NATO yra ne karinis, o humanitarinis aljansas
Kim Michaels
Darau prielaidą, kad dauguma žmonių jau žino, jog Rusija turi trolių gamyklas, kurios įdarbina žmones skleisti rusišką propagandą visame internete, ypač socialiniuose tinkluose. Man pačiam asmeniškai teko pašalinti keletą trolių iš savo feisbuko puslapio nuo įsiveržimo į Ukrainą pradžios. Vienas pagrindinių šių trolių taikinių yra NATO, ir jie teigia, kad NATO plėtra į rytus po Sovietų Sąjungos žlugimo buvo klaida, nes tai išprovokavo Rusiją. Netgi mačiau šiuos teiginius išsakomus kai kuriuose pagrindiniuose Vakarų žiniasklaidos kanaluose. Tad leiskite man jums pateikti man atėjusį asmeninį apreiškimą apie NATO.
Užaugau Danijoje šaltojo karo metais ir mokykloje sužinojau apie nacių propagandą ir Hitlerio propagandos ministrą, Josifą Gėbelsą. Taip pat sužinojau apie sovietinę propagandą ir tikslą visą pasaulį paversti komunistine visuomene. Buvau dešimties, kai sužinojau, kad jeigu kažkas Rusijoje paspaustų mygtuką, prireiktų 8 minučių branduolinėms raketoms pasiekti Daniją ir sunaikinti mano šalį ir gyvenimo būdą. Žinau, kad tokiai nedidelei šaliai kaip Danija vienintelis būdas išvengti Rusijos okupacijos buvo tapti NATO nare. Tad buvau auginamas su plačiai paplitusiu požiūriu, kad NATO yra karinis aljansas, sukurtas apginti demokratines šalis nuo totalitarizmo.
Ir tik po to kai persikėliau į Estiją 2009 metais supratau, kad šis požiūris nėra visiškai teisingas. Augdamas nedaug ką žinojau apie tris Baltijos šalis, kadangi jos priklausė taip vadinamai Sovietų Sąjungai ir apie jas buvo mažai prieinamos informacijos. Tačiau iš tiesų žinojau, kad jos ne visada buvo Sovietų Sąjungoje, į ją jos buvo prievarta integruotos Stalino. Ir tik po to, kai persikėliau į Estiją, suvokiau, kaip Estijos žmonės tai patyrė. Sužinojau, kad vieną kovo naktį 1949 metais daugiau kaip 20 000 žmonių buvo areštuoti Stalino pakalikų, sugrūsti į gyvulinius vagonus ir išvežti traukiniais į darbo stovyklas Sibire, iš kurio dauguma jų niekada daugiau negrįžo. Ir tai nebuvo vienintelė tokia deportacijų banga, daugiau kaip 200 000 žmonių buvo deportuota iš trijų Baltijos šalių. Tai siekė beveik 10 procentų šių nedidelių šalių populiacijos. Iš esmės kiekvienas, kuris buvo laikomas bent potencialia grėsme, buvo išvežtas, šitaip siekiant užgniaužti bet kokio pasipriešinimo judėjimo atsiradimą. Tai iš esmės reiškė, kad žmonės buvo areštuojami ir pasmerkiami mirčiai vien tik juos kažkuo įtarus, ir tai buvo daroma be jokio teismo. Tiesiog sulaukdavote beldimo į duris ketvirtą valandą ryto, ir žmonės, tarp jų vaikai, moterys ir senukai, tiesiog dingdavo.
Kaip tai patyrė žmonės Estijoje? Akivaizdu, kad jiems tai buvo beveik nesuvokiama trauma – nesuvokiama bent jau tiems iš mūsų, kurie gimėme laisvose šalyse ir niekada nebuvome patyrę nieko panašaus. Tačiau šie žmonės iš tiesų tai patyrė ir okupacija tęsėsi beveik 50 metų. Na ir dabar, mes galime turėti kažkokias idėjas, kad dėl to buvo kalta Sovietų Sąjunga, kaip kažkoks amorfinis darinys, tačiau estams nekilo jokių abejonių, kokie žmonės okupavo jų šalį ir deportavo jų šeimos narius: tai darė rusai. Akivaizdu, kad būtent rusai vadovavo Sovietų Sąjungai ir būtent jie suplanavo ir įvykdė šį nežmonišką veiksmą. Estai taip pat jautė, kad jų šalis buvo pavergta ir okupuota rusų, kurie elgėsi taip, tarsi estai nebūtų žmonės. Jie taip pat patyrė, kad jų šalis išgyveno nuosmukį rusų okupacijos metu. Kaip sakė vienas žmogus: „Prieš okupacija mes visais atžvilgiais pirmavome prieš Suomiją, tačiau po Sovietų Sąjungos žlugimo buvome toli nuo jų atsilikę.“
Viso to rezultatas yra labai aiškus. Vos tik Sovietų Sąjunga žlugo, estai negaišo laiko kaip įmanoma labiau atsitolindami nuo Rusijos. Kodėl? Todėl, kad po 50 metų trukusios okupacijos labai aiškiai suvokė, jog Rusijos valstybinis aparatas yra žmogiškumo stygiaus išraiška, ir jis yra daug žemiau už Estijos žmonių žmogiškumo lygmenį. Estai žinojo, kad jie niekada nebūtų galėję kitiems žmonėms padaryti to, ką rusai darė jiems. Pagrindinis laisvos Estijos tikslas buvo užtikrinti, kad jie niekada daugiau negalėtų patirti Rusijos valstybinio aparato nežmoniškumo. Specialiai nesakau, Rusijos žmonių, kadangi estai gyveno kartu su 300 000 tūkstančių etninių rusų, kuriuos Stalinas jėga perkėlė į Estiją. Tad estai žino, jog ne visiems rusams stinga žmogiškumo, kurio stygių jie mato Rusijos valstybiniame aparate.
Tai kokia buvo pagrindinė Estijos noro prisijungti prie NATO motyvacija? Ar jie turėjo imperialistinių svajonių prisijungti prie karinio aljanso, kad atkeršytų rusams? Ne, jie tiesiog norėjo būti palikti ramybėje, kad galėtų vystyti savo šalį be jokio kišimosi iš savo rytinio kaimyno. Tad tokia yra esminė mano mintis. Estų motyvacija prisijungti prie NATO buvo visiškai humanitarinė:
- Jie nenorėjo, kad juos okupuotų ar sunaikintų rusų kariuomenė.
- Jie nenorėjo pastatyti klestinčios šalies vien tam, kad talentingiausi dešimt procentų populiacijos būtų deportuoti į darbo stovyklas.
- Jie nenorėjo prarasti savo kultūrinio paveldo ir literatūros (estai skaito daugiau nei dauguma kitų žmonių).
- Jie nenorėjo mėginti sukurti gyvuojančią ekonomiką vien tam, kad ši būtų nusmukdyta, didžiąją dalį jų produkcijos jėga „eksportuojant“ į Rusiją (kaip tai buvo daroma sovietiniais laikais).
- Jie nenorėjo prarasti laisvos spaudos ir galimybės nevaržomai viešai ir privačiai kalbėti tai, ką galvoja.
- Jie norėjo sau, savo vaikams ir savo šaliai susikurti geresnį gyvenimą. Ir jie nenorėjo, kad kas nors kada nors vėl visa tai iš jų atimtų.
Kalbėkime atvirai, argi šie troškimai nėra pagrįsti? Argi jie nėra pamatinio žmogiškumo išraiška, to žmogiškumo, kurį mes laikome savaime suprantamu Vakarų šalyse? Tad argi nėra akivaizdu, jog NATO plėtra į rytus buvo žmogiškumo išraiška, kuriuo yra grindžiamos visos demokratijos?
Pakalbėkime tiesiai. Senosios NATO narės nevertė nė vienos Rytų Europos šalies įstoti į NATO. Jos visos skubėjo prisijungti vos tik išpildė reikalavimus, ir jos visos prisijungė dėl tos pačios priežasties kaip estai: jos niekada daugiau nenorėjo patirti Rusijos valstybinio aparato nežmoniškumo ir brutalumo. Neleisti žmonėms patirti šio nežmoniškumo nėra karinis tikslas; tai yra žmoniškumo išraiška.
Na ir dabar, labai gerai žinau, kad jeigu būčiau parašęs šį straipsnį prieš Putinui pasiunčiant savo karo mašiną į Ukrainą, kai kurie žmonės būtų karštai sureagavę į mano pasakymą, kad Rusijos valstybinis aparatas yra nežmoniškas ir brutalus. Tačiau kaip kas nors gali tam prieštarauti matydamas naujienų reportažus apie tai, kaip Rusijos karinė mašina sistematiškai taikosi į civilius, bombarduoja ligonines ir senelių namus, iki žemės sugriauna ištisus miestus?
Tiems, kurie nepripažįsta Rusijos karo mašinos Ukrainoje nežmoniškumo, tiesiog įsivaizduokite, kas būtų įvykę, jeigu NATO nebūtų išsiplėtusi į rytus. Kadangi Putinas dabar atskleidė savo intencijas, ar manote, kad jis būtų pradėjęs nuo Ukrainos? Negi nemanote, kad sutvirtinęs savo valdžią jis būtų ėmęs vieną nedidelę šalį po kitos, varu įvarydamas jas į Rusijos gardą? Ir kuo visa tai būtų baigęsi? Paklauskite Lenkijos žmonių apie jų patirtą rusų žiaurumą ir ar jie nori tapti Putino Rusijos dalimi.
O kaip dėl teiginių, kad NATO plėtra išprovokavo Rusiją ir privertė juos jausti, kad jiems yra grasinama? Kaip kas nors dar gali tuo tikėti, Putinui dabar jau parodžius tikruosius savo ketinimus? Putinas žino, kad NATO yra gynybinis aljansas. Žinoma, jis jaučia iš jo grėsmę, nes norint užpulti vieną šalį, jam tektų stoti į kovą prieš jas visas, užuot užkariavus jas po vieną. Tačiau jeigu nebūtų turėjęs agresyvių intencijų, kodėl tuomet būtų jautęs grėsmę? Kitaip tariant, NATO buvo sukurta apginti žmogiškas šalis nuo Rusijos valstybinio aparato nežmoniškumo. Teiginiai, kad gynimasis nuo agresijos yra agresijos veiksmas, neturi jokios logikos – nebent patys esate agresorius.
Teiginys, kad NATO plėtra buvo klaida, tėra paprasčiausia propaganda, skirta suskaldyti Vakarus, ir iki invazijos į Ukrainą mes buvome stebėtinai susiskaldę ir abejingi. Putinas įvykdė daug agresijos aktų, tačiau sugebėjo juos išlaikyti tokiame lygmenyje, kuriame nejautėme privalantys reaguoti. Bet dabar jis prarado tą pranašumą ir esu nustebintas tokio vieningo atsako. Tikiuosi, kad ir toliau būsime vieningi ir nebesileisime būti skaldomi propagandos.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com