Kristaus meilė yra besąlygiška, bet įžvalgi

TEMOS: Žmogiška meilė yra paremta žemesniąja sąmonės būsena – žmogiška meilė yra reliatyvi – turite išpildyti tam tikras sąlygas, kad užsitarnautumėte šią meilę – Dievo meilė yra besąlygiška – Dievas nemato jūsų netobulumų – žmonės perkelia savo netobulumus Dievui ir savo sąlygas Dievo meilei – besąlyginė meilė nereiškia, kad viskas galima – Kristaus meilė yra besąlyginė, bet įžvalgi – Kristaus sąmonė yra tarpininkas tarp žmogaus ir Dievo – Kristaus meilė mes jums iššūkį transcenduoti apribojimus – ego yra trikdomas Kristaus meilės – gyvenimo tikslas nėra patogiai jaustis – tikslas yra augti

Klausimas: Tiek daug žmonių (nesvarbu, kokie yra jų religiniai/dvasiniai įsitikinimai) nesusimąstydami vartoja žodį „Meilė,“ tad šis žodis tikriausiai turi daugiau apibrėžimų ir nuolat kintančių prasmių nei bet kuris kitas!

Biblijoje, 10 Įsakymų, „mylėkite Dievą, mylėkite save, Meilė yra Raktas;“ visa tai taip miglota! Juk taip lengva yra sakyti: „mylėk Dievą, mylėk save, mylėk savo artimą,“ bet iš kur mums žinoti, ar mes iš tiesų mylime pagal Dievo Meilės apibrėžimą? Ir jeigu „Meilė yra Raktas,“ tuomet mes tikrai norėtumėme „mylėti“ teisingai!

Prašau, ar galėtum su mumis pasidalinti Dievo Meilės apibrėžimu, o taip pat viskuo, kas galėtų mums padėti pilnai būti Meilėje, kaip Dievas ir norėjo, kad mes joje būtume?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Ačiū tau už užduotą labai svarbų klausimą. Esi visiškai teisi, kad yra daug meilės apibrėžimų ir egzistuoja didelė sumaištis meilės supratime.

Pirmiausia norėčiau pakalbėti apie žmogišką meilę. Kaip paaiškinu šioje svetainėje, tikroji problema Žemės planetoje yra ta, kad žmonės nusileido į žemesniąją sąmonės būseną, kurioje prarado ryšį su savo dvasiniu šaltiniu. Šiai sąmonės būsenai yra būdinga tai, kad ji skatina žmones galvoti, kad viskas yra reliatyvu. Šioje sąmonės būsenoje esantys žmonės apsibrėžia realybės įvaizdį, stabą, ir tuomet mėgina įgrūsti realybę į savo tikėjimo sistemą, į savo pasaulėžiūrą. Jie siekia priversti pasaulį būti tokiu, kokiu jie norėtų, kad jis būtų. Ir, žinoma, tai taip pat galioja ir meilei.

Kai žmonės apibrėžia meilę, jie apibrėžia ją reliatyviu būdu. Pavyzdžiui, daugelis žmonių apibrėžia meilę kaip priešingybę neapykantai. Tačiau neapykanta yra absoliučiai reliatyvi emocija, absoliučiai žmogiška emocija. Tad, jeigu meilę apibrėžiate santykyje su neapykantos emocija, tuomet šitaip jūsų apibrėžta meilė taip pat bus reliatyvi emocija. Iš to seka, kad žmogiška meilė visada yra sąlygiška. Žmonės yra linkę apibrėžti meilę pagal save, pagal savo dabartinę sąmonės būseną. Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus apibrėžia meilę sekančiu būdu: meilė yra tai, kas man leidžia gerai jaustis. Jeigu tu padarei arba pasakei kažką tokio, dėl ko dabar nebesijaučiu gerai, tai reiškia, jog tu manęs nemyli.

Žinoma, šis apibrėžimas yra absoliučiai egocentriškas. O tiksliau, jis yra sukoncentruotas į žemesnįjį protą, į dualistinį protą. Todėl šis meilės apibrėžimas neturi jokio ryšio su dieviškosios meilės realybe.

Kaip paaiškinu kitur, dieviškoji meilė yra visiškai ir absoliučiai besąlygiška. Taip pat paaiškinu, kad Dievas nėra piktas ir teisiantis Dievas. Dievas yra besąlyginės meilės Dievas, ir jis jaučia vien meilę savo sūnums ir dukterims. Kad ir kas bebūtumėte ir kad ir ką bebūtumėte padarę, Dievas jus myli ta pačia besąlygine, begaline meile, kurią jums Dievas jautė, sukūręs jūsų gyvybės srautą. Kad ir ką bepadarytumėte, tai negalės sumažinti Dievo meilės jums. Kad ir ką bepadarytumėte, tai negalės jūsų padaryti nevertu gauti besąlyginę Dievo meilę.

Tačiau svarbu suprasti, kad Dievo meilė besąlyginė yra būtent dėl to, kad Jo akys negali žiūrėti į blogį. Dievas yra aukščiausia kūrybinė visatos jėga. Viskas, į ką Dievas bepažvelgtų, bus išdidinta daugybę kartų didžiulėmis kūrybinėmis Dievo galiomis. Todėl Dievas tiesiog nežiūri į netobulumus. Dievas jums davė laisvą valią, o laisva valia taip pat reiškia, kad galite pasirinkti įžengti į sąmonės būseną, kuri būtų žemiau jums Dievo įsivaizduoto tobulumo. Būdami šioje sąmonės būsenoje galite susikurti daug netobulumų, tačiau Dievas nematys šių jūsų netobulumų. Dievas matys tik savo iš pradžių sukurtą tobulumą. Kai nugrimztate į netobulumą, nusileidžiate žemiau už Dievo matymo horizonto. Mes, pakylėtieji mokytojai, iš tiesų matome jūsų netobulumus, ir būtent dėl to galime jums padėti juos transcenduoti.

Problema, kuri iškyla, mėginant paaiškinti Dievo meilę, yra ta, kad, kai žmonės yra įstrigę reliatyvioje sąmonės būsenoje, jie yra linkę pulti į vieną iš dviejų kraštutinumų. Vienas iš kraštutinumų yra tai, kad žmonės perkelinėja Dievui žmogiškas savybes ir įsivaizduoja, kad Dievas juos teis žmogišku teismu. Jie įsivaizduoja, kad Dievas teis žmones taip, kaip jie patys teisia kitus. Jie taip pat įsivaizduoja, kad Dievas bus piktas ir norės nubausti tuos, kurie pažeidinėja Jo įstatymus, o tiksliau jų pačių susikurtą Dievo įstatymų apibrėžimą.

Šiandienos amžiuje, augantis skaičius žmonių pradeda matyti šio pikto ir teisiančio Dievo įvaizdžio netikrumą. Šie žmonės pereina iš baimės į sąmonės būseną, kurioje Dievą gali pradėti laikyti mylinčiu Dievu. Aš labai džiaugiuosi šiuo procesu, nes tai iš tiesų yra žingsnis teisinga kryptimi. Deja, daugelis šių žmonių peršoka į priešingą kraštutinumą ir ima tikėti, jog dėl to, kad Dievo meilė yra besąlygiška, galima viskas. Šie žmonės ima tikėti, ir kai kurie iš jų susikuria įmantrius argumentus, kad paremtų šį savo įsitikinimą, jog nieko iš tiesų nėra blogo, jog blogis iš tiesų neegzistuoja. Todėl jie galvoja, kad žmonės gali daryti ką nori, ir tai bus priimtina Dievo akyse.

Turiu jums pasakyti, kad abu šie mano aprašyti kraštutinumai yra vienodai pavojingi gyvybės srautui. Ir čia mums reikėtų pakalbėti apie skirtingas meilės rūšis. Kalbėjome apie žmogišką meilę, kuri visada yra sąlygiška. Kalbėjome apie Dievo meilę, kuri visada yra besąlygiška, tačiau niekada nemato netobulumų. Ir dabar mums reikėtų pakalbėti apie dar vienos rūšies meilę, kurią norėčiau pavadinti Kristaus meile.

Kristaus meilė yra visiškai besąlygiška, kaip ir Dievo meilė. Tačiau Kristaus meilė iš tiesų gali matyti blogį. Kaip sakiau prieš 2000 metų, Tėvas neteisia, nes teismą atidavė Sūnui. Dievo Sūnus, tikrasis, teisėtasis ir vienintelis Dievo sūnus, yra Kristaus sąmonė. Aš įkūnijau šią proto būseną, tačiau Kristaus sąmonė yra daug didesnė už bet kurią individualią būtybę, įskaitant ir mane.

Kristaus sąmonės funkcija yra būti tarpininku tarp žmogaus ir Dievo. Todėl Kristaus sąmonė, įskaitant ir Kristaus sąmonę pasiekusį žmogų, gali teisti teisingu teisimu. Toks žmogus žinos, kas yra Dievo tiesa ir realybė, o kas nėra harmonijoje su šia realybe.

Kristaus meilė, nors ji ir myli besąlygiškai kiekvieną žmogų, nėra akla meilė. Kristaus meilė aiškiai mato, kai žmogus yra įstrigęs žemesniojoje sąmonės būsenoje, kuri yra paremta nerealybe. Kristaus meilė niekada nepaliks tokių žmonių ramybėje. Ji nori, kad žmonės pakiltų aukščiau, idant galėtų patirti gausingą Dievo gyvenimą.

Priešingai populiariam įsitikinimui, kurio laikosi daugelis krikščionių, Kristaus meilė nėra pacifistinė, nėra minkšta, nėra sentimentali, nėra saldi. Kristaus meilė nesistengs padaryti taip, kad jaustumėtės gerai žmogiška prasme. Kristaus meilė nepaliks jūsų toje pačioje būklėje, kurioje jus rado. Kristaus meilė vers jus kilti aukščiau, vers keisti savo sąmonę, idant sugrįžtumėte harmonijon su Dievo tiesa ir realybe. Kristaus meilė nepaliks jūsų ramybėje žemesniojoje sąmonės būsenoje. Ji nepaliks jūsų ramybėje, kol nepakeisite savo sąmonės ir nepakilsite aukščiau, idant turėtumėte gyvenimą, net ir gausingą gyvenimą.

Dauguma žmonių yra taip giliai įstrigę reliatyvioje sąmonės būsenoje, kad sugeba patirti vien reliatyvią, sąlygišką, žmogišką meilę. Kai žmogus pradeda uoliai eiti dvasiniu keliu, šis žmogus gali pakylėti savo sąmonę iki tokio lygio, kad jam taptų įmanoma patirti tyrą, besąlygišką Dievo meilę. Ir iš tiesų, noriu paraginti visus dvasios ieškotojus siekti šios patirties, nes niekas negali prilygti šiam gyvenimą keičiančiam patyrimui, kuomet pajaučiate besąlyginę meilę, kuria Dievas myli jūsų gyvybės srautą.

Tačiau svarbu suprasti, kad besąlyginė Dievo meilė negali būti išreikšta šiame pasaulyje, kol šis pasaulis tebėra netobulumo būsenoje. Todėl šiame pasaulyje išreikšta gali būti tiktai Kristaus meilė. Jeigu žmogus yra nuoširdus dvasios ieškotojas, parodęs pasiryžimą kilti aukštyn savo sąmonėje (paleisdamas ribotą sąmonės būseną ir priimdamas dar vieną Dievo tiesos ir realybės aspektą), tuomet Kristaus meilė iš tiesų gali būti panaši į tą, kurią dauguma žmonių paprastai įsivaizduoja, kalbėdami apie meilę. Tačiau, kai žmogus nėra harmonijoje su Dievo tiesa, tuomet Kristaus meilė nepasirodys kaip meilė pagal žmogišką supratimą. Vietoj to, ji bus aktyvi meilė, nepaliekanti žmonių ramybėje.

Žmonėms, kurie yra įstrigę žemesniojoje sąmonės būsenoje, Kristaus meilė nepasirodys maloni. Jiems ji pasirodys nepaprastai trikdanti, nepaliekanti jų ramybėje, neleidžianti jiems jaustis patogiai savo žemesniojoje sąmonės būsenoje.

Todėl teisingas būdas mylėti yra siekti patirti besąlyginę Dievo meilę ir tuomet išreikšti tą meilę šiame pasaulyje Kristaus meilės pavidalu. Kai žmogus yra įstrigęs žemesniojoje sąmonės būsenoje, jis paprasčiausiai negali patirti ar išreikšti Kristaus meilės. Toks žmogus gali išreikšti tik sąlygišką žmogišką meilę.

Yra daug nuoširdžių ieškotojų, kurie ėmė pagauti trumpus besąlyginės Dievo meilės blykstelėjimus, tačiau nesuvokė skirtumo tarp besąlyginės Dievo meilės ir Kristaus meilės. Todėl jie mano, kad turėtų būti besąlygiškai mylintys kiekvienam sutiktajam, kad ir ką šie žmonės bedarytų ir kad ir kokioje sąmonės būsenoje jie būtų įstrigę. Tai tiesiog yra paklydimas, ir kaip sakiau, tai yra peršokimas į priešingą kraštutinumą nuo teisiančios sąlygiškos meilės, kurią yra patyrę dauguma žmonių.

Tad raktas yra siekti ryšio su savuoju Kristaus AŠ, kuris jums suteiks Kristaus įžvalgumą, kad galėtumėte teisti teisingu teisimu. Kai leisite savajam Kristaus AŠ suteikti jums šį įžvalgumą, žinosite, kaip išreikšti Kristaus meilę, idant pasiektumėte maksimalius rezultatus esamoje situacijoje.

Matote, žmonėms, kurie yra įstrigę žmogiškoje sąmonėje, jų tikslas kiekvienoje situacijoje yra pasijusti kuo geriau. Tačiau Kristaus sąmonei tikslas kiekvienoje situacijoje yra pasiekti maksimalų kiekvieno žmogaus dvasinį augimą. To neįmanoma pasiekti minkšta ir saldžia meile, tą tegalima pasiekti per Kristaus sąmonę, nepaliekančia žmonių ramybėje ribotoje proto būsenoje.

Tad, jeigu norite iš tiesų suvokti mano įsakymą mylėti savo artimą kaip save patį, jums reikia suvokti tikrąją Kristaus meilės prigimtį. Kai mylite save Kristaus meile, nuolatos siekiate pakilti aukščiau savo sąmonėje. Tiesiog negalite priimti savęs stovinčio vietoje, žemesniojoje sąmonės būsenoje. Todėl lygiai tokią pačią meilę taikysite ir savo artimui, ir neleisite savo artimui pasilikti įstrigusiam žemesniojoje sąmonės būsenoje.

Jei norite iš tiesų mylėti, turite būti pasiryžę bet kurioje situacijoje siekti maksimalaus dvasinio augimo. Jei norite iš tiesų mylėti save ir savo artimą, turite nuolatos siekti kiekvieną žmogų priartinti prie Dievo, priartinti prie vienybės su savuoju šaltiniu. Šią vienybę galima pasiekti tiktai per Kristaus sąmonę.

Todėl tikroji meilė yra ta, kuri siekia visus priartinti prie Kristaus sąmonės, net ir tuomet, kai jų žmogiška sąmonė skatina juos manyti, jog jūs neatitinkate jų meilės apibrėžimo. Matote, daugeliui žmonių nepatinka, kai juos kas nors trikdo, ir todėl jie į jus nepažiūrės maloniai, kai pasiūlysite jiems Kristaus meilės taurę. Ir vis dėlto, tokia yra tikroji Kristaus meilė – niekada nė vieno nepalikti įstrigusio žmogiškoje sąmonėje.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com