Nėra nieko nė vienos šalies praeityje, ko Šviesa negalėtų nuskaistinti

TEMOS: Kodėl Rusija grįžo į komunizmą – Naujasis valdžios elitas, kuris pasinaudojo pinigais valdžiai įgyti – Kaip monopolininkai kapitalistai skatino bolševikų revoliuciją – Absoliučios kontrolės troškimas – Rusijos žmonių kūrybiškumo sunaikinimas – Nežabotas pasiryžimas žudyti – Kūrybiškumo nužudymas per skurdą – Kodėl visi valdžios elitai privalo žlugti – Tie, kurie bijo laisvės – Rusijos žmonių liūdesys – Nepasiduokite tamsai – Neprivalote būti tobuli – Abejonių strėlės iš besityčiojančių dvasių

Pakylėtoji Mokytoja Elohima Astrėja, 2010 birželio 10 d. per Kim Michaels. Šis diktavimas buvo perduotas Sankt Peterburge, Rusijoje.

Iš tiesų, Elohima Astrėja aš esu. Nes prašymas reikalauja atsakymo, tad esu čia su jumis. Nes jūs atvykote į šį didingą Sankt Peterburgo miestą, iš didžiųjų miestų esantį arčiausiai Elohimos Astrėjos ašramo virš Baltosios Jūros. Būtent ši magnetinė mūsų ašramo trauka įkvėpė Petrą Didįjį įkurti šį miestą ir perkelti Rusijos imperijos sostinę į šią vietą, šitaip atveriant Rusiją visam pasauliui, o ypač Europai, įstatant ją į kelią, kuriuo eidama ji tapo Europos dalimi, šalių šeimos dalimi. Tad iš to galite padaryti išvadą, ir jūsų išvada bus teisinga, kad Petras dirbo su šviesa, jis buvo atviras įkvėpimui iš aukščiau, kaip ir keletas kitų Rusijos lyderių, kurie sekė jam iš paskos ir iš tiesų pastatė ne tik šį miestą, bet pastatė Rusijos imperiją, paversdami ją šalimi, kuri savo šiuolaikiškumu, savo kūrybiškumu nenusileido nė vienai šaliai Europoje.

Kodėl Rusija grįžo į komunizmą

Ir iš tiesų egzistavo realistiškas potencialas Rusijos šaliai klestėti ir žydėti, ir atrasti būdą tapti naujo amžiaus dalimi, kuris iš tiesų būtų galėjęs išvesti pasaulį į aukštesnį lygmenį, nei matėte įvykus dvidešimtajame amžiuje. Tai kas tuomet įvyko, kad viso to nebuvo? Tam įvykti sutrukdė sąmoningi tarptautinio valdžios elito veiksmai, tie, kurie matė pradėjusio skleistis Aukso Amžiaus potencialą, matė didelį kūrybiškumą – demokratiškų šalių atsiradimą, naujų technologijų atsiradimą – ir jie matė, kad negalės išsaugoti savo kontrolės, kurią mėgino susikurti, dėl visos šios laisvės, dėl ekonominės laisvės, kuri atsirado panaikinus feodalinę sistemą ir sukūrus Jungtines Amerikos Valstijas.

Tai yra klasikinis pavyzdys, kaip Sen Žermenas paaiškino apie įsigalėjusį valdžios elitą ir valdžios siekiantį elitą, kuomet įsigalėjusį valdžios elitą atstovavo katalikų bažnyčia, viduramžių karaliai ir feodaliniai lordai, turėję beveik absoliučią visuomenės kontrolę. Tačiau, vėlgi, savo absoliučioje kontrolėje, jie sukūrė pasipriešinimą savo pačių valdymui, ir antrasis termodinamikos dėsnis neišvengiamai privertė jų sistemą sugriūti. Ir nors egzistavo judėjimas link žmonių išlaisvinimo, taip pat matėte valdžios siekiančio elito atsiradimą, kitą puolusių angelų frakciją, geidusių valdžios, kurią matė turint senąjį elitą. Tos valdžios, kuria jie negalėjo dalintis, nes senasis elitas buvo sukūręs tokią uždarą sistemą, kad kitos grupės puolusiems angelams buvo sunku prasimušti į tą sistemą.

Naujasis valdžios elitas, kuris pasinaudojo pinigais valdžiai įgyti

Tad jie jautėsi atkirsti nuo valdžios. O kai senoji valdžia pradėjo griūti, jie griebėsi šios galimybės išeiti į sceną ir tapti nauju valdžios elitu, pasinaudojusiu ekonomine laisve ir pramonės revoliucija, ir – užuot kūrusiu nacionalines imperijas ar religines imperijas – sukūrusiu finansines ir pramonines imperijas. Šito senasis valdžios elitas nepajėgė suprasti, nes tai netilpo į jų mąstymą. Tačiau naujasis elitas labai greitai tai suprato ir tuo pasinaudojo, sukurdamas visas šias pramonės imperijas, kurios buvo iki pat šių dienų egzistuojančių tarptautinių korporacijų protėviai. Šis valdžios elitas išmanė pinigus, finansines rinkas. Jie suprato, kaip galima išnaudoti žmones, tuo pat metu sudarant žmonėms įspūdį, kad visa tai yra daroma dėl aukštesnio tikslo, ar kad tai yra neatsiejama laisvos visuomenės dalis, kuri jiems suteiks naujas galimybes. Tačiau iš tiesų jie tiesiog išnaudojo žmonių darbą, neduodami jiems lygių teisių ar lygių galimybių.
Puikiai žinote kai kurių šių pramonininkų ir tarptautinių bankininkų vardus. Taip pat žinote, kad jie troško sukurti monopolius. Šis dalykas nėra plačiai suprantamas Vakaruose, kur žmonėms visą šimtmetį ir dar ilgiau smegenis plovė taip vadinama kapitalistinė propaganda, įtikinėjusi žmones, kad kapitalizmas yra tapatus laisvam verslui ar laisvos rinkos ekonomikai. Niekas, žinoma, negali būti toliau nuo tiesos, nes kapitalizmas turi tik vieną tikslą: kurti vis daugiau ir daugiau monopolių, kol korporacijos susilies į vieną darinį ir sudarys patį didžiausią monopolį. Kuris tuomet, todėl, kad jam priklauso gamybinės priemonės, bus tapęs ir visos valstybės savininku.

Kaip monopolininkai kapitalistai skatino bolševikų revoliuciją

Šie pramonininkai matė, kad vakarų sistema nebūtinai yra pats greičiausias ar užtikrinčiausias būdas sukurti šį galutinį monopolį. Nes jiems buvo būtina išsaugoti laisvos rinkos ekonomikos iliuziją, ir todėl egzistavo limitas, kiek kontrolės ekonomikai jie galėjo pasiekti, ar kaip greitai jie ją galėjo įtvirtinti, atsižvelgiant į tai, kad žmonės bent jau šiek tiek suvokė pernelyg didelės kontrolės ekonomikai pavojus. Tad, kai Karlas Marksas suformulavo savo marksizmo filosofiją, jie pradėjo matyti, kad tai galėtų būti kitas būdas pasiekti savo didžiausio monopolio tikslą. Tad kai kurie iš jūsų žinote – tačiau visi turėtumėte tai žinoti – kad būtent šie tarptautiniai finansininkai finansavo Leniną ir bolševikų revoliuciją.

Be tiesioginio Volstrito finansavimo, be šių finansinių korporacijų finansavimo, bolševikų revoliucija nebūtų buvusi įmanoma, ir iš tiesų net nebūtų įvykusi arba būtų žlugusi ankstyvoje stadijoje. Tad matote, kapitalistinis valdžios elitas apgalvotai siekė sukurti tai, kas atrodė kaip kapitalizmui priešinga sistema. Ir iš tiesų, šios dvi sistemos yra viena kitos priešpriešoje, tačiau ar matote gilesnę realybę, kad jos abi siekia to paties tikslo? Kuomet, ar pasaulis būtų buvęs užvaldytas komunizmo, ar pasaulis būtų buvęs užvaldytas kapitalizmo, jie abu būtų galiausiai atvedę prie tokios pačios baigties, kurioje viena valstybė arba viena korporacija būtų turėjusi absoliučią ekonomikos kontrolę, šitaip įgydama valdžią ir visai visuomenei.

Absoliučios kontrolės troškimas

Tad štai ką jums reikia suprasti: tai yra valdžios elito sąmonė ir jo troškimas įtvirtinti absoliučią kontrolę. Privalote suprasti, kad valdžios elitas visiškai nenorėjo, kad Sovietų Sąjunga žlugtų ar sugriūtų, kaip ji sugriuvo. Jie norėjo išsaugoti Sovietų Sąjungą kaip tinkamą Vakarų priešininką. Ne tik todėl, kad galėjo pelnytis, pardavinėdami technologiją abiem pusėms ir palaikydami ginklavimosi varžybas, bet ir dėl to, kad tai atitiko jų visuotinę vis didesnės kontrolės siekimo strategiją. Tad iš tiesų, kaip kalbėjo Arkangelas Mykolas, Rusijos žmonės, dvasingi žmonės, kurie įsikūnijo Rusijoje ir kurie laikė pusiausvyrą komunizmo panaikinimui, iš tiesų labai stipriai pasitarnavo, sumaišydami kortas valdžios elito, tarptautinio valdžios elito machinacijoms, kuriomis jie siekė įgyti absoliučią kontrolę. Jie, kaip yra sakoma Amerikoje, įmetė veržliaraktį į elito krumpliaračius.

Ir tai tuomet privertė šį elitą iš naujo įvertinti savo strategiją, ir nors jie vis dar tebemano viską kontroliuojantys savo finansiniais instrumentais, net ir ši kontrolė pradeda griūti. Kai kurie iš jų jau pamatė rašomą mirties nuosprendį, kiti vis dar tebėra akli. Tačiau daugelis žmonių, tiek Vakaruose, tiek visoje planetoje, pradeda matyti, kad tikroji problema, iš kurios kilo visos kitos problemos istorijoje, yra elitizmas ir elitistinis mąstymas, nedidelės grupelės troškimas įtvirtinti savo pranašumą jėga, kontrole.

Rusijos žmonių kūrybiškumo sunaikinimas

Tačiau kokį tai turi ryšį su planetos pagrindo čakra ir Tyrumo bei Astrėjos ašramu, kuris yra pagrindo čakros ir pagrindo čakros energijų centras visam planetos kūnui? Na, jeigu pažvelgtumėte į Rusiją prieš bolševikų revoliuciją – net jeigu pavaikščiotumėte šiame Sankt Peterburgo mieste ir apžiūrėtumėte pastatus, kurie buvo pastatyti nuo šio miesto įkūrimo – savo pačių akimis pamatytumėte milžinišką kūrybiškumą, glūdintį Rusijos žmonėse. Pamatytumėte eleganciją, net ir kai kurių šių pastatų grakštumą, jeigu juos palygintumėte su kai kuriais pastatais, kuriuos matote Vakaruose, ir kurie yra senesni, kurie yra viduramžių palikimas, kaip, pavyzdžiui, pastatai Vatikane, Romoje ar kituose senesniuose miestuose. Pamatytumėte pačioje architektūroje egzistuojančią tamsą, sunkumą, kai tuo tarpu šiame mieste matote daugiau lengvumo, didesnę eleganciją, didesnį pasišventimą grožiui, pasiryžimą išmėginti naujus dalykus, išreikšti kūrybiškumą be jokių išankstinių sąlygų ar suvaržymų.

Tai buvo Rusijos šalies potencialas. Tačiau dabar palyginkite tai su tuo, kas nutiko su architektūra ir menu Sovietų Sąjungos laikais. Pažvelkite į pastatus, kurie buvo pastatyti komunistiniais laikais, ir pamatysite didžiulį skirtumą. Nėra jokio susitelkimo į grožį, nėra jokio troškimo kurti grožį. O kodėl to nėra? Todėl, kad nebuvo jokio noro leisti kūrybiškumui reikštis. Koks buvo išorinis pasiteisinimas? Tai buvo, kad visi ikikomunistiniai pastatai buvo pastatyti valdančiojo elito įsaku. Jie buvo elitistiniai, buržuaziniai, o tai juk nebuvo naujasis Sovietų Sąjungos tikslas, nes jos tikslas tariamai buvo tarnauti žmonėms, nors iš tiesų buvo priešingai.

Sovietinis komunizmas iš tiesų troško paversti žmones mechaniškomis būtybėmis, nedrįstančiomis išreikšti kūrybiškumo ir individualumo. Šitaip paverčiant juos tobulais neprotaujančiais elito pasekėjais, tobulomis bitėmis darbininkėmis, apie kurias elitas Vakaruose svajojo, bet negalėjo pakankamais kiekiais sukurti dėl šių pavojingų demokratijos idėjų ir idėjų apie asmeninį determinizmą, ekonominę laisvę ir lygias galimybes. Tad ar suvokiate, kad sovietinis komunizmas netgi peržengė Markso principus ir sukūrė sistemą, kuri visa buvo taip stipriai paremta jėga, kad ją įgyvendinti tebuvo galima absoliučiai ir negailestingai pavergiant žmones. O išsaugoti ją buvo galima tiktai per šią prievartinę priespaudą, net ir per pasiryžimą nužudyti bet kokį Rusijos žmonių skaičių, kaip matėte tai Stalino valdymo metais.

Nežabotas pasiryžimas žudyti

Šis pasiryžimas sunaikinti kiekvieną, kas gali kelti grėsmę; ne tik tuos, kurie kėlė grėsmę, bet net ir tuos, kurie potencialiai galėtų kelti grėsmę. Tai labai panašu į sąmonę, kuri paskatino karalių Erodą išžudyti visus vyriškos lyties kūdikius, norint užtikrinti, kad tarp jų būtų nužudytas ir vienas Kristaus kūdikis, galintis kelti grėsmę jo valdžiai. Tai simbolizuoja pasiryžimą nužudyti kiekvieną, kuris potencialiai galėtų įkūnyti kažkokį Kristiškumo laipsnį, kad liktų tik dar nepasiekusieji to taško, kuriame galite įkūnyti Kristiškumą ir individualumą, kuris yra neatsiejamas Kristiškumo aspektas.

Tad tai yra sąmoningas mėginimas sunaikinti pačią gyvybinę jėgą, tame taške, kuriame ji pirmiausia atiteka į materialią visatą, į fizinę oktavą, tai yra, pagrindo čakroje. Pagrindo čakroje slypi kūrybiškumo versmė. Tad kyla klausimas: ar bus jai leista kilti aukštyn ir apšviesti visas kitas čakras, kol jos visos nušvis ir pražys kūrybiniu individo potencialu? O gal ši gyvybinė jėga bus sustabdyta kažkuriame savo kilimo taške?
Ir, žinoma, valdžios elitas žino, kad kuo anksčiau galite sustabdyti gyvybinę jėgą, tuo geriau. Tad jie mėgino, įvairiausiomis machinacijomis istorijos eigoje, sustabdyti šią gyvybinę jėgą pačioje pagrindo čakroje. Būtent tai matėte Sovietų Sąjungoje, šiame pasiryžime žudyti gyvybę, žudyti tuos, kurie išreiškė kokį nors kūrybiškumą ir individualumą. Jie tiesiog dingdavo; pranykdavo Sibiro platybėse, koncentracijos stovyklose, mirties stovyklose, iš kurių niekas daugiau jų nebegirdėjo.

Kūrybiškumo nužudymas per skurdą

Jūs, žinoma, matote tuos pačius mėginimus ir Vakaruose, nors kitomis priemonėmis. Čia jūs matėte mėginimą sutrypti gyvybę per skurdą, o kai skurdas ėmė trauktis, tuomet atėjo gyvybinės jėgos iškreipimas per muziką, per ritmus, kurie kala gyvybinę jėgą į pagrindo čakrą, iš kurios ji negali pakilti ir tuomet yra lengvai išvedama į įvairius iškrypimus, tokius kaip seksualiniai iškrypimai, tačiau taip pat ir į kitus iškrypimus, tokius kaip materialistinis menas ar gyvenimo būdas, kuris sako: „Valgykime, gerkime ir linksminkimės, nes rytoj mirsime“.

Tad tai yra pačios gyvybinės jėgos iškreipimas, kūrybiškumo iškreipimas, kuris, jeigu jam yra leidžiama tekėti, neišvengiamai sugriaus visas valdžios elito kontroliavimo intrigas. Jie tai žino, ir todėl žino, kad vienintelė jų galimybė sukurti ir išsaugoti šią didžiausio kontroliavimo sistemą yra siekti užgesinti gyvybinę jėgą, užgniaužti ją, nužudant žmones, kurie yra kūrybiški, arba pavergiant juos ir priverčiant savo kūrybiškumą nukreipti klaidinga kryptimi, į tokias formas, kurios nekelia visuomenės aukštyn, o tiesiog laiko visuomenę tam tikrame lygmenyje ar netgi įstumia ją į žemyn traukiantį sūkurį.

Tad štai ką jūs matėte. Bet matote, kontrolė, kurią valdžios elitas gali primesti gyvybinei jėgai, turi ribas. Kurį laiką iš tiesų yra įmanoma išžudyti visus žmones, kurie mėgina išreikšti kūrybiškumą, tačiau negalite to daryti amžinai, nebent norite, kad jūsų šalis vis labiau atsiliktų nuo kitų šalių, kuriose yra daugiau erdvės kūrybiškumui. Kodėl taip yra, kad atrodė, jog vakarų pasaulis yra toliau pažengęs už komunistinį pasaulį? Taip buvo dėl to, kad gyvybinės jėgos priespauda nebuvo tokia absoliuti, nebuvo tokia efektyvi vakarų pasaulyje, ir todėl egzistavo daugiau erdvės kūrybiškumui. Ir visgi, jeigu valdžios elitas nebūtų užgniaužęs ir nukreipęs gyvybinės jėgos klaidinga kryptimi Vakaruose, būtų buvę daugiau kūrybiškumo, ir Vakarai būtų buvę daug arčiau Aukso Amžiaus.

Kodėl visi valdžios elitai privalo žlugti

Tad čia iš tiesų matote, kaip jau daug kartų sakėme, kad egzistuoja saugumo mechanizmas, įdiegtas į materialios visatos užmanymą, idant jokia jėga negalėtų pasiekti absoliučios kontrolės, ir jokia jėga negalėtų išsaugoti didelio kontrolės laipsnio ilgesnį laiko tarpą. Laikas galiausiai sutrins į miltus valdžios elitą ir jų kontrolę. Ir geriausias pavyzdys čia, žinoma, yra tai, kas įvyko Rusijoje, tačiau taip pat ir ją supančiose šalyse bei respublikose.

Ir mes neseniai įkvėpėme šį pasiuntinį apsilankyti muziejuje, kuris buvo sukurtas Latvijoje, jos sostinėje Rygoje, kuriame buvo detaliai pademonstruota pirmiausia nacių, o paskui ir sovietų tos šalies įvykdyta okupacija. Ir šį pasiuntinį labiausiai nustebino aprašymas, kaip, kai galiausiai tapo akivaizdu, jog Latvijos žmonės daugiau nebepaklus sovietinei priespaudai, kaip greitai jie išsilaisvino. Ir po penkiasdešimt metų trukusios okupacijos, po penkiasdešimt metų trukusios intensyvios priespaudos – kuomet dvidešimt procentų populiacijos išnyko ir buvo išžudyta arba išsiųsta į koncentracijos stovyklas – net ir po visos šios intensyvios priespaudos, vos tik atsivėrė laisvės durys, didžioji žmonių dalis akimirksniu pasinaudojo šia galimybe ir žengė pro šias duris, niekada nesižvalgydami atgal, be jokių apgailestavimų ar senųjų dienų ilgesio.

Tai rodo žmogaus dvasios potencialą priimti laisvę, kai galimybė yra pripažinta ir priimta kaip reali galimybė. Tą patį matėte ir daugelyje kitų šalių, anksčiau kentusių komunizmo priespaudą. Tačiau to paties nebūtų galima pasakyti apie Rusiją, nes čia priespauda buvo netgi dar didesnė. Čia priespauda pasiekė gilesnį sluoksnį, dėl šio nejautrumo gyvybei, kurį apnuoginome invokacijoje, dėl šio nejautrumo, kuris buvo toks stiprus Rusijos žmonėse. Tad Rusijos šalyje vis dar matote žmonių, kurie ilgisi tos sovietinių laikų tvarkos, saugumo ir pranašumo jausmo. Tačiau taip pat matote ir daugelį kitų, kurie priėmė laisvės galimybę.

Tie, kurie bijo laisvės

Ir vis dėlto, vis dar tebematote tam tikrą sąmonę Rusijoje, beveik laisvės baimę, beveik neapykantą laisvei, neapykantą šviesai, kuri apnuogina kontrastą tarp senųjų dienų, kurios atrodė tokios saugios, ir naujų dienų, kurios atrodo nesaugios – nes mąstymui, kuris yra priėmęs kontrolę, laisvė atrodo kaip grėsmė. Nes tiems, kurie tamsoje gyveno ilgą laiką, išėjimas į stiprią šviesą gali žeisti jų akis. Ir todėl mes tikimės, kad jūs, kurie esate dvasingi žmonės, atpažinsite šią sąmonę ir išsakysite prašymus, ir naudositės savo vizualizacijos galia sudaužyti tai šipuliais, idant žmonės galėtų tapti laisvais priimti savo laisvę, reikalauti didesnės laisvės, užuot leidę toliau tęstis šiai lėtai, klastingai jų laisvės erozijai, kurią matote jau kurį laiką vykstant.

Pasinaudokite šia galimybe, būdami čionai Sankt Peterburge, nes, kadangi šis miestas buvo sukurtas ant kūrybiškumo pamatų, ir buvo Rusijos žmonių kūrybiškumo centras, kūrybiškumo židinys, jis ir vėl gali tapti tuo židinio tašku naujam pasiryžimui priimti kūrybinę laisvę, leisti jai reikštis per naujų sprendimų atradimą, per naują požiūrį į visus Rusijos visuomenės aspektus. Tad pasinaudokite šia galimybe ir pamąstykite apie šios sąmonės naštą, kuri nenori priimti laisvės, tos sąmonės, kuri iš tiesų nekenčia šviesos – nes ką daro šviesa? Ji suteikia atskaitos tašką. Ir tai yra pačių puolusių angelų sąmonė, kurią jie paskleidė tokiai daugybei žmonių Žemėje.

Tie, kurie nori aklai sekti stipriu lyderiu, nenorėdami prisiimti atsakomybės už save, labai lengvai pasiduos šios sąmonės svoriui. Nes, nors jie ir jaučia šį svorį, po kurio laiko taip atbunka, kad mano, jog tai yra normalu, kad būtent taip viskas ir turi būti. Ir todėl, kai pamato alternatyvą, jie tuomet pasijunta provokuojami, pradeda jausti pyktį ir pradeda nekęsti žmonių, kurie išreiškia daugiau šviesos, daugiau kūrybiškumo, daugiau humoro, vietoj viso to rimtumo, kurį jie laiko vieninteliu įmanomu būdu gyventi.

Tie iš jūsų, kurie čia esate, pažvelkite į čia atvykusius žmones, tiek už pačios Rusijos ribų, bet ypač į tuos, kurie čia atvyko iš Vakarų, ir kurie neužaugo komunistinėje sistemoje, arba į tuos, kurie užaugo komunistinėje sistemoje, tačiau virš jos pakilo. Leiskite sau pamatyti, kad šiuose žmonėse egzistuoja lengvumas, kurio nematote savyje, bent jau ne visi iš jūsų turite šį lengvumą. Nes jūs vis dar tebetempiate tą naštą, sunkumą, beveik kaip kokį liūdesį. Tuo nenoriu pasakyti, kad jūs, kurie esate dvasingi žmonės, jaučiate kūrybiškumo slopinimo svorį, tačiau tai, ką jūs jaučiate, iš tiesų yra labai panašu į sielos, kuriai buvo padarytas fizinis abortas ir iš jos buvo atimta galimybė ateiti į įsikūnijimą, būseną. Tai yra liūdesys dėl to, kas galėjo būti, dėl prarastos galimybės, dėl tos galimybės, kuri taip ir negimė, nes jai dar nespėjus gimti buvo padarytas abortas.

Rusijos žmonių liūdesys

Ir tai yra liūdesys, kurį jaučia milijonai kūrybiškų žmonių Rusijoje, tie, kurie niekada nepakluso mechanizacijos sąmonei, tie, kurie niekada nepakluso sistemai, kurie niekada nepakluso komunistinei ideologijai. Jie jaučia liūdesį, nes žino, kokia Rusija būtų galėjusi būti šiandien, jeigu nebūtų buvusi pavergta, jeigu jos sūnų ir dukterų kūrybiškumas nebūtų buvęs nuslopintas, jeigu Kristui būtų buvę leista gimti motinoje Rusijoje. Tačiau suvokite, kad šis svoris, šis liūdesys, nėra konstruktyvus jūsų dvasiniam augimui, ir jis taip pat nėra konstruktyvus ir visai Rusijos šaliai.

Pažvelkite į tuos, kurie jo neturi; pasisemkite įkvėpimo iš jų pavyzdžio. Pažvelkite į šią naštą ir suvokite, kad ji nėra tikra, kad galite ją nusimesti beveik akimirksniu, tarsi nusivilktumėte sunkų paltą pirmąją šilto pavasario dieną. Ir pakabintumėte tą kailinių paltą spintoje, tačiau šiuo atveju, nekabinkite jo spintoje, įmeskite jį į Astrėjos ir Tyrumo ugnį, kad jį galėtų sudeginti ši ugnis, kad galėtumėte visam laikui išsilaisvinti ir galėtumėte įnešti indėlį, savo asmeninį indėlį, į Rusijos išlaisvinimą nuo šios sunkios naštos, šio liūdesio dėl to, kas galėjo būti.

Supraskite, jeigu įveiksite šį liūdesį dėl to, kas galėjo būti, tuomet tai, kas galėjo būti, labai, labai greitai gali tapti tuo, kas yra. Nes sakau jums, egzistuoja potencialas, kad Rusija gali patirti milžinišką augimą, didžiulius pokyčius vos per keletą metų, kaip ir ši Sankt Peterburgo sostinė su visu savo pirminiu grožiu buvo pastatyta per labai trumpą laiką, nes kūrybiškumui buvo leista tekėti – nes buvo lyderiai, kurie matė jo vertę ir leido jam tekėti. Ir tai iš tiesų yra labai realistiškas potencialas, tačiau, mano mylimieji, kaip sakė Sen Žermenas: ne pesimistai statys Aukso Amžių. Jį materializuos, ne tie, kuriuos jūs tradiciškai vadinate optimistais, kurie visada yra pozityvūs ir atsisako matyti problemas, jį materializuos tie, kurie yra praktiški realistai, kurie mato problemas, tačiau taip pat mato jų netikrumą, mato, kad jos negali atsilaikyti prieš Dievo Galią.

Ar jaučiate Galią žmogiškame balse, kurį girdite? Tai yra galia, kurios joks žmogaus balsas pats negalėtų sukurti, nes tai yra Dievo Galia, perduodama žmogaus balsu. Ar suvokiate, kad jūs visi turite potencialą savo čakrose, savo esybėse, savo balse, savo veiksmuose, būti atviromis durimis šiai Dievo Galiai tekėti per jus? Ir tuomet pamatysite, kaip ši liūdesio našta, dėl to, kas galėjo būti, ir šis kūrybiškumo užgniaužimas negalės atsilaikyti prieš Dievo Galią. Nėra tokio sunkumo, kuris galėtų atsilaikyti prieš Elohimų Astrėjos ir Tyrumo Galią.

Mūsų nuskaistinanti Galia gali nuskaistinti kiekvieną šalį. Ir siūlau jums, kadangi mūsų ašramas yra virš Rusijos, pradėti vizualizuoti, kaip Tyrumo šviesa teka iš mūsų ašramo, užlieja Rusiją, užlieja visas buvusias Sovietų Sąjungos respublikas, ir tuomet pasklinda po visą pasaulį, idant Rusijos žmonių meilė, kūrybiškumas ir gyvenimo džiaugsmas galėtų vėl laisvai tekėti.

Jums, kurie užaugote šiuolaikinėje komunizmo pavergtoje Rusijoje, gali būti sunku įsivaizduoti gyvenimo džiaugsmą, kurį Rusijos žmonės jautė prieš bolševikų revoliuciją. Tačiau sakau jums, kad Sankt Peterburgo mieste, kai jis dar tik buvo kuriamas, buvo toks gyvenimo džiaugsmas, toks džiaugimasis grožiu, kad jums sunku šiandien net ir įsivaizduoti. Beveik niekur nebūtumėte galėję atrasti tam paralelių šiuolaikiniame pasaulyje, ir jeigu sugebėsite susiderinti su ta džiaugsmo liepsna, kuri vis dar čia plevena – nes buvo išsaugota mūsų ašrame – labai greitai galėsite įveikti tą tamsų virš jūsų kabantį debesį.

Nepasiduokite tamsai

Užduokite sau klausimą: dėl kokios prievolės jūs, dvasingi žmonės, turėtumėte pasiduoti šiai tamsos naštai? Visiškai jokios, ir kai suvokiate tai savo širdyje, galite pažvelgti į tamsą, galite jai pasakyti, kaip pasakė pats Kristus: „Pasitrauk nuo manęs, Šėtone, tu man papiktinimas, nes mąstai ne apie tai, kas Dievo, o kas žmonių.“ Tačiau tai, kas žmonių, negali prilygti Dievo Galiai, nes su Dievu viskas yra įmanoma.

Ir kaip Jėzus sako Kristiškumo kurse: „Tai, kas netikra, neturi galios tam, kas tikra.“ O aš atėjau jums pasakyti, kad Tyrumo šviesa yra tikra, ir ši Tyrumo šviesa yra stipriausia valymo priemonė, tikrasis „Misteris Properis“, ar kad ir kaip vadintumėte šią valančiąją galią skirtingose šalyse. Nėra nieko, ko mes negalėtume nuskaistinti.

Ar suvokiate, mano mylimieji, tikrąjį tikslą už visų tų plataus masto žudymų, kankinimų ir kitų žiaurumų, kurie buvo vykdomi Sovietų Sąjungoje? Ar suvokiate, kad tie, kurie buvo pačios tamsiausios puolusios būtybės, turėjo aiškų tikslą sukurti tokį intensyvų žemyn traukiantį sūkurį per šiuos žiaurumus, kad niekas Žemėje nebūtų galėjęs to įveikti, kad jo nebūtų įmanoma sugrąžinti, nebūtų įmanoma sustabdyti, ir todėl Sovietų Sąjunga toliau grimztų žemyn, netgi galiausiai įtraukdama visą planetą į šį trečiąjį, viską naikinantį pasaulinį karą, apie kurį kalbėjo Arkangelas Mykolas.

Toks buvo jų tikslas. O dabar jų tikslas, jų viltis yra tokia, kad, nors šis karas ir neįvyko, jie vis dar gali sukurti plataus masto karą, jie vis dar gali išsaugoti šį žemyn traukiantį sūkurį, sukurtą šių žiaurumų. Tačiau sakau jums, kad ir kas būtų įvykę šios Rusijos šalies praeityje, Ketvirtojo Spindulio Elohimų Galia, Ketvirtojo Spindulio Arkangelų ir Ketvirtojo Spindulio Čohanų bei mokytojų galia gali visa tai akimirksniu išvalyti.

Mums, žinoma, nėra leidžiama to akimirksniu išvalyti, nes tai atimtų iš jūsų, kurie esate dvasingi žmonės, patyrimą, neleistų jums patirti savęs atviromis durimis Tyrumo Šviesai. Ir mes nenorėtume atimti iš jūsų tos patirties, nes tai yra esminis patyrimas jūsų kelyje į Kristiškumą ir pakylėjimą. Ir iš tiesų, koks dar galingesnis impulsas begali būti kelyje į pakylėjimą už šį patyrimą, kuomet esate instrumentai, atviros durys, ištraukiančios visą šalį iš jos praeities tamsybių.

Tad noriu jus paraginti pradėti keisti savo suvokimą, kaip jūs save matote, kad pirmiausia nusimestumėte šios tamsos jungą savyje. O tuomet pamatykite, kaip galėtumėte tapti atviromis durimis transformuoti Rusijos kolektyvinę sąmonę į aukštyn kylančią spiralę, susigrąžindami tą senąjį kūrybiškumą ir džiaugsmą, kuris yra neatsiejamas, amžinasis kūrybiškumo palydovas. Nes iš kur ateina tikrasis džiaugsmas? Jis tegali ateiti iš nevaržomos kūrybiškumo tėkmės, nes būtent dėl to jūs egzistuojate kaip bendrakūrėjai su Dievu, pasisiūlę ateiti čionai ir pakylėti šią planetą į Dievo karalystės tobulumą. Tai yra aukščiausias džiaugsmas – leiskite sau jį pajusti.

Mes visada ieškome tų, kurių varomoji jėga nebūtų baimė, kažkoks prievolės ar pareigos jausmas; jų varomoji jėga būtų tyras tarnavimo džiaugsmas. Tai yra didžiausias džiaugsmas būti atviromis durimis Dievo darbui. Jūs visi turite dangiškąjį planą, kuriame yra nubrėžtas jūsų tarnavimas, transformuojant visuomenę, kitus žmones ir pakylėjant juos į aukštyn keliančią Aukso Amžiaus spiralę. Tai yra jūsų pašaukimas. Tai yra jūsų aukščiausias džiaugsmo šaltinis.

Pažvelkite į save ir paklauskite savęs, kodėl nejaučiate šio džiaugsmo. Daugelis jūsų sakys: „Bet aš nepildau savo aukščiausio potencialo. Neišreiškiu savo aukščiausio potencialo, nes neturiu šios ar anos sąlygos, arba padariau tą ar aną klaidą praeityje.“ Tačiau tuomet ryžkitės pripažinti, kad galite paleisti savo praeitį. Galite pakilti virš bet kokių sąlygų, ir netgi galite atlikti pokytį savo suvokime, nes suvokiate, kad, kai priimate džiaugsmą ir kūrybiškumą, galite pradėti išreikšti savo potencialą čia ir dabar. Savojo potencialo išreiškimas nereiškia, kad pasiekiate kažkokį aukščiausią dvasinių pasiekimų lygmenį. Savojo potencialo išreiškimas reiškia, kad darote tai, ką Jėzus paaiškino: padauginate tuos talentus, kuriuos šiuo metu turite.

Neprivalote būti tobuli

Didžiausia kliūtis Aukso Amžiui, bent jau kas liečia dvasingus žmones, yra būtent tai, kad jie savo protuose turi šį puolusį įsitikinimą, jog tam, kad galėtumėte tarnauti Dievui arba pakylėtiesiems mokytojams, privalote atitikti kažkokį išorinį tobulumo standartą, kuris yra ten aukštai, o jūs esate čia žemai, ir nežinote kaip įveikti ir panaikinti šį atotrūkį. Tačiau įveikti atotrūkį galima paprastai. Pažvelkite į tai, ką turite, ir padauginkite tai, ką turite, o tuomet, kai būsite padauginę tai, ką turite, jums bus duota daugiau.

Bet kurioje pakopoje, padauginkite tai, ką turite, ir judėsite pirmyn. Ir jūs tuomet leisite sau – jeigu ryšitės pakeisti savo protą – leisite pajusti pilną džiaugsmą, kurį jums duoda talentų padauginimas. Ir tuomet žinosite iš vidaus, kad esate geras ir ištikimas tarnas, galėsiantis ateiti į šeimininko džiaugsmą, kaip Jėzus sakė prieš 2000 metų – bet kaip praktiškai nė vienas save krikščioniu vadinantis žmogus pilnai to nesuvokė ir nepriėmė. Tačiau neleiskite, kad tai jus stabdytų. Priimkite tai, įrodykite savo pačių gyvenimu: „Išmėginkite mane, – sako Viešpats, – ar aš neatversiu jums dangaus langų ir neišliesiu jums apsčiai palaiminimų?“

Tad ir jūs, kai padauginsite savo talentus, gausite tokius palaiminimus, kad jūsų čakros ir jūsų esybė nesugebės pilnai sutalpinti. Bet tuomet pamatysite, kad turite galimybę pakilti aukščiau, kad galite sutalpinti dar daugiau, ir jums gali būti duota daugiau ir daugiau, ir šitaip susikursite savo asmeninę aukštyn kylančią spiralę, kuri privalo prasidėti nuo pagrindo, nuo jūsų pasiryžimo kūrybiškai išnaudoti tai, ką turite, užuot visada sakius: „O, tik kai gausiu daugiau, kai man pasirodys koks nors mokytojas ir duos man brangakmenį, tik tuomet aš galėsiu tarnauti Dievui.“ Ne, galite tarnauti Dievui čia ir dabar, padaugindami tai, ką turite, ir būtent tuo skiriasi tikrieji Dievo tarnai nuo tų, kurie galvoja esantys pranašesni, kurie mano turintys pranašesnę tiesą, tačiau nenori dauginti savo talentų.

Tad ką jie daro? Jie ima pavydėti jums šviesos, ir tuomet jie sėdi ir tyčiojasi iš jūsų, tyčiojasi iš kūrybiškumo, nesugebėdami matyti, kad nedaugina savo talentų. Nes, kai iš tiesų padauginate savo talentus, jums nėra jokio reikalo ką nors kritikuoti ar iš ko nors tyčiotis, nes jums nekelia grėsmės, ką kiti žmonės daro. Neturite jokio troškimo kontroliuoti, neturite jokio troškimo pavergti. Ir todėl matote, kad šis tyčiojimasis ir pyktis tėra dar vienas puolusios sąmonės, norinčios sutrypti kūrybiškumą, pasireiškimas.

Abejonių strėlės iš besityčiojančių dvasių

Ir galite matyti, kaip amžių bėgyje visada egzistavo sąmonė, brolių kaltintojo atšaka, norinti tyčiotis iš tų, kurie drįsta būti kūrybiški, kurie drįsta mąstyti už savo visuomenės, ar savo šeimos, ar savo grupės, kad ir kokios išorinės charakteristikos apibrėžtų šią grupę, proto dėžutės ribų. Visada egzistuoja tos patyčios, tas noras pažeminti. Ir galite pastebėti, kaip ši besityčiojanti sąmonė pasiunčia abejonių strėles į jūsų protą, kurių tikslas yra priversti jus abejoti.

Bet taip pat galėsite pastebėti, jeigu būsite budrūs, kad šios abejonių strėlės, šie prakeiksmai, visada įgyja kažkokio išjuokiančio teiginio pavidalą, kuomet yra išsakomas menkinantis teiginys jo nepaaiškinant. Tad jo tikslas yra aplenkti jūsų logišką, racionalų protą. Nes matote, kai pradedate žiūrėti į šias abejonių strėles racionaliu protu, matote, kad jos neturi jokio pagrindo, jokios tikrovės, ir kartais pačios sau prieštarauja ir yra visiškai absurdiškos.

Tačiau jos yra sukurtos tokiu būdu, kad aplenktų protą ir susmigtų į emocinį kūną, kuriame priverčia jus jausti tai, ką turite savyje neišspręsto, ar tai būtų abejonės, ar tai kaltės jausmas, ar gėda, ar baimė, ar kad ir kas tai bebūtų. Tad jūs pasiduodate tai emocinei reakcijai, ir dabar nebesugebate atsitraukti ir pažvelgti į tai racionaliu protu, tardami: „Kodėl turėčiau priimti šį teiginį, kodėl iš viso turėčiau jį įsileisti į savo protą? Nes matau už to slypintį motyvą, matau, kodėl tai buvo pasiųsta, ir neturiu visiškai jokio noro įsileisti šį netyrumą į savo energetinį lauką, į savo protą.“ Ir tuomet jūs galite tai atstumti, remdamiesi aukštesniu Kristaus proto mintijimu, galite atmesti šias abejonių arba patyčių strėles, kurios yra paleidžiamos iš žaltiško proto.

Tad dabar noriu, kad pasilaikytumėte šią mantrą kažkurioje savo proto kertelėje. Kai tik pajusite jums ateinančias mintis, kad ir kokios tai būtų projekcijos, kad ir kokia tai būtų jūsų jaučiama našta, tiesiog pasakykite: „Aukštyn į tyrumą, Aukštyn į tyrumą, Aukštyn į tyrumą, nes žinau, kad esu mylimas Dievo.“ Tad, savo meilės pilnatvėje, sakau jums sudie.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com