvaizdžio ir pakilti aukščiau. Tad, kai kažkas mesdavo iššūkį jų stabmeldiškam įvaizdžiui, jie buvo pasiruošę padaryti beveik viską, kad nutildytų šį iššūkį. Ir kai kuriais atvejais jie nueidavo į kraštutinumą, nužudydami tą asmenį, perrėždami jam gerklę šventykloje arba prikaldami jį prie kryžiaus.

Tad matote, ką mėginu jums pasakyti, tai yra, kad kai kurie iš jūsų galite jausti buvę Lemūrijoje, ir buvę tenai, kai įvyko Dangiškosios Motinos atstovės nužudymas. Tačiau aš čia mėginu pateikti jums kitokią perspektyvą, iš kurios suvoktumėte, kad visi žmonės Žemėje buvo įstrigę ir yra įstrigę sąmonėje, sukėlusioje Dangiškosios Motinos nužudymą.

Nenoras transcenduoti savęs būtent ir yra ta sąmonė, kuri sukėlė Dangiškosios Motinos nužudymą Lemūrijoje ir kitur, kuri sukėlė Dievo atstovų žudymą amžių bėgyje. Nes tai nutiko ne tik su Jėzumi ir Dangiškąja Motina Lemūrijoje, tai nutiko daugybę kartų ir tai tebevyksta dar ir šiandien. Net ir psichinės žmogžudystės pavidalu, kuomet nužudote tuos, kurie būtų galėję viešai pasisakyti ir padėti visuomenei žengti žingsnį į priekį.

Ir aš jūsų prašau čia suvokti, kad įveikti čia reikia būtent šią sąmonę, šį nenorą transcenduoti, nenorą transcenduoti save. Ir aš taip pat prašau jūsų suvokti, kad sakau tai ne tam, jog sukelčiau jums kažkokį kaltės jausmą. Tiesą sakant, sakau tai tam, kad paspaudinėčiau šiek tiek jūsų mygtukus, idant galėtumėte pamatyti, ar nesijaučiate dėl to šiek tiek kalti. Nes tai tuomet yra kažkas, ką jums reikia ištirti. Nes argi mes taip nuostabiai nepaaiškinome, kaip Dangiškoji Motina jaučiasi dėl savo atstovės nužudymo? Nėra jokio teisimo, jokio pykčio, jokių negatyvių jausmų – tėra tik besąlyginė meilė. O besąlyginėje meilėje nėra net būtinybės atleisti.

Kaip prasideda neapykanta Motinai

Kad ir ką būtumėte padarę šiame ar ankstesniuose gyvenimuose, tai neturi visiškai jokios reikšmės aukštesniame visų dalykų plane. Nes viskas yra sukurta iš Materijos šviesos, kuri yra tarsi smėlis smėlio dėžėje, kurioje jūs visi savo vaikystėje žaisdavote. Kad ir ką darytumėte su smėliu, kad ir kokią pilį pastatytumėte, negalite sužeisti smėlio. Tačiau taip pat negalite sukurti nieko amžino, nes kai tai paliksite, pakilusi saulė išdžiovins jūsų pilies smėlį, ir ji pradės griūti. Ar suvokiate, mano mylimieji? Dievas nėra piktas, teisiantis Dievas, patalpinęs jus į pasaulį, kuriame mažiausia klaida pasiųs jus į pragarą visai amžinybei. Dievas yra mylintis Dievas, kuris padėjo jus į smėlio dėžę ir pasakė: „Statyk ką tik nori, nes negali sužeisti smėlio. Gali sužeisti tik save.“

Tačiau sužeisti save galite tik savo pačių suvokime. Tad ar suvokiate, jog kad ir kokią klaidą būtumėte padarę, tai neturi jokios reikšmės aukštesniame visų dalykų plane? Tačiau tai yra reikšminga jūsų pačių pasaulyje, nes tai gali pastumėti jus jausti kaltę, nevertumą, baimę ar netgi pyktį. Ir todėl subtilus psichologinis mechanizmas čia yra toks, kad, kai leidžiate sau jausti smerkimą, kai smerkiate save dėl to, kad padarėte klaidą – na tai tuomet įžengiate į skausmo būseną, kuri lengvai gali pasidaryti tokia intensyvi, jog atsisakysite pažvelgti į sprendimus, į sąmonę, paskatinusią jus padaryti išorinius veiksmus. Ir jeigu atsisakysite pažvelgti į sąmonę, tai kaip tuomet galėsite ją paleisti ir judėti pirmyn? Ir būtent tuomet tai gali tapti užburtu ratu – kai kuriems žmonėms netgi dvigubai ar trigubai užburtu ratu – nes tiek daug jie yra susikūrę šių kaltės, pykčio ir baimės sluoksnių.

Būtent tai sukėlė Dangiškosios Motinos nužudymą. Nes nenoras transcenduoti kyla iš nenoro pažvelgti į kažką iš praeities – ir iš to pasimokyti – nes tai yra pernelyg skausminga. Ir todėl ego visada jus apgaus, sumažindamas kaltės jausmą, kad galėtumėte su juo gyventi. Ir kaip ego tai padaro? Jis tai padaro, priversdamas jus projektuoti į savo išorę, kad jūs dėl to iš tiesų nesate kalti. Kažkas kitas privertė jus tai padaryti.

Daugeliu atvejų nutinka štai kas:

  • Nusileidžiate į įsikūnijimą į materijos karaliją, kurioje viskas yra sukurta iš Materijos šviesos.

  • Padarote klaidą, kurios mes nelaikome klaida, tačiau jūs tai laikote klaida.

Tai sukelia skausmą. Jūs nenorite pažvelgti į skausmą. Tad projektuojate, kad jūs dėl to nesate kalti. Tai kažkokia sąlyga materialioje karalijoje privertė jus tai padaryti.

Ir ką dabar darote? Projektuojate ant Motinos, kad tai yra Motinos kaltė. Ir kaip tai gali neatvesti prie neapykantos Motinai, kuri tuomet – kai jums yra metamas iššūkis suvokti, kad: ne, Motina jūsų neprivertė to padaryti, jūs patys pasirinkote tą padaryti – na tai tuomet norite nutildyti šį balsą. Nes nenorite pažvelgti į skausmą, nusileisti į skausmą ir suvokti, kad, nors bėgdami nuo jo, galite sumažinti skausmo intensyvumą, niekada nesugebėsite pilnai nuo jo pabėgti. Vietoj to jus visur lydės mažesnio intensyvumo skausmas. Tačiau jeigu, vietoj to, apsigręžtumėte aplinkui – ir žengtumėte tiesiai į skausmą – tuomet kurį laiką jaustumėte visą skausmo intensyvumą, tačiau pereitumėte jį kiaurai ir suvoktumėte, kad esate daugiau nei skausmas. Ir kitoje pusėje jūsų lauktų ramybė, paleidimas, atidavimas, laisvė.

Iš kur kyla neapykanta sau

Tačiau kol bėgate, negalite to padaryti. Tad ką turite daryti? Turite pateisinti šį mėginimą pabėgti, vėlgi, projektuodami ant Motinos įvaizdžių ir iliuzijų sluoksnius. Ir tai jus skatina jausti vis didesnį pyktį, kol galiausiai pasiekiate tokį tašką, kuriame išsiugdote neapykantą Motinai. Kuri iš tiesų yra neapykanta sau; nes kas gi jūs esate? Jūs esate Tėvo tąsa, tačiau esate Dievo Motinoje. Nes viskas formų pasaulyje yra Motina. Ir todėl jūs taip pat esate Motina. Tad nekęsdami Motinos, nekenčiate savęs.

Bet matote, mano mylimieji, ko jūs nekenčiate? Nekenčiate kažko, kas yra iliuzija. Ir kas yra ši grandiozinė iliuzija? Na, tai yra iliuzija, kurią sukėlė faktas, jog kolektyvinės sąmonės pažeminimas tokioje planetoje kaip Žemė, suteikė materijai tam tikrą tankumą, kuomet atrodo, kad jūsų veiksmai turi fizines pasekmes, kurių negalite išvengti ir kurios jus persekios ilgą laiką. Ir todėl atrodo, kad Motina iš tiesų jus baudžia už jūsų klaidas kažkokia fizine pasekme. Tačiau realybė yra tokia, kad Motina jūsų nebaudžia. Motina kiekvieną akimirką atspindi jums įvaizdžius, kuriuos laikote savo sąmonėje. Ir todėl tikrasis jūsų neapykantos objektas yra šie įvaizdžiai, kurie nėra Motina – jie nėra jūs. Jie yra sukurti iš dualistinės sąmonės, kuri neturi tikrovės. Tad tai, ko jūs nekenčiate, yra netikra.

Ir vienintelis būdas iš to ištrūkti yra pažvelgti į tai iš realistiškos perspektyvos, suvokiant, kad tai yra netikra, pripažįstant, kad tai yra netikra. Pripažinkite, kad pasirinkote tikėti iliuzija, tačiau nei Dievas Tėvas, nei Dievas Motina nevers jūsų laikytis šio pasirinkimo, ir nesakys, kad kartą jums tai pasirinkus, turėtumėte amžiams būti šio pasirinkimo supančioti. Tik velnias mėgins jus įtikinti šiuo melu. Tėvas ir Motina suteikė jums laisvą valią bet kurią akimirką pakeisti savo protą, panaikinti netobulą sprendimą, priimant teisingą sprendimą – Gyvenimo sprendimą, pakeičiantį mirties sprendimą. Mano Mylimieji, tai, ką jums čia noriu perduoti, yra aukštesnis supratimas, kaip jūs patys save stabdote.

Skirtumas tarp atminties ir Akašos

Na ir dabar norėčiau su jumis pakalbėti apie skirtumą tarp atminties, žmogiškos atminties, ir taip vadinamų akašos kronikų. Nes matote, mano mylimieji, praeityje davėme jums įvaizdį, kad egzistuoja toks dalykas, vadinamas akašos kronikomis, ir tai tiesiog yra tam tikrų dažnių energija, kurioje yra įrašoma viskas, kas tik kada nors vyko materialioje visatoje. Tad jūs galite, taip sakant, atsukti juostą video grotuve ir peržiūrėti įvykį, įvykusį prieš 10 000 ar 50 000 metų.

Ir akašos kronikos iš tiesų egzistuoja. Bet matote, kai išgirstate akašos kronikų koncepciją, suprojektuojate ant jos savo pačių sąmonę. Tad galvojate, kad tai, kas yra įrašyta akašos kronikose, yra tai, ką jūs matėte toje situacijoje, kai ji įvyko prieš 10 ar 10 000 metų. Galvojate, kad, jeigu pasiimčiau jus į savo ašramą ir parodyčiau jums didelį ekraną ant sienos – nes galiu jums pasakyti, kad turiu pati didžiausią plokščiaekranį televizorių – galvojate, kad tai, ką pamatytumėte tame ekrane būtų tas pats, ką matėte toje situacijoje prieš tuos daugybę metų. Tačiau tai nėra tiesa, mano mylimieji.

Nes matote, akašos kronikose yra užrašyta tai, kaip viskas vyko, žvelgiant Dievo akimis. Ir Dievas į tai žvelgia, pakylėtieji mokytojai į tai žvelgia, Dangiškoji Motina į tai žvelgia be jokių žmogiškų emocijų, kaip jau sakėme – be jokių žmogiškų emocijų, kurias turite jūs, kurios gali paskatinti jus žiūrėti į dalykus su neigiamu filtru.

Pamąstykite apie jums visiems žinomą faktą: galite turėti įvykusį eismo įvykį, ir galite pakviesti 5 liudininkus, paprašydami jų aprašyti, ką jie matė, ir jie matė 5 skirtingas versijas to, kas nutiko. Na, mano mylimieji, įsivaizduokite, kad buvote situacijoje prieš tuos daugybę tūkstančių metų, kai Lemūrijoje įvyko Dangiškosios Motinos nužudymas. Įsivaizduokite visus tame įvykyje dalyvavusius žmones – ir kaip kiekvienas iš jų savitai matė šį įvykį.

Tačiau nė vienas iš jų nematė šio įvykio taip, kaip jį mato pakylėtieji mokytojai. Nes kiekvienas žmogus šį įvykį matė per savo paties sąmonę. Ir dėl šio filtro, kiekvienas žmogus susikūrė asmeninį įvaizdį, į kurį įeina mentalinis paveikslas, tačiau taip pat ir intensyvios su šiuo įvykiu susijusios emocijos. Ir šios emocijos kiekvienam žmogui kelia asmeninį skausmą. Ir skausmas yra toks intensyvus, kad pradeda veikti mano aprašytasis mechanizmas, kuomet jie nusisuka nuo skausmo, privalėdami projektuoti šio įvykio priežastį už savo ribų. Ir būtent šis bėgimas ir nenoras pažvelgti į įvykį neleidžia jums virš jo pakilti ir išsilaisvinti nuo įvykio. Mano Mylimieji, ar suvokiate tai?

Tai jums duos esminį ego įveikimo raktą, jeigu iš tiesų suvoksite ir įsisąmoninsite, ką čia aprašau. Raktas yra nuspręsti savyje – pažvelgti į tai, kas atima jūsų ramybę – ir suvokti, kad ramybę iš jūsų atimantis dalykas gali būti skausmas; tačiau už šio skausmo slypi įvykis iš praeities, kuomet jūs padarėte kažką, kas privertė jus priimti absoliučiai nerealistišką savivaizdį. Dualizmo melais ir iliuzijomis grįstą savivaizdį.

Drįskite pamatyti, kas iš tiesų įvyko

Ir jeigu tuomet nuspręsite, kad esate pasiryžę pereiti per šį skausmą, tuomet galite pasiekti tašką, kuriame galėsite tarti: „Esu pasiryžęs pažvelgti į šį įvykį.“ Tačiau paprašykite savojo Kristaus AŠ, Jėzaus, Motinos Marijos, Mokytojo MOR – ar bet kurio jūsų širdžiai artimiausio mokytojo – paprašykite šio mokytojo parodyti jums vidinę įvykio viziją tiesiai iš akašos kronikų. Idant nebūtumėte priversti žiūrėti į šį įvykį vien per dualistinės sąmonės filtrą, kuris jums niekada neleis praregėti iš iliuzijos, neleis pamatyti, kad esate daugiau už iliuziją ir todėl galite šią iliuziją paleisti.

Tad paprašykite, kad jums būtų duota vizija apie tai, kas iš tiesų įvyko, o ne ką jūsų ego jums pasakoja įvykus. Nes sakau jums, ego ir netikri mokytojai norės jus įtikinti klaidingu įvaizdžiu, verčiančiu jus galvoti, kad Dievas Tėvas arba Dievas Motina jus smerkia. Ir todėl negalėsite susiderinti su besąlygine meile, kuri yra raktas šiam įvykiui sudeginti.

Ir todėl noriu jums čia duoti supratimą, kad, kai susikūrėte įvykio mentalinį įvaizdį, susikūrėte – atskiroje savo proto dalyje – įvaizdį, kuris yra atitrūkęs nuo realybės, įrašytos akašos kronikose. Tai yra stabmeldiškas įvaizdis, ir šis įvaizdis yra saugomas jūsų asmeninėje atmintyje – atskirojo aš, mirtingojo aš, kurį susikūrėte, atmintyje. Tad jūs, taip sakant, turite savo asmeninę akašos kronikų versiją. Tik šioje versijoje nėra įrašyta tai, kas iš tiesų nutiko, bet ką jūs manote nutikus, kaip tą matote per savo ego filtrą. Ir kol nemesite iššūkio šiam proto įvaizdžiui, šiam stabmeldiškam įvaizdžiui, būsite jo supančioti, nes pasmerksite save likti įvaizdžio sukurtoje proto dėžutėje.

Ir niekada negalėsite iš jos ištrūkti; galėsite tik nuo jos bėgti. Ir tai darydami, galbūt susikursite daugybę sluoksnių, dėl kurių jums darysis vis sunkiau stoti prieš skausmą ir prisikasti prie to, kas iš tiesų įvyko, nes jūsų dėmesys bus nukreipiamas tolyn nuo visų šių dalykų. Ir todėl niekada nesugebėsite susitelkti į centrą, į tylos tašką, kuriame galėtumėte paprašyti: „Dieve, parodyk man, kas iš tiesų įvyko. Aš noriu žinoti.“

Ir sakau jums, kai pamatote, kas iš tiesų įvyko – ir sakau tai, kad ir kokią klaidą būtumėte padarę – kai pamatote, kas iš tiesų įvyko, matote, kad tai nė kiek ne svarbiau už vaiką, kuris pastato smėlio pilį ir tuomet nusprendžia, kad ji nėra tokia, kokios norėjo, tad ją nugriauna ir ima statyti naują pilį.

Suteikite sau nekaltumo prezumpciją

Ar suvokiate, ką sakėme apie Materijos šviesą? Ji atvaizduos bet kokį ant jos projektuojamą įvaizdį, kadangi ji nieko neteisia. Bet kurią akimirką, Materijos šviesa išlaisvina jus paleisti senąjį įvaizdį ir projektuoti geresnį įvaizdį. Jums nereikia jausti kaltės dėl to, kad projektavote netobulą įvaizdį, nes Dievas jums davė laisvą valią. Ir Dievas nori, kad mokytumėtės. Ir jeigu iš to pasimokėte, ar tai iš tiesų buvo klaida? Kas čia tokio baisaus, kaip yra sakoma?

Tad kartais tiesiog turite sau suteikti nekaltumo prezumpciją, užuot jautęsi absoliučiai tikri, kad esate blogas žmogus. Drįskite kvestionuoti šį įvaizdį – projektuojamą į jūsų protą – ir tarkite: „Galbūt aš tiesiog esu Dievo vaikas, pastatęs smėlio pilį, kuri man nebepatinka. Tad man nereikia jaustis suvaržytam; galiu ją nugriauti ir pastatyti kitą. Ir mano Dangiškoji Motina ir Dangiškasis Tėvas džiūgaus, kai pastatysiu geresnę pilį. Jie nevers manęs jausti kaltės, nevertumo, baimės ar dar ko nors.“ Ar matote, ar jaučiate, ar jaučiate mano troškimą pamatyti jus išsilaisvinant nuo šių senųjų šablonų? Ar jaučiate, kad aš esu Dievo atstovas, tiek Tėvo, tiek ir Motinos? Nes būdamas pakylėtąja būtybe turiu tobulą vyriškumo ir moteriškumo pusiausvyrą. Nes jeigu neturėčiau, kaip būčiau galėjęs pakilti?

Liepsnų dvynių realybė

Vėlgi, metu jums iššūkį permąstyti savo pakylėtųjų mokytojų įvaizdžius. Nes matote, mano mylimieji, praeityje jums perdavėme įvaizdį, kad pakylėtieji mokytojai turi liepsnas dvynes. Tačiau tai yra linijiškas įvaizdis, ir metu iššūkį jums pakilti aukščiau, pakilti virš šio linijiško įvaizdžio. Kodėl niekada neatskleidžiau savo kaip El Morijos liepsnos dvynės tapatumo? Nes, vėlgi, esu pasišventęs kelio į DAUGIAU pademonstravimui. Kas yra mano liepsna dvynė? Na, kartais tai yra Motina Marija, kartais tai yra Sen Žermenas, ir galite pagalvoti, jog tai yra prieštaravimas. Bet matote, aš esu išbaigta esybė.

Naujoje knygoje, Nekaro menas, yra duotas labai glaustas ir aiškus paaiškinimas, kad, kai paliekate vienovę, vienintelis būdas palikti vienovę yra susikurti dualizmą. Ir todėl, kai gyvybės srautas palieka vienovės sąmonę, jis privalo būti padalintas į dvi dalis; iš čia ir liepsnų dvynių koncepcija. Tačiau paklydimas čia buvo toks – kuris nors ir nebuvo mokomas, buvo šitaip suvokiamas masinėje sąmonėje – kad jums yra reikalinga jūsų liepsna dvynė, jums reikia sugrįžti į vienybę su savo liepsna dvyne, kad galėtumėte pakilti. Norėdami pakilti, privalote tapti sau pakankama, savarankiška būtybe, tapdami vientisa būtybe, kadangi turite vyriškumo ir moteriškumo pusiausvyrą pačioje savo esybės viduje. Augdami, net ir kai jau esate pakylėtoji būtybė, pasiekiate tašką, kuriame norite kažką materializuoti Žemėje. Ir matote, kad geresnę materializaciją pasiektumėte, dirbdami su kitu pakylėtuoju mokytoju.

Kai dirbu su kitu pakylėtuoju mokytoju, tai nėra panašu į tai, kai jūs dirbate su kitu žmogumi Žemėje – aš tampu viena su tuo mokytoju. Mes sudarome poliariškumą. Kiekvienas iš mūsų esame išbaigtas, ir vis dėlto, mūsų vienybė, mūsų poliariškumas, padaro mus DAUGIAU. Ir todėl, tam tikra prasme mes tampame vienas kito liepsnomis dvynėmis, dirbdami drauge tobuloje harmonijoje. Ir todėl, nenorime, kad toliau tikėtumėte įvaizdžiu, jog pakylėtoje karalijoje turime fiksuotas liepsnas dvynes. Nes mes visą laiką save transcenduojame. Ir pakylėtoje karalijoje nieko nėra fiksuota. Nieko nėra iškalta akmenyje. Nieko nėra iškalta materijoje.

[Papildyta 2008 m. liepos 12 d.]

Norėdamas išbaigti šią koncepciją, turiu pasakyti, kad jūs taip pat galite tapti mano liepsna dvyne – tik tai bus kitoks ryšys nei tas, kuris egzistuoja tarp pakylėtųjų mokytojų – jeigu ryšitės siekti bekompromisinės vienovės su manimi. Kuomet mes taptume viena kaip Viršuje, taip ir apačioje, sukurdami vertikalų liepsnų dvynių ryšį, aprėpiantį ištisas oktavas. Ir, žinoma, jūs galite tapti bet kurios pakylėtosios būtybės liepsna dvyne, kuri yra artima jūsų širdžiai ir kuri yra kilusi iš tos pačios didesnės Esybės, iš kurios esate kilę ir jūs.

Esmė ta, kad, būdami nepakylėtąja būtybe, tikriausiai galite įsivaizduoti tokio ryšio užmezgimą tik su vienu mokytoju. Kai tuo tarpu aš, būdamas pakylėtuoju mokytoju, turiu gebėjimą turėti tokį ryšį su daug žmonių Žemėje. Tad kuo daugiau „liepsnų dvynių“ aš ir kiti mokytojai turėsime Žemėje, tuo daugiau galios, išminties ir meilės galėsime perduoti į materialų pasaulį per atviras šios vienybės duris. Ir tuo geresnius rezultatus galėsime pasiekti, keldami žmonijos sąmonę. Tad nebijokite siekti šio artimo ryšio su pakylėtąja būtybe, tačiau žinokite, kad jį galėsite pasiekti tik tokiu laipsniu, kiek būsite pasiryžę leisti savo atskirajam aš mirti. Nes tikiuosi, jog suprantate, kad mes niekada negalėtume daryti kompromisų su savo tarnyste, įžengdami į vienovę su jūsų ego.

Praregėkite iš iliuzijos, kad materija yra nekintanti

Ir tiktai materijos karalijoje galite turėti iliuziją, kad materija yra nekintanti, kad galite sukurti kažką nekintančio, kas jus suvaržytų. Tiktai materijos karalijoje galite turėti iliuziją, kad materija jums – kaip dvasinei būtybei – turi galią. Ir priežastis, dėl kurios turite šią iliuziją, yra ta, kad susikūrėte mirtingą tapatumo jausmą, ir todėl galvojate, kad materija turi galią jūsų mirtingam tapatumui – nors tai tikrai nėra tiesa.

Ji netgi neturi galios jūsų fiziniam kūnui, išskyrus tą galią, kurią jai suteikiate savo protu. Kadangi jūsų protas yra tam tikros sąmonės būsenos atvaizdas, ir materija, kuri vibruoja tame pačiame dažnių spektre kaip ir ta sąmonės būsena, gali turėti galią jūsų fiziniam kūnui. Tačiau tik todėl, kad leidžiate savo fiziniam kūnui būti apribotam tame dažnių spektre, kuriame jis įkūnija jūsų sąmonę. Ir todėl, kai esate tos sąmonės sferoje, esate jos veikiami – nes panašus traukia panašų.

Būdamas Mokytoju MOR, aš, žinoma, turiu dar daug daugiau ką apie tai pasakyti, tačiau suprantu, kad jūsų taurės perpildytos, ir daviau jums vos šiek tiek daugiau nei galite pakelti – mesdamas jums iššūkį visada kilti aukščiau ir sekti manimi į šio grandiozinio nuotykio kelionę, į šį nuostabų kūrybiškos Dievo galios vystymąsi. Nes iš tiesų, kūrybiškumas yra Kristiškumo esmė. Ir čia, vėlgi, turime šią masinę sąmonę, kuri galvoja, kad pakylėtųjų mokytojų mokomu keliu galima eiti mechanišku būdu, jį galima paversti mechaniška, matematine formule. Ir jei tik sukalbėsite „X“ kiekį Violetinės Liepsnos, subalansuosite „X“ kiekį karmos, vieną dieną tik „pokšt“ ir pakilsite.

Tačiau viskas vyksta ne taip. Tai vyksta tik per kūrybišką procesą ir per jūsų daromus pasirinkimus. Nes kūrybiškumo esmė yra rinktis. Nes pats kūrybiškumas yra beribis, jis turi neribotą potencialą. Tačiau ko reikės, kad taptumėte atviromis durimis kūrybinei Dievo jėgai tekėti per jus? Reikės, kad pasirinktumėte, kaip nukreipsite šią kūrybinę jėgą, reikės pasirinkti, į kokią formą norėsite nukreipti šios jėgos tekėjimą. Ir tai yra laisvos valios esmė. Ir su daugeliu jūsų nutiko taip, kad ėmėte bijoti naudotis savo laisva valia, dėl tų taip vadinamų blogų pasirinkimų, kuriuos padarėte praeityje.

Tačiau tikiuosi, mano mylimieji, kad dabar įgysite kitokią perspektyvą, studijuodami – vėl ir vėl, jeigu bus būtina – šį mano diktavimą ir kitų mokytojų diktavimus, kol iš tiesų įsisąmoninsite šią idėją, kad nėra nieko, kas galėtų surakinti jūsų Dvasią, nes jūsų Dvasia yra tikra, o viskas, kas yra materijoje, neturi aukščiausios tikrovės. Ir, mano mylimieji, kaip Jėzus paaiškina savo naujame kurse, tai, kas netikra, negali turėti galios tam, kas tikra. Jūs esate tikri. NUSTOKITE leisti netikrovei jus riboti ir apibrėžti! BŪKITE neribota kūrybiška būtybe, kuria esate ir tekėkite su Gyvenimo Upe. Ir leiskitės su manimi į didingumą ir laisvę vedančią buvimo DAUGIAU kelionę.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2008 Kim Michaels