Tegul kosminis griaunantis kamuolys sudaužo jūsų Dvasią varžančias struktūras
TEMOS: Sąmonė veikia formą, forma veikia sąmonę – Žemyn traukiančius sūkurius kuriančios puolusios būtybės – Sistemos susiskaldymas – Komunistinė sąmonė Rusijoje – Kristiškumą neigianti sistema – Sistema negali įgyti neribotos galios – Kosminis griaunantis kamuolys – Turite atleisti engėjui – Atleiskite puolusiems angelams – Niekas formų pasaulyje neturi jums galios – Visos religijos yra paveiktos puolusios sąmonės – Kada tapsite nušvitę?
Pakylėtoji Mokytoja Kuan Jin, 2010 birželio 12 d. per Kim Michaels. Šis diktavimas buvo perduotas Sankt Peterburge, Rusijoje.
Iš tylos aš ateinu. Kuan Jin esu vardu, šiuo vardu jau ilgai manęs šaukiasi žmonės, kviesdami mano Esatį – kaip jūs skaičiuojate laiką Žemėje. Tačiau Kuan Jin, žinoma, tėra vardas, o vardas nėra Esybė. Vardas nėra Esatis, kuri aš esu.
Sąmonė veikia formą, forma veikia sąmonę
Tad aš ateinu kaip gyvoji Dievo Esatis, nešdama dovaną žmonėms, kurie gyvena ir gyveno šioje Rusijos šalyje ir visose ją supančiose šalyse, kurios buvo Sovietų Sąjungos dalimi arba buvo tiesiogiai paveiktos Sovietų Sąjungos. Dovana, kurią atnešu, yra gailestingumo dovana, besąlyginio atleidimo dovana. Nes, kai suvokiate realybę, kad visa materiali visata yra sukurta iš sąmonės, iš proto įvaizdžių, projektuojamų ant Materijos Šviesos, pradedate matyti labai svarbų fenomeną. Kyla klausimas: „Jeigu sąmonė kuria materialią formą, tačiau materiali forma veikia sąmonę, tai kaip tuomet sąmonė gali pakilti virš formos?“
Sovietų Sąjungos eroje egzistavusios sąlygos iš pradžių egzistavo proto įvaizdžių sąmonėje pavidalu. Tačiau, kai šie proto įvaizdžiai perėjo ribą ir tapo įkūnyti fizinėmis formomis, tuomet šios fizinės formos darė poveikį žmonėms, gyvenusiems tomis sąlygomis ir patyrusiems tas sąlygas. Tad fizinės formos veikė žmonių sąmonę, priklausomai nuo jų dvasinio išsivystymo, nuo jų susitapatinimo su forma. Kuo stipriau jie buvo susitapatinę su forma, tuo labiau manė, kad šios sąlygos yra tikros, išliekančios ar galbūt netgi manė, kad kitaip tiesiog negali būti. Tad išorinės sąlygos paveikė arba sustiprino jų tapatumo jausmą, kuriame jie save laikė materialiomis būtybėmis, arba jų tapatumo jausmą, kuriame jie save laikė bejėgėmis būtybėmis, neturinčiomis galios pakeisti savo likimo.
Tad matote, klausimas čia yra toks: kaip tuomet individas arba visa šalis gali pakilti virš savo praeities, pakilti virš sąlygų, kurių tikrumu arba amžinumu jie patikėjo? Ir būtent dėl šio mechanizmo tampa įmanoma susiformuoti žemyn traukiančiam sūkuriui. Ir būtent dėl to visai planetai yra įmanoma nupulti žemiau to lygmens, kuriame ji buvo sukurta, arba nupulti žemiau Aukso Amžiaus lygmens. Būtent dėl to visai planetai yra įmanoma patekti į žemyn traukiantį sūkurį, kurio šios planetos gyventojai nepajėgia sustabdyti, ir todėl visa planeta susinaikina.
Žemyn traukiančius sūkurius kuriančios puolusios būtybės
Būtent šį mechanizmą suprato puolusios būtybės, netikri mokytojai, ir pasinaudojo juo žemyn traukiančiam sūkuriui sukurti, susikurdamos sau valdžios postus, kuomet žmonėms tapo labai sunku pasipriešinti elitui, nuversti valdžios elitą. Nes, kai jau žmonės patikėjo, kad jų galia yra ribota, kaip tuomet jie galėjo tikėti, kad jiems būtų įmanoma pasipriešinti elitui, kuris, jų įsitikinimu, turėjo didesnę galią už juos pačius? Būtent šią sąmonę matėte viduramžiais, kuomet žmonės iš tiesų tikėjo, kad kilmingųjų klasė arba karaliai turėjo kažkokias antžmogiškas galias, prieš kurias jie nieko negalėjo padaryti.
Tad net ir čia, buvusioje Sovietų Sąjungoje, matėte, kiek daug žmonių buvo beveik užhipnotizuoti aparato, valdžios aparato demonstruojamos galios. Ir jie manė neturintys jokios galios sukilti prieš šią mašiną, nes ji tikrai nužudys kiekvieną jai pasipriešinti pamėginusį individą. Būtent taip yra sukuriama situacija, kurioje žmonės negali pasipriešinti elitui, būtent dėl to, kad žmonės nesugeba įsivaizduoti arba patikėti turintys galią pasipriešinti elitui.
Kaip jau anksčiau buvo paaiškinta, čia egzistavo Tėvo iškreipimas – galios iškreipimas, tai yra, tos galios, kurią elitas demonstravo savo pasiryžimu nužudyti kiekvieną, nepaklususį jų valdžiai. Ir tuomet egzistavo Motinos iškreipimas, kuris suskaldė žmones tarpusavyje, netgi jų pačių viduje, nes jie niekada nežinojo, kas gali klausytis, kas juos šnipinėja ir kas gali įskųsti juos valdžiai.
Sistemos susiskaldymas
Tačiau už viso to taip pat egzistavo dar ir Sūnaus iškreipimas, pasireiškęs informacijos slėpimu ir klaidingos informacijos propaganda. Ir tuomet žmonės nežino, kokia yra realybė, jie nežino, kad egzistuoja alternatyva dabartinei sistemai, kurią jie mato. Ir jie nežino visko, kas vyksta pačioje sistemoje, nes viskas yra taip stipriai suskaidyta, kad praktiškai niekas sistemoje neturi pilno vaizdo apie visus sistemoje vykstančius dalykus.
Būtent tai matėte nacistinėje Vokietijoje, kurioje labai mažai žmonių, net ir aukščiausiuose nacistinės valdžios sluoksniuose, pilnai žinojo, kas vyksta koncentracijos stovyklose. Labai panašią situaciją turėjote ir Sovietų Sąjungoje, kurioje labai mažai žmonių pilnai suvokė, kaip funkcionuoja visi sistemos aspektai. Ir daugeliu atvejų, net ir patys lyderiai tiksliai nežinojo kas vyksta visuose sistemos skyriuose.
Ir tuomet, žinoma, šios priespaudos išbaigtumui taip pat buvo iškreipta ir Šventoji Dvasia, kuomet žmonėms nebuvo leidžiama susikurti jokio momentumo, nes viskas buvo sustingę. Viskas vyko taip lėtai ir atrodė taip neįmanoma, kad ir bet kokie pokyčiai atrodė neįmanomi. Ir todėl visi tikėjo, kad sistema yra tokia uždara, jog nėra jokių galimybių išjudinti sistemą kokia nors lemtinga kryptimi. Tad jie tiesiog pasidavė, nes kokia prasmė kažką daryti? Geriau jau paklusti ir išnaudoti tai, kas yra, negu mėginti pasipriešinti sistemai ir būti sutrintiems į miltus šios sistemos.
Tad tuo noriu padėti jums suprasti, kad su tokia uždara sistema susidūrusiems žmonėms nutinka taip, kad jų vaizduotė, jų tapatumo jausmas gali būti taip stipriai paveikti, kad net ir tuomet, kai pačios sistemos jau nebėra, jie vis dar nesugeba iki galo patikėti, kad yra įmanoma padaryti gilius ir išliekančius pokyčius Rusijoje. Jie vis dar tebesijaučia bejėgiais tapti savo likimo šeimininkais, jie vis dar nedrįsta įsivaizduoti sau geresnio likimo. Ir būtent dėl to pasiduoda įvairioms jėgoms, teigiančioms, kad galės užpildyti sistemos paliktą vakuumą.
Būtent dėl to matote tam tikrą populiacijos procentą, besiilgintį komunizmo. Būtent dėl to matote žmones, didelę žmonių grupę, kurie trokšta stipraus lyderio, kuris jiems galėtų suteikti tokį patį užtikrintumą, prie kurio buvo įpratę aparato amžiuje – kuris visada į viską turėjo nekvestionuojamus atsakymus, nors šie atsakymai iš tiesų neatsakė į jokius klausimus ir neišsprendė jokių problemų. Ir vis dėlto, tai kūrė užtikrintumo įspūdį, kurio trokšta žmonės, nes nesugebėdami pasiekti kūrybiškumo savyje jie kūrybiškumą laiko grėsme, užuot laikę jį galimybę savo gyvenimui pagerinti.
Taip pat matote oligarchų atsiradimo tendenciją, kurie taip pat, nors ir naudojasi tam tikra kapitalizmo forma, iš tiesų elgiasi labai panašiai į politinės komunistinio režimo sistemos šulus. Taip pat matote atsiradusius nusikaltėlius, kurie taip pat nejaučia jokios sąžinės graužaties prievartaudami žmones ir piktnaudžiaudami jėga. Taip pat matote korupcijos iškilimą biurokratinėje sistemoje, kuri, vėlgi, atrodo nepajudinama ir nejautri žmonėms, kuri, vėlgi, pokyčius laiko grėsme – ir todėl, kad išgyventų, kad išsaugotų savo kontrolę, nori užgniaužti pokyčius.
Komunistinė sąmonė Rusijoje
Tad mėginu jums čia paaiškinti, kad, nors Rusija ir nebeturi komunistinės sistemos, ji vis dar labai didele dalimi tebeturi komunistinę sąmonę. Žmonės neišsilaisvino nuo komunistinės sąmonės, kuri jiems buvo grūdama tiek daug dešimtmečių. Jie dar iki galo nepamatė tikrojo šios sąmonės veido. Jie pilnai iš jos dar nepraregėjo, ir todėl negali net įsivaizduoti, negali patikėti, kad galėtų egzistuoti alternatyva komunistinei sistemai ir komunistinei sąmonei.
Tačiau kas yra komunistinės sąmonės šerdis? Tai yra, kaip jau anksčiau paaiškinome, individualumo ir individualaus kūrybiškumo užgniaužimas. Tai yra neigimas, kad esate dvasinės būtybės, ir kadangi esate dvasinės būtybės, jūsų negali riboti arba varžyti jokie formų pasaulyje egzistuojantys dalykai. Jums nereikia manyti, kad jus riboja arba varžo tai, ką patiriate arba matote formų pasaulyje. Jūsų nevaržo jūsų suvokimo objektai, nes turite gebėjimą išprojektuoti save už to, ką suvokiate per fizinį kūną, fizinius pojūčius ir išorinį protą.
Galite užmegzti ryšį su didesne realybe, kuria esate, su individualumu, įtvirtintu jūsų AŠ ESU Esatyje. Tai yra Kristiškumo kelias. Ir, žinoma, komunistinė sistema ir komunistinė sąmonė yra tik vienas iš pavyzdžių, kaip puolusios būtybės mėgino sukurti sistemą, kuri visiškai nuslopina individo troškimą pasiekti Kristiškumą. Jos mėgino sukurti daug tokių sistemų, kurios neigia Kristiškumą arba sako, kad toks dalykas iš viso neegzistuoja, apibrėždamos sistemą, pasak kurios Kristiškumas yra neįmanomas.
Kitos sistemos, žinoma, yra įvairios religijos, tarp jų ir pati katalikų religija, kuri teigia esanti vienintelė Jėzaus Kristaus bažnyčia, tačiau neigia pačią Jo mokymų esmę, tai yra, kad visi žmonės Žemėje turi potencialą pasiekti Kristiškumą. Ir taip pat, žinoma, turite kapitalizmą, mokslinį materializmą, kuris taip pat neigia individo galią, ar bent jau Kristiškumą pasiekusio individo galią, tuo pat metu išaukštindami galią tų, kurie neturi Kristiškumo, kaip matote didelių korporacijų generaliniuose direktoriuose, kurie turi beveik totalitarinę valdžią visiems tai korporacijai priklausantiems žmonėms.
Kristiškumą neigianti sistema
Tad matote, puolę angelai pamėgino sukurti sistemą, kuri neigia Kristiškumą ir todėl neigia tikrą individualumą, tačiau ji neneigia netikro individualumo, kuris ateina iš ego. Nes ji išaukština tam tikrų būtybių ego iki dievų statuso, kuomet jų žodžiui negalima prieštarauti, kaip matote visuose pasaulio diktatoriuose, net ir tuose, kurie valdžią įgijo komunistinėje sistemoje. Nors komunistinėje sistemoje nė vienas individas neturėjo didžiausios valdžios, nes pati sistema – bent jau Stalino laikais – turėjo valdžią net ir aukščiausiam sistemos lyderiui.
Ir tai yra pamoka, kurią reikia išmokti. Nes iš tiesų, kai sukuriate tokią sistemą, galite manyti, jog galite valdyti šią sistemą, tačiau realybėje, jūs patys tampate sistemos pavaldiniais. Nes sistema į bet kurį individą žiūrės tik kaip į savo išgyvenimo įrankį, ir todėl joje nėra vietos individams, kurie nenori paklusti sistemai. Kai suvokiate šiuos puolusios sistemos veikimo mechanizmus, galite pradėti suvokti, kad sistema veikia vien apgaulės būdu. Ji yra pastatyta ant melo. Ir ji gali išgyventi tik tol, kol didžioji žmonių dalis priima šį melą, kol jie nėra praregėję iš šio melo. Nes, kai jie ima matyti šį melą ir atsisako paklusti tam, ką jie dabar pamato esant netikrove, sistema pradeda griūti.
Sistema negali įgyti neribotos galios
Tad dabar galite pradėti matyti, kad net kai žvelgiate į Sovietų Sąjungą, sistemos išgyvenimas rėmėsi ne fizine jėga. Gali būti sunku tai suprasti, kai esate patyrę beveik absoliučią jėgą ir visišką nepagarbą žmogaus gyvybei, kurią demonstravo ši sistema. Tačiau realybė yra tokia, kad net ir Sovietų Sąjunga nebūtų galėjusi nužudyti neribotą žmonių skaičių, nes pati sistema negali nužudyti nė vieno žmogaus. Jai reikalingi atstovai, pasiekę tokį nejautrumą žmogaus gyvybei, kad yra pasiruošę vykdyti sistemos lyderių paliepimus. Ir iš kur ji gauna tuos atstovus? Ji juos tegali gauti iš žmonių. Tad ateis toks momentas, kai nebus įmanoma atrasti pakankamai žmonių, turinčių absoliutų nejautrumą gyvybei, pasiruošusių nužudyti didelę populiacijos dalį, kad būtų išsaugota sistema.
Esate girdėję apie valdžios balansą, ir tai būtent ir yra šis balansas. Kiek galite rasti tokių žmonių, kurie taptų sistemos pakalikais, ir kiek atsiras žmonių kitoje balanso pusėje, pasiryžusių nepaklusti sistemai ir mesti jai iššūkį? Kai sistemai mesti iššūkį pasiryžusių žmonių skaičius pranoksta pakalikų, pasiruošusių žudyti arba įkalinti, skaičių – ar net ir tą skaičių, kiek žmonių gali sutalpinti kalėjimai – na, tai tuomet sistema, fizinė sistemos galia pradės griūti. Ir būtent dėl to jėgos panaudojimo grėsmė yra būtinas ingredientas, tačiau ne pati jėga išsaugo sistemą, sistemą išsaugo apgaulė, melas, iliuzija.
Ir būtent dėl to, net kai jau nebėra fizinės jėgos – apgaulė, ta sąmonė vis dar gali kaboti kaip tamsus debesis virš šios Rusijos šalies; ir ji vis dar gali laikyti žmones priespaudoje, slopindama jų žinojimą, jų sąmoningumą, jų vaizduotę, jų gebėjimą patikėti geresne ateitimi. Ir tol, kol ši iliuzija kabo kaip tamsus debesis, žmonės nėra laisvi priimti naują ir geresnę ateitį. Ir todėl jie negali prisitraukti lyderių, kurie galėtų atnešti tą ateitį, ir vietoj to jie prisitraukia tokius lyderius, kurie yra apakinti iliuzijos ir todėl nesugeba matyti, kaip Rusiją būtų galima išvesti iš jos dabartinės būsenos, su visu jos chaosu ir suvaržymais.
Jie neturi vizijos, nes vizija gali ateiti tik tuomet, kai senoji sąmonė nebeslopina žmonių vaizduotės. Tad aš jūsų prašau pamąstyti, kaip būtų galima sudaužyti šią senąją sąmonę, kaip ją būtų galima atskiesti tiek, kad žmonės sugebėtų praregėti iš miglos, sugebėtų pažvelgti už debesų ir pamatyti Aukso Amžiaus įkūnijimo galimybę.
Kosminis griaunantis kamuolys
Tad ateinu jums duoti du įrankius, Alfa ir Omega. Ir nors ateinu su gailestingumo liepsna, žinau, kad pirmasis įrankis, kurį jums duosiu, gali nepasirodyti gailestingumo išraiška. Tačiau, kai suvokiate, kas yra gailestingumas, matote, kad tai iš tiesų yra gailestingumo Alfa aspekto išraiška. Nes argi tai yra gailestingumas tesiekti paguosti žmones, kad jie galėtų ištverti savo dabartines sąlygas? Argi tai yra gailestingumas, jeigu žmonės badauja, duoti jiems pakankamai maisto išgyventi dar vieną dieną, kuomet turėsite dalinti jiems šį maistą amžinai? O gal gailestingumas yra atsitraukti žingsnelį atgal ir tarti: „Kodėl žmonės badauja? Pakeiskime sąlygas, sukūrusias badą, kad žmonės galėtų tapti savarankiškais ir patys sugebėtų prasimaitinti.“ Tai yra senasis pasakojimas apie tai, ar geriau badaujančiam žmogui duoti žuvį, ar duoti jam meškerę, kad jis galėtų pats save išmaitinti.
Ir iš tiesų, gailestingumas nėra tiesiog mėginimas padėti žmonėms ištverti esamas sąlygas. Alfa aspektas yra žmonių įgalinimas pakeisti dabartines sąlygas. Tad, kaip gailestingumo Alfa aspektą, ateinu jums duoti kosminio griaunančio kamuolio įvaizdį. Žinote, kad, kai norite nugriauti seną pastatą, turite didelį kraną, o ant krano kabo didelis geležinis kamuolys. Ir kai kranas sukasi, jis paskui save tempia ir kamuolį, ir tuomet nukreipiate šį kamuolį į pastatą, kuomet į jį atsitrenkęs kamuolys paverčia šį pastatą griuvėsių krūva, kurią tuomet galima lengvai pašalinti.
Tad tai yra įvaizdis, kurį aš, Kuan Jin, jums duodu, kaip Gailestingumo Deivė – tai yra Gailestingumo Deivės tarnystės Alfa aspektas – aš stoviu aukštai virš Žemės, ir savo rankoje laikau virvę. O prie šios virvės yra pririštas pačia intensyviausia violetine liepsna, kokią tik galite vizualizuoti, degantis kamuolys. Jis yra tarsi lazerio šviesa, kuri yra tokia stipri, kad negalite į ją žiūrėti plika akimi ir neapakti, nes ji yra tokia stipri kaip saulė. Ir jums vizualizuojant arba išsakant man prašymus, pradėsiu judinti savo ranką, kuomet šis violetinės liepsnos kamuolys ims siūbuoti. Ir jums išsakant savo prašymus ir kalbant rožinius, tarp jų ir naująjį rožinį už Rusiją (nors ne vien tik jį), paprašysiu jūsų vizualizuoti, kaip jūsų šaukiniai nukreipia šį kosminį griaunantį kamuolį, kad jis nusileistų į sąlygas ir sudaužytų už šių sąlygų slypinčią sąmonę.
Nes galite vizualizuoti – kaip matote čia šiame mieste, net ir kitoje gatvės pusėje nuo to pastato, kuriame esate – šiuos senus tuščius pastatus, pastatytus sovietinėje eroje ar netgi dar anksčiau. Ir galite matyti, kad būtent tai stūkso virš visos Rusijos šalies žemesnėje eterinėje, mentalinėje ir emocinėje karalijose. Egzistuoja šita milžiniška struktūra, sukurta komunistinėje eroje, ir būtent ši struktūra neleidžia tokiai daugybei žmonių atkurti ryšio su savo AŠ ESU Esatimi, atkurti ryšio su Aukso Amžiaus vizija.
Ir būtent šią struktūrą ketinu paversti griuvėsiais, kad juos lengviau galėtų sudeginti jūsų prašymai ir jie nebeblokuotų Rusijos žmonių matymo. Tad prašau jūsų dalintis šia vizija, išsakant savo prašymus, kaip šis violetinės liepsnos griaunantis kamuolys siūbuoja su tokia galia, kad niekas Žemėje negali jo sustabdyti. Nes jis, žinoma, yra už formų ribų ir todėl negali būti apribotas jokiomis formomis. Tad jis siūbuoja, ir kai jau yra paleistas į darbą, niekas Žemėje negali sustabdyti jo siūbavimo. Ir viskas, su kuo jis susidurs savo kelyje, bus paversta griuvėsiais šios šviesos jėgos, galinčios išsklaidyti bet kokias iš žemesnės vibracijos pastatytas struktūras.
Tad tai yra galinga vizualizacija, kurią galite vizualizuoti Rusijos ir Rusijos žmonių vardu, matydami, kaip šios struktūros yra sugriaunamos, kaip jos pažyra šipuliais, kuriuos tuomet lengvai gali išvalyti violetinės liepsnos angelai, vėlgi, vedini jūsų išsakomų prašymų. Galite vizualizuoti šiuos violetinės liepsnos angelus kaip sunkvežimių armiją, kurie atvažiuoja ir pasikrauna griuvėsius, išveždami juos į violetinės liepsnos rezervuarą Žemės centre, kur šios nuolaužos gali būti sudegintos ir transmutuotos į aukštesnę substanciją – kur jos gali būti akceleruotos į tyrumą.
Tad tai yra mano dovanos Alfa aspektas.
Turite atleisti engėjui
Mano dovanos Omega aspektas yra suvokimas, kurį jums, dvasingiems žmonėms, yra būtina įsisąmoninti, kad galėtumėte padaryti didžiausią poveikį ne tik Rusijai, bet ir kitoms šalims. Šį suvokimą turi įsisąmoninti ne tik kilusieji iš Rusijos, bet ir visi tie, kurie buvo paveikti Sovietų Sąjungos ar bet kurios kitos engėjiškos sistemos. Ir tai yra suvokimas, kad vienintelis būdas iš tiesų išsilaisvinti nuo engėjo yra visiškai, absoliučiai ir besąlygiškai atleisti engėjui.
Galite pažvelgti į Sovietų Sąjungą. Galite pažvelgti, kaip ji laikė priespaudoje ir engė savo pačios žmones. Galite pažvelgti į kitose šalyse, kurios buvo okupuotos ar kitais būdais patekusios į Sovietų Sąjungos priespaudą, įvykdytus žiaurumus. Galite į visa tai pažvelgti ir paklausti: „Kaip kada nors galėsime už tai atleisti, kaip kada nors galėsime leisti sau pamiršti?“ Ir tai yra požiūris, kurį matėte daugelyje šalių, patyrusių totalitarinį režimą, pavyzdžiui, Vokietijoje, kuri tiki, jog, norint neleisti Vokietijai vėl kada nors grįžti į totalitarinę sistemą, tokią kaip nacizmas, yra būtina niekada neleisti sau pamiršti nacizmo. Tačiau matote, egzistuoja skirtumas tarp pamiršimo ir istorijos pamokų įsisąmoninimo.
Kai jau esate išmokę istorijos pamoką, nebekartosite tos pačios klaidos, net jeigu būtumėte pamiršę specifinę situaciją, privertusią jus išmokti šią pamoką. Tad matote, negalite iki galo išsilaisvinti nuo praeities, kol nesate išsilaisvinę nuo prisiminimų apie praeitį. Nes tol, kol laikysitės įsikibę į tuos prisiminimus, jie veiks jūsų sąmonę, ir todėl nesugebėsite iš tiesų įsivaizduoti ir patikėti ateitimi, kurioje praeitis nebeturėtų jums jokios įtakos, nebeturėtų jums jokios galios.
Tad koks bus galutinis Sovietų Sąjungos arba nacistinio režimo galas? Galas jiems ateis tuomet, kai žmonės juos pamirš. Kodėl, mano mylimieji, jūsų manymu buvo užtrauktas šydas, kad nėra jokių prisiminimų ir jokių įrašų apie praeities amžius, kuriuose vyko dideli, jeigu ne dar didesni karai ir žiaurumai, nei kad matėte vykstant per praėjusį šimtmetį? Tai buvo padaryta iš gailestingumo; nes jeigu žmonės būtų išsaugoję prisiminimus apie praeitį, jie ir toliau būtų buvę veikiami šios praeities, ir nesugebėtų virš jos pakilti, nesugebėtų įsivaizduoti ir patikėti nuo praeities laisva ateitimi.
Ir kaip galėsite tapti laisvi, jeigu neatleisite? Nes, kol nesate atleidę tiems, kurie jums pakenkė, laikote save surištus energetiniais saitais ne tik su žmonėmis ar institucijomis, bet ir su už to slypinčia sąmone. O tai reiškia, kad atiduodate savo gyvybinę jėgą tai sąmonei, ir prisidedate prie tos sąmonės išsaugojimo, palaikydami to padaro gyvastį, toliau leisdami tai struktūrai stovėti, nors tai gali būti tuščia struktūra. Tad ar suvokiate, kodėl yra būtina absoliučiai ir besąlygiškai atleisti?
Kaip galite atleisti? Suvokdami, kad dauguma žmonių, kurie buvo Sovietinio aparato dalimi, nebuvo blogi. Jie tiesiog buvo apakinti iliuzijos. Ir ta pati iliuzija buvo apakinusi ir jus, nes, kaip sakiau, jeigu nebūtumėte buvę jos apakinti, būtumėte metę iššūkį šiai iliuzijai.
Tad atleiskite sau ir atleiskite kitiems, ir suvokite, kad tai, ką matėte, buvo pamoka žmonijai, pamoka, kaip sąmonė bendrakuria fizinę realybę. Ir kaip tai, ką sukuriate, gali apriboti jūsų vaizduotę, kuomet nesugebate išsilaisvinti nuo savo sukurto tvarinio. Kitaip tariant, kai bendrakuriate iš atskirties sąmonės, iš dualizmo sąmonės, tampate savo kūrinių vergu, kaip Daktaro Frankenšteino sukurtas monstras atsigręžė prieš jį patį ir jį sunaikino. Tai yra senovinė istorija apie ego ir apie tai, kas yra sukuriama per ego sąmonę.
Atleiskite puolusiems angelams
Ir dabar, žinoma, kyla klausimas: Kaip tuomet galite atleisti puolusiems angelams ir už jų egzistuojančiai sąmonei? Na, galite jiems atleisti, vėlgi, suvokdami, kad yra skirtumas tarp sąmonės ir su šia sąmone susitapatinusios būtybės. Puolę angelai nebuvo sukurti puolusiais angelais. Jie buvo sukurti Dievo angelais. Prieš nupuldami jie buvo tikri angelai. Ir nupuolė tik todėl, kad buvo apakinti atskirties sąmonės. Būtent dėl to anksčiau sakėme, kad puolęs angelas negali būti išgelbėtas. Nes puolusio angelo sąmonė yra atskirties sąmonė, o atskirties sąmonė negali įžengti į Vienovę. Tad tol, kol būtybė tapatinasi su atskirties sąmone, ji negali būti išgelbėta. Tačiau, jeigu puolusi būtybė sugebės atsiskirti nuo atskirties sąmonės, tuomet būtybė, kuri buvo sukurta Dievo, iš dangaus nusileidęs žmogus iš tiesų galės sugrįžti į dangų.
Tad, kai atskiriate būtybę nuo sąmonės, galite matyti, jog sąmonė nėra tikra. Ir todėl, net ir pirmosios puolusios būtybės, net ir tie, kurie yra labiausiai susitapatinę su puolusia sąmone, patenka į kategoriją būtybių, apie kurias Jėzus kalbėjo kabodamas ant kryžiaus šiais žodžiais: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.“
Galite matyti, kad šios būtybės, ar netgi puolusią sąmonę įkūnijantys žmonės, yra visiškai nepasiekiami; negalite jų pasiekti jokiais argumentais, negalite jų pasiekti Kristaus protu. Ir tai yra tiesa. Tačiau kodėl negalite jų pasiekti? Todėl, kad jie yra apakinti iliuzijos. Jie yra labiausiai akli, nes tiki, kad iliuzija yra tiesa. Jie tiki, kad absoliuti iliuzija yra absoliuti ir neginčijama tiesa. Ir būtent dėl to jie iš tiesų yra didžiausi neišmanėliai, labiausiai akli, jų labiausiai reikėtų gailėti. Ir kai tai suvokiate, galite suvokti, kad net ir jie veikia vedini neišmanymo, ir net ir jų išreiškiama sąmonė yra netikra.
O tuomet, kai pradedate atkurti ryšį su realybe, kad esate dvasinė būtybė, tuomet galite suprasti, kaip Jėzus sako Kristiškumo kurse, kad tai, kas yra tikra, negali būti paveikta to, kas netikra. Ir tuomet galite pradėti patirti savo pačių esybėje, kad puolusi sąmonė jums, jūsų Dvasiai, neturi jokios galios. Nes pradedate suvokti, kad materija, kad forma, neturi galios Dvasiai. Nes dvasia yra aukščiau už materiją, Dvasia yra už formos ribų. Ir kai šitai suvokiate ir patiriate, nustojate bijoti puolusios sąmonės. Nustojate bijoti jos apakintų būtybių, tų būtybių, kurios gali jus kaltinti arba siekti pasėti abejonę jūsų esybėje.
Jūs žinote, kad jos neturi jums galios, kaip Jėzus žinojo, kad jos neturi jam galios. Ir todėl galite kartu su Jėzumi sakyti: „Tėve atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.“ Ir kai galėsite tai pasakyti, pasakyti tai visa savo esybe, tuomet būsite atleidę, tuomet būsite išsilaisvinę nuo šios sąmonės. Nes argi nesuvokiate, kad, kol manysite, jog tam tikra sąmonė arba tam tikra forma turi galią jūsų Dvasiai, nebūsite laisvi nuo šios formos? Nebūsite laisvi nuo šios sąmonės. Kaip galite būti laisvi, jeigu galvojate, kad kažkas turi jums galią?
Niekas formų pasaulyje neturi jums galios
Ir, žinoma, jeigu manysite, kad esate formą turinti būtybė, galvosite, kad materialaus pasaulio formos turi jums galią, kaip formą turinčiai būtybei. Ir tiktai tuomet, kai atkuriate ryšį su realybe, kad Sąmoningasis AŠ yra beformė esybė – tik tuomet suvokiate ir patiriate, kad niekas formų pasaulyje neturi jums galios. Tik atrodo, jog tai jums turi galią, nes buvote susitapatinę su žemesniąja sąmone. Nes jūs esate beformė būtybė, o tai reiškia, kad turite galią iš karto, akimirksniu nustoti tapatintis su ribota sąmone – ir iš tiesų pasitraukti, ištraukti savo esybę iš tos sąmonės ir sugrįžti į beformiškumą, kuriuo jūs esate. Kuriame žinote, kad esate savo AŠ ESU Esaties tąsa ir niekas formų pasaulyje negali jūsų paliesti.
Pakylėtasis mokytojas yra beformė būtybė; jo niekas formų pasaulyje negali apriboti. Bet koks žodžiais išsakytas teiginys yra sukurtas formų pasaulyje. Jeigu leisite sau tikėti, kad teiginys turėtų galioti visiems laikams, paversite save puolusios sąmonės įkaitu, netikros hierarchijos sąmonės įkaitu. Nes jie nuolatos mėgina jus įtikinti, kad esate ribojami kažkokios formos, kad turėtumėte paklusti tai formai, tai struktūrai, tai sistemai. Ir todėl turėtumėte apriboti savo Dvasios reiškimąsi pagal tą sistemą.
Mano mylimieji, egzistuoja senas klausimas, kuris buvo užduodamas jau ilgą laiką. Šis klausimas yra toks: Jeigu Dievas yra visagalis, ar galėtų Dievas sukurti tokį sunkų akmenį, kad pats negalėtų jo pakelti? Daug žmonių iššvaistė nemažai mentalinės energijos, mėgindami išspręsti šią mįslę. Tačiau aš galiu ją išspręsti, pasakydama jums, kad tai yra tobulas pavyzdys, kaip dualistinė sąmonė ant visko projektuoja įvaizdžius, tarp jų ir ant Dievo. Nes matote, šios mįslės regimas neišsprendžiamumas slypi koncepcijoje, kad Dievas turi kažkokią formą ir todėl gali būti šios formos apribotas. Tačiau Dievas nėra formą turinti būtybė; Dievas yra formų šaltinis, tačiau Dievas yra už formos ribų. Todėl bet kokia forma, kokia tik galėtų būti sukurta, bet koks akmuo, koks tik galėtų būti sukurtas, tegali egzistuoti formų pasaulyje. Ir todėl ši forma negali apriboti beformio Dievo.
Ar suvokiate, kad esmė čia nėra atsakyti į klausimą linijišku būdu, taip arba ne. Taip, Dievas gali sukurti akmenį, kuris būtų toks didelis, kad Dievas negalėtų jo pakelti, tačiau tuomet Dievas nėra visagalis. Tačiau, jeigu Dievas negali sukurti akmens, kuris būtų toks didelis, kad Dievas negalėtų jo pakelti, tuomet ir tuo atveju Dievas nėra visagalis. Bet matote, formų pasaulyje visagalybė neegzistuoja, nes formų pasaulyje viskas turi ribas – nes kitaip tai neturėtų formos. Tad matote, vienintelis būdas išspręsti šią mįslę yra suvokti, kad pati mįslė yra dualistinės sąmonės produktas. Ir kai transcenduojate tą sąmonės būseną – ir suvokiate, kad esate beformė būtybė, beformio Dievo tąsa – tuomet galite patirti Dievo beformiškumą. Ir tuomet žinote, kad mįslė neturi jokios prasmės – ir tampate laisvi nuo už jos slypinčios sąmonės.
Visos religijos yra paveiktos puolusios sąmonės
Ar suvokiate čia slypinčią gilesnę tiesą, mano mylimieji? Jeigu pažvelgsite į visas pasaulyje egzistuojančias filosofijas ir religijas, tarp jų nerasite nė vienos, kuri nebūtų paveikta puolusios sąmonės. Tai nereiškia, kad jos visos buvo sukurtos netikros hierarchijos, tačiau jos iš tiesų yra paveiktos puolusios sąmonės. Puolusi sąmonė teigia, kad forma yra tikra ir ši forma turėtų turėti galią Dvasiai. Ir todėl yra įmanoma sukurti filosofiją Žemėje, kuri galėtų tiksliai aprašyti Dievą.
Tačiau neįmanoma sukurti kažko, turinčio formą, kas galėtų aprašyti beformio Dievo pilnatvę. Būtent dėl to tie, kurie yra išmintingi, gali naudotis sistema kaip tramplinu, tačiau ateina toks momentas, kai jie žino privalantys išeiti už sistemos, jeigu nori pažinti tikrą, gyvąjį Dievą. Tad matote, yra tiek daug žmonių, net ir tų, kurie eina dvasiniu keliu, kuriems kyla klausimai, klausimai apie tą, klausimai apie aną. Tačiau ar suvokiate, jog, kad galėtumėte suformuluoti klausimą, privalote turėti pagrindą šio klausimo suformulavimui. O per šį pagrindą jūs jau susikūrėte sistemą, ir dabar ieškote atsakymo, kuris įtilptų į šios sistemos rėmus – ir todėl patvirtintų jūsų sukurtą sistemą.
Tačiau kaip galėsite pasiekti galutinę laisvę, kaip galėsite iš tiesų pakilti? Kai paleisite visiškai visas struktūras ir sistemas, kurios buvo sukurtos formų pasaulyje, ar jas būtumėte sukūrę jūs ar kitos būtybės. Privalote paleisti visas struktūras, kad galėtumėte pakilti į Dvasios beformiškumą. Ir tol, kol nesiliausite uždavinėti konkrečia sistema grįstų klausimų, kol nesiliausite ieškoti dvasinio mokytojo, kuris atsakytų į šiuos klausimus sistemos rėmuose, nerasite tiesos, nerasite gyvosios tiesos.
Nes gyvoji tiesa negali tilpti į jokias sistemas, net ir į pakylėtųjų mokytojų mokymus, ar jie būtų perduoti per šią ar per aną organizaciją, ar per AskRealJesus svetainę. Gyvoji tiesa negali būti uždaryta į jokią sistemą. Tad kad ir kuria sistema besektumėte, ne sistema, net jeigu tai būtų pati pažangiausia sistema – nuves jus į tikslą. Tik kai transcenduosite sistemą pasieksite tikslą – kai transcenduosite klausimus, kai nustosite ieškoti atsakymų į savo klausimus, kurie įtilptų į jūsų sistemos rėmus, į kuriuos būtų galima atsakyti taip arba ne, ar kitais būdais, regimai patvirtinančiais jūsų sukurtą struktūrą.
Kada tapsite nušvitę
Kada tapsite nušvitę? Tada, kai klausimas: „Aš aš esu nušvitęs?“ taps atgyvenęs ir nustos egzistuoti jūsų esybėje. Ir būtent dėl to atsakymas į klausimą: „Ar aš esu nušvitęs“ visada yra „Ne.“ Nes tol, kol jaučiate poreikį užduoti šį klausimą, nesate nušvitę. Vis dar tebematote atstumą tarp pažįstančiojo ir pažįstamojo. Vis dar tebegalvojate, kad tiesa yra kažkoks už jūsų ribų egzistuojantis objektas, kurį galite pažinti per atstumą. Tačiau, kai jūsų klausimai išnyksta, įsiliejate į vienovę su Tiesos Dvasia. Ir tuomet esate atradę tiesą, esate tapę Tiesa. Ir štai tuomet galite kartu su Jėzumi sakyti: „AŠ ESU Kelias, Tiesa ir Gyvenimas.“ Ir štai tuomet esate tapę veikiančiuoju Kristumi Žemėje.
Ir štai tuomet esate laisvi palikti Žemę, arba toliau tarnauti Žemei, siekdami išlaisvinti kitus, suteikdami jiems atskaitos tašką, egzistuojantį už jų sistemų ribų – idant ir jie galėtų pamatyti, jog bet kuri sistema gali jus nuvesti tik iki tam tikros ribos. Ji niekada negalės panaikinti atstumo, nes vienintelis būdas panaikinti atstumą yra transcenduoti bet kokią sistemą, transcenduoti bet kokią struktūrą, transcenduoti bet kokią formą, galiausiai suvokiant ir priimant, kad JŪS esate beformė būtybė, kuri niekada negalės būti apribota jokiomis formomis.
Tad tai yra mano dovana. Ir užbaigsiu tai išliedama Gailestingumo Deivės meilę, besąlyginę meilę, kuri kartais išreiškia save švelnia meile, kuri guodžia ir jus palaiko. Tačiau kartais ji išreiškia save kosminiu griaunančiu kamuoliu, daužančiu struktūras, kurios laiko jūsų dvasią įkalintą formoje. Nes, jeigu šios struktūros nebus sudaužytos – kad galėtumėte pamatyti, jog už šios struktūros yra kažkas daugiau – kaip kada nors galėsite išsilaisvinti iš struktūros?
Tad nuspręskite, ko norite. Ar norite tik švelnios gailestingumo formos, o gal taip pat norite ir Alfa gailestingumo formos? Nes jeigu tenorite švelnios formos, tuomet leisiu jums tai patirti, tačiau tuomet jūs nepatirsite visos mano Esybės pilnatvės. Tačiau, jeigu nuspręstumėte norintys patirti abu aspektus, tuomet iš tiesų duosiu jums abu. Ir aš iš tiesų, jeigu kartosite mano mantrą „Om Mani Padme Hum“, vizualizuodami kosminį griaunantį kamuolį, griaunantį jūsų prote egzistuojančias struktūras, suteiksiu jums tiek pagalbos, kiek pajėgsite pakelti, kad galėtumėte sudaužyti šias struktūras, neprarasdami savo tapatumo ir tęstinumo jausmo. Ir štai taip galėsite daryti maksimalų progresą, kai nebesieksite kabintis į struktūrą, bet ryšitės ją paleisti, kad ją sudaužytų pati realybė.
Tad rinkitės, kurios gailestingumo formos norite, ar norite tik vienos iš jų, ar norite jų abiejų. Ir tuomet, suteiksiu jums pagalbą, kurią jums įmanoma suteikti, pagal jūsų pasirinkimą. Rinktis turite jūs. Nes pasirinkimas, ar Rusijoje ir Žemėje išauš Aukso Amžius, iš tiesų yra jūsų.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com