Violetinės liepsnos diplomatija aukštesnei vizijai Europoje

TEMOS: Realistiškas situacijos Europoje įvertinimas – Kas veikia ir kas neveikia – Aukštesnių principų Alfa aspektas – Matykite save atviromis durimis

Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas, 2012 birželio 23 d. per Kim Michaels.

Sen Žermenas AŠ ESU, ir esu dėkingas už galimybę turėti pasiuntinį fizinėje oktavoje, kuris gali būti atviromis durimis įtvirtinti Šviesos porciją, kurią noriu įtvirtinti čia, Briuselyje, Belgijos sostinėje, kuri taip pat yra daugelio Europos Sąjungos institucijų centras, jos parlamento ir komisijos centrinė būstinė. Tad įtvirtinsiu čia tam tikrą liepsną virš centrinių pastatų, šioje sostinėje, o taip pat Strasbūre, Prancūzijoje, ir visose Europos šalyse, kuriose egzistuoja Europos Sąjungos institucijos, o taip pat nacionaliniuose parlamentuose. Ir liepsna, kurią ateinu įtvirtinti, yra violetinės liepsnos aspektas, kurį galėtume pavadinti violetinės liepsnos diplomatija. Tai yra liepsna, kurią nešiau, kai būdamas Europos Stebukladariu keliavau po Europą lankydamasis daugelyje šių sostinių, kurios dar ir šiandien čia tebestovi.

Tai, žinoma, nėra tokia diplomatija, kurią matote Žemėje. Visiškai netrokštu įtvirtinti liepsną, kuri stiprintų tendenciją, kurią taip dažnai matote diplomatijos srityje, kur egzistuoja tam tikros šventosios karvės, apie kurias negalima kalbėti, tam tikros temos, kurių negalima liesti, baiminantis supykdyti kitą pusę ar baiminantis užminti kažkam ant kojos ar kažką įžeisti, ir visa tai, žinoma, kyla iš žmogiškos sąmonės – nes tiktai ego gali įsižeisti.

Ir aš taip pat, žinoma, visiškai netrokštu stiprinti dar ir kitos tendencijos, kurią matote žmonių diplomatijoje, kurios tikslas yra išsaugoti kažką nuslėpta. Arba tikslas yra manipuliuoti kita puse, priverčiant ją daryti tai, ką tariamai mes norime, kad jie darytų. Tačiau, žinoma, dažnai žmonės net nenutuokia, ko jie nori, ar kas yra aukščiausias sprendimas. Ir visa tai tampa dideliu žaidimu, kuriame visi siekia gauti tai, ką jie mano esant geriausia, tačiau nė vienas iš jų nesivargina siekti aukštesnės vizijos, ką gi aš, Sen Žermenas, žinau esant geriausia Europai ar pasauliui.

Realistiškas situacijos Europoje įvertinimas

Ir liepsna, kurią ateinu čia įtvirtinti, yra violetinė diplomatijos liepsna, persipynusi su sąžiningumu, kuris ateina iš Pirmojo Spindulio, ir todėl ji papildys liepsną, įtvirtintą Herkulio Berlyne, ir kitas liepsnas, kurias įtvirtinome anksčiau.

Sąžiningumas yra tikrosios diplomatijos pamatas: realistiškas situacijos įvertinimas. O tuomet, kai turite šį realistišką įvertinimą, staiga tampa akivaizdu, kad iš tiesų nėra svarbu, ar žvelgiate į tai per prancūzų, vokiečių, graikų, britų ar bet kurios kitos nacionalinės perspektyvos akinius.

Kai realistiškai vertinate problemą, tampa akivaizdu, koks yra kelias pirmyn, ir tai bus aukščiau nacionalinių interesų. Mes perėjome į amžių, kuriame visumos interesai akivaizdžiai yra aukščiau už bet kurios vienos šalies interesus. Išmintingos yra šalys, kurios tai mato. Ir iš tiesų yra šalių Europoje, kurios sugeba tai matyti, tačiau tai mato tikrai ne visos Europos Sąjungos šalys.

Tad klausimas, kuris turi būti keliamas, yra, ar šios šalys, kurios nesugeba matyti visuotinių interesų, nes yra taip stipriai susikoncentravusios į savo siaurus nacionalinius interesus – ar šios šalys iš tiesų yra vertos pasilikti Europos Sąjungoje ar tapti jos narėmis. Kaip kada nors galėsime pasiekti kokį nors aukštesnį tikslą, jeigu visada turėsime pirštų galais vaikščioti apie šiuos nacionalinius jautrumus, ar tai, kad šios šalys nenori matyti aukštesnės perspektyvos?

Ir situacija yra lygiai tokia pati, kokia buvo su karaliais anais laikais, kai keliavau po šį žemyną kaip Europos Stebukladarys, nes ir jie nenorėjo pažvelgti už savo siaurų savanaudiškų interesų. Ir daugeliu atvejų, tai netgi nebuvo jų nacionaliniai interesai, o tiesiog siekis išsaugoti savo poziciją visuomenėje. Kadangi nenorėjo pažvelgti už šių siaurų interesų, jie negalėjo ir nenorėjo suvokti vizijos, kurios laikiausi Suvienytai Europai. Ir, žinoma, tas pats yra ir šiandien.

Jeigu nesiryšite pažvelgti už šių siaurų interesų, kaip tuomet galėsite suvokti visumos viziją, tikros Europos Sąjungos viziją, kuri būtų paremta ne vien pinigais, bet būtų paremta aukštesne vizija? Ši aukštesnė vizija gali pasirodyti dviem skirtingomis formomis: Alfa ir Omega.

Ir Europoje pradeda atsirasti šis, kaip sakiau, realistiškas finansinių problemų įvertinimas ir problemos su visa pinigų sistema įvertinimas. Tai dar nepasklido taip plačiai, kad atsirastų noras kvestionuoti pačią pinigų sistemą, tačiau iš tiesų egzistuoja augantis supratimas, kad reikalingi nauji ir praktiškesni sprendimai, ir todėl reikalingas visiškai naujas požiūris į ekonomiką.

Kas veikia ir kas neveikia

Tai yra Omega aspektas, kai per savo patirtis Motinos karalijoje, materijos karalijoje, palaipsniui pradedate matyti, kas veikia ir kas neveikia. Ir todėl, esmė čia nėra nacionaliniai interesai, esmė nėra, ką jūs asmeniškai mėgstate, esmė čia nėra ideologija ar religija; esmė tiesiog yra pažvelgti, koks yra praktinis sprendimas, kas veikia, o kas neveikia. Kas atlaikys, o kas sugrius nuo savo paties svorio per trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą, ciklams akceleruojantis. Šis suvokimas pradeda po truputį augti tarp daugelio Europos lyderių, ir tai iš tiesų yra nuopelnas tų, kurie ryžtasi realistiškai pažvelgti į dabartinę finansinę sistemą.

Žinoma, egzistuoja daug ir kitų Europos Sąjungos aspektų, į kuriuos turi būti pažvelgta toje pačioje šviesoje. Ir iš tiesų, mes tikimės pamatyti, kad šis ganėtinai per prievartą priimtas sprendimas, arba per prievartą gautas impulsas pažvelgti į finansų sistemą, pereis ir į kitas visuomenės sritis. Kas veikia, o kas neveikia?

Kaip jau anksčiau sakiau šiame Europos žemyne, ateis momentas, kai taps būtina kvestionuoti nacionalinių šalių vertingumą. Nes ką gi matote Jungtinėse Valstijose? Matote vieną nacionalinę valstybę, kuri turi daug lokalių valstijų, kurios savęs nelaiko individualiomis šalimis, jos save telaiko sąjungos dalimi.

Būtent to, žinoma, turime siekti Europoje, jeigu norime, kad Europos Sąjunga pasiektų savo pilną potencialą. Žinoma, mums dar liko nemažas kelio gabalas, kurį turime nueiti, nes turime tiek daug šalių Europoje, kurios gali atsekti savo istoriją iki seniausių laikų, kai kurios iš jų tūkstančius metų. Kaip galite išmesti tūkstančio metų senumo istoriją vos vienos kartos bėgyje? Na, tai ne visada yra įmanoma padaryti. Esu realistiškas ir tai suprantu.

Ir vis dėlto, iš tiesų sakau, kad yra būtina pradėti mąstyti, ar tautinės valstybės yra praktiškos šiame amžiuje. Ar yra praktiška kalbėti apie tautines valstybes, o galbūt būtų praktiškiau pradėti kalbėti apie regionus, kurie turi tiek daug geografinių panašumų, kad iš tiesų juos reikėtų laikyti vienetu, transcenduojančiu nacionalines sienas? Koks iš tiesų yra aukštesnis interesas visų toje sąjungoje gyvenančių žmonių, kad ir kokia kalba jie bekalbėtų, kad ir kokia nacionalinė vėliava plevėsuotų virš jų valdžios pastatų?

Iš tiesų, violetinė liepsna, realistiška ir sąžininga diplomatija pradės sklisti iš šių centrinių taškų, man ją paleidžiant šią dieną ir jai pradedant skintis kelią per masinę sąmonę ir per sąmonę tų, kurie yra valdžioje ir administruojančiuose postuose. Pradėsite matyti, kaip šie klausimai pradės kilti ten ir šen.

Pranašai, vizionieriai, rašytojai pradės išreikšti naujas idėjas, kaip tai jau, tam tikru laipsniu, įvyko. Jie pamatys, kad vienintelis kelias pirmyn, šioje finansų krizės akivaizdoje, yra ieškoti stipresnės politinės sąjungos, kuri geriau galėtų priimti sunkius sprendimus, kurie privalo būti priimti situacijose, su kuriomis niekas anksčiau nebuvo susidūręs. Todėl nėra jokių modelių, jokių politinių teorijų ar ideologijų, kurios galėtų veikti. Esmė čia yra ieškoti to, kas praktiška.

Aukštesnių principų Alfa aspektas

O šalia viso to, žinoma, taip pat noriu kažkuriuo metu pamatyti atsirandant ir Alfa aspektą, kuomet suvoktumėte, kad aukštesnė sąjunga taip pat gali būti grindžiama aukštesniais principais. Tai nereiškia religijos ar religinių principų. Tai reiškia, kaip dabar jau tiek daug kartų sakėme, universalaus dvasinio požiūrio į gyvenimą atsiradimą.

Sakydamas dvasinio, aš tiesiog turiu omenyje, kad pripažįstate, jog egzistuoja kažkas daugiau už materialaus pasaulio ribų. Egzistuoja protas, sąmonė, kuri gali apibrėžti tam tikrus principus, kurie yra aukščiau už tai, kas gali būti apibrėžta žmonių, kurie, kaip apie tai kalbėjo net ir įvairių amžių filosofai, užaugę šiame žemyne, ne visada sugeba žinoti realybę, ar bent jau negali realybės pažinti iš tam tikros sąmonės būsenos.

Jeigu esate pakylėtųjų mokytojų mokinys, jums gali būti naudinga bent trumpam patyrinėti kai kuriuos didžiuosius pasaulio filosofus, kurie sprendė šią suvokimo problemą. Jie tyrinėjo, kaip žmonės gali iš tiesų kažką žinoti, ir kaip galite žinoti, kad tai yra patikimos žinios. Pažvelkite, ką apie tai kalbėjo filosofai, ir galbūt įgysite kitokią perspektyvą į tai, apie ką pakylėtieji mokytojai kalbėjo per pastaruosius pora metų.

Akivaizdu, kad mūsų kalbos apie suvokimą neatsirado staiga tarsi iš niekur. Mes labai gerai žinome, ką kalbėjo filosofai, pradedant Platonu ir Platono urvu, kurį jau anksčiau esame minėję. Bet taip pat net ir daugelis filosofų viduramžiais, apšvietos epochoje ir netgi šiuolaikiniais laikais tyrinėjo suvokimo ir žinių problemą.

Iš kur ateina žinios? Ar jos ateina tik iš šio pasaulio, ar jos ateina iš aukštesnės karalijos? Jeigu jos neateina iš aukštesnės karalijos, tuomet turime pripažinti, kad egzistuoja limitas tam, ką žmogaus protas gali žinoti, kadangi žmogaus protas iš prigimties yra subjektyvus. Jeigu norime atrasti objektyvias žinias, privalome pakilti virš žmogiško lygmens. Kaip galime tai padaryti? Na, mes tai galime padaryti tiktai pripažinę, kad yra kažkas, ko galime siekti, kad yra kažkas daugiau už žmogiškos sąmonės ir žmogiško lygmens.

Yra filosofų, kurie protingai apie tai mąstė, ir nors kartais jų kalba ir samprotavimai nebūdavo labai aiškūs, jų samprotavimai nėra neįkandami pakylėtųjų mokytojų mokiniams. Tad raginu jus bent šiek tiek į tai pažvelgti ir nelikti nežinėliais apie tai, kas vyko filosofijos sferoje. Iš tiesų buvo filosofų, kurie tarnavo atviromis durimis ir įkvėpimo sėmėsi iš pakylėtųjų mokytojų. Mes siekiame dirbti ne vien su religinėje sferoje esančiais žmonėmis, mes siekiame dirbti su žmonėmis visuose visuomenės lygmenyse.

Matykite save atviromis durimis

Ir būtent dėl to norime, kad kuo daugiau pakylėtųjų mokytojų mokinių taptų atviromis durimis energijoms ir šviesai, kuri galėtų būti paleista per jūsų čakras, kaip apie tai sakėme Kinijoje. Ir iš tiesų, yra būtina jums, kurie esate rimti pakylėtųjų mokytojų mokiniai, pradėti pripažinti, kad jūs tai sugebate. Kad ir kur keliautumėte, kad ir kur gyventumėte, jūs galite būti budrūs ir suvokiantys, kas vyksta pasaulyje aplink jus. Kai matote tam tikras situacijas, kuriose galite susiderinti ir suvokti, kad mes, pakylėtieji mokytojai, norime paleisti šviesą tai situacijai subalansuoti, na tai tuomet jūs galite būti atviromis durimis.

Ir arba galite išsakyti prašymus, nukeliaujate į tam tikras vietas ir išsakote prašymus, arba tiesiog galite medituoti ir vizualizuoti, jausdami kaip per jus teka šviesa ir jūs nukreipiate ją savo sąmoningu dėmesiu į šias situacijas, kuriose, staiga, šviesa tampa trūkstamu ingredientu, trūkstama grandimi tarp žmonių ir dieviškojo lygmens.

Kažkas įsikūnijime privalo būti atviromis durimis, nes kitaip šviesa negalės nusileisti į fizinę oktavą. Toks yra įstatymas. Ir laikas jums pripažinti, kad turite potencialą įvykdyti šį įstatymą ir būti atviromis durimis. Tai yra jums priklausanti teisė. Tai yra jūsų teisėtas paveldėjimas. Tai yra jūsų dangiškojo plano dalis. Būtent dėl to jūs čia esate. Šioje Vandenio Amžiaus ir Sen Žermeno Aukso Amžiaus aušroje, man reikia daugelio, kurie būtų atviromis durimis.

Todėl pradėkite keisti suvokimą apie save. Įveikite savo tendenciją būti taip stipriai susikoncentravusiais į save ir į savo vertumo stygių, kad galvojate privalantys atitikti kažkokį antžmogišką standartą tam, kad galėtumėte būti atviromis durimis Sen Žermenui. Pripažinkite, kad šiuo metu šis pasiuntinys sėdi viešame oro uoste, netrikdomas žmonių ir dūzgesio bei burzgesio, viso to aplink jį vykstančio šurmulio, ir jis tiesiog yra atviros durys tariamam žodžiui.

Net jeigu nesate atviros durys tariamam žodžiui, iš tiesų galite būti atviromis durimis šviesai per vizualizaciją. Mes perdavėme daug invokacijų ir šaukinių, kurie, jeigu bus kalbami tam tikrose viešose vietose tam tikrais kritiniais momentai – sprendimų priėmimo metu arba vykstant tam tikriems įvykiams – gali padaryti didžiulį poveikį, nes jūs tuomet turite taurę, į kurią gali tekėti šviesa.

Žinoma, mes taip pat tikimės, kad daugelis jūsų pakilsite virš šio poreikio turėti išorinę struktūrą, kuomet tiesiog galėsite būti situacijoje, galėsite susiderinti su situacija per savo gebėjimą susiderinti su Motinos karalija. Galėsite susiderinti su mumis pakylėtoje karalijoje, ir tuomet tapsite atviromis durimis spontaniškai išsakyti prašymus, kurie turi būti išsakyti, arba paleisti šviesą, kurią trokštame paleisti. Tai yra jūsų potencialas.

Jėzus sakė: eikite į savo kambarėlį ir melskitės. Tai yra visiškai pagrįsta. Tačiau aš sakau: Retkarčiais išeikite iš savo kambarėlio ir būkite atviromis durimis šviesai. Kalbėkite savo šaukinius viešose vietose, kur tiktai galite. Nesakau, kad turėtumėte iš savęs padaryti spektaklį, tačiau, kaip matote, yra įmanoma sėdėti labai judrioje vietoje ir būti nepastebimu. Duosiu jums įrankį, ir tai yra, kad galite iškviesti neregimumo apsiaustą, apsisiausdami neregimumu ir nepažeidžiamumu. Ir tai jus, daugeliu atvejų, užsklęs nuo kitų žmonių, kurie net nenutuoks, ką jūs darote.

Įtvirtinau šviesą, kurią troškau įtvirtinti. Mano perdavimas yra baigtas. Šis perdavimas, kai mūsų pasiuntiniai keliavo iš Baltijos šalių į Vokietiją, iš Vokietijos į Kiniją, į Pekiną, į Šanchajų, į Melburną, atgal į Šanchajų, atgal į Pekiną, o dabar į Briuselį, ir atgal į Baltijos šalis, eina į pabaigą. Esu nepaprastai dėkingas už galimybę, kurią gavome šviesai perduoti, ir mes netgi laukiame, kada galėsime pasinaudoti patyrimu, ypač patyrimu Kinijoje, tolesniems mokymams apie šią šalį ir jos potencialią ateitį perduoti. Užsklendžiu šį perdavimą ir šią, kaip galėtume tai pavadinti, epinę kelionę aukštesne prasme. Ir todėl sakau: Sen Žermenas AŠ ESU. Ir perdavimas yra baigtas.