Klausimas apie angelus sargus

Klausimas: Norėčiau paklausti Jėzaus, ar jis negalėtų mums daugiau papasakoti apie angelus sargus. Mano tamsiausiomis dienomis angelas sargas pasirodė mano sapne ir man keletą kartų padėjo. Sapne man buvo taip liūdna, kad aš iššokau iš buto, ir angelas sargas apkabino mane bekrentantį ir išgelbėjo. O taip pat jis pasirodė ir kitą kartą ir švelniai, šiltai pabučiavo mane į kaktą, net kai negalėjau judėti dėl miego paralyžiaus. Kartais tiesiog mačiau angelą sargą spinduliuojant auksinę ir ryškiai baltą šviesą iš savo veido ir viso kūno. Per šias patirtis sužinojau, kad nesu vienišas ir kad egzistuoja nuostabi ir dėkinga būtybė, kuri visada man padeda. Tad mano klausimas būtų toks: ar žmogui yra priskirtas tik vienas angelas sargas ar keli angelai sargai? Visai netrumpai mačiau ir patyriau angelo sargo buvimą. Tačiau dabar jau praėjo nemažai laiko nuo tada, kai paskutinį kartą mačiau ir patyriau angelo sargo buvimą. Jaučiu liūdesį nematydamas angelo sargo ir jaučiuosi šiek tiek apsėstas minties jį vėl pamatyti. Norėčiau turėti labiau subalansuota požiūrį į angelus sargus. Norėčiau gauti patarimą iš Jėzaus apie tai.

Atsakymas iš Pakylėtojo Jėzaus per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2021 m. vebinare „Būkite atviromis durimis Žemės planetai“.

Turite čia suprasti, kad egzistuoja tam tikri terminai, tam tikri žodžiai, kurie tampa plačiai paplitę dvasinėse arba religinėse bendruomenėse, ir staiga jų naudojimas pasiekia tašką, kai skirtingi žmonės interpretuoja skirtingus dalykus sakydami tuos pačius žodžius. Yra daug skirtingų koncepcijų, kurios yra išskaitomos iš tų pačių žodžių. Galite matyti, kad buvo laikai, kai religingi žmonės įsivaizdavo, jog dvasinėje karalijoje iš esmės egzistuoja tik dviejų rūšių dvasinės būtybės – Dievas ir angelai. Kai kurie žmonės matė daugiau nei vieną Dievą, ir vis dėlto, buvo Dievas ir buvo angelai.

Tad pagal šį požiūrį buvo koncepcija, kad gali egzistuoti angelas sargas, kuris siekia jus vesti ir jums padėti. Tačiau realybėje tai, ką dauguma žmonių vadino angelais sargais, iš tiesų nebuvo būtybės iš angelų karalijos; tai buvo pakylėtieji mokytojai, kurie pasirodydavo žmonėms, ir žmonės tai interpretavo kaip jiems pasirodžiusį angelą.

Taip pat, pavyzdžiui, ir Summit Lighthouse egzistavo tradicija jūsų Šventąjį Kristaus AŠ laikyti jūsų angelu sargu. Tačiau, vėlgi, jūsų Kristaus AŠ nėra iš angelų karalijos, jis yra pakylėtojo mokytojo tąsa. Tad aš iš tiesų nesakau, kad nėra žmonių, kurie buvo užmezgę ryšį su angelų karalija, tačiau dažniausiai angelai sargai yra pakylėtieji mokytojai, priskirti jums padėti. Nėra taip, kad kiekvienas žmogus turėtų tik vieną angelą sargą. Dauguma žmonių kurį laiką dirbs su vienu konkrečiu mokytoju. Po kurio laiko jie gali pereiti pas kitą mokytoją, kaip šitai aiškiai galite matyti iš asmeninio meistriškumo kurso, kuomet savo kelią pradedate pas Mokytoją MOR, o tuomet pereinate pas kitus Čohanus.

Na ir dabar, priežastis, kodėl kurį laiką galėjai patirti angelą sargą, yra dvejopa. Visų pirma, angelų sargų dažnai nemato tie žmonės, kurie yra mūsų taip vadinamoje subalansuotoje proto būsenoje. Daugumai žmonių tai nutinka tada, kai jie yra nesubalansuotoje proto būsenoje, ir tuomet jie tampa atviri pamatyti kažką daugiau, kas peržengia normalumo ribas. Todėl dažnai krizinėje situacijoje žmonės patiria kažkokį anapusinio pasaulio buvimą, kuris jiems padeda. Galite išgirsti daug pasakojimų iš žmonių, patyrusių, kad, pavyzdžiui, avarijoje juos išgelbėjo arba jiems padėjo tai, ką jie matė kaip angelą.

Ir nėra taip, kad tai nebūtų tiesa. Tokiose situacijose dažnai įsikiša būtybės iš angelų karalijos. Tačiau kas liečia vedimą, juo pagrinde užsiima pakylėtieji mokytojai, ir, vėlgi, dažnai tai būna krizinės situacijos, kuriose žmonės tampa atviri mus pamatyti. O tuomet, kai sugrįžtate į labiau pusiausvyroje esančią proto būseną, jūs mūsų tiesiogiai nebematote. Tai nereiškia, kad mes nesame šalia jūsų. Mes esame. Tačiau, žinoma, ne visada esame tokie aktyvūs, nes jums to nereikia, arba nesate tam atviri. Kai esate krizinėje situacijoje, siekiame padėti jums sugrįžti į kelią. Tačiau jeigu esate situacijoje, kurioje jaučiate, kad su jumis viskas gerai, tuomet daugelis žmonių vėl susitelkia į savo kasdienį gyvenimą ir nėra tokie atviri mūsų vedimui.

Ir geriausia, ką galite padaryti, yra, visų pirma, nebūti apsėstiems šių minčių, to nereikalauti. Turite suvokti labai paprastą psichologinį mechanizmą. Bet kokios rūšies dvasinis patyrimas yra jūsų įprastinį sąmonės lygį peržengiantis patyrimas. Jeigu savo įprastinį sąmonės lygį sukoncentruosite į norėjimą patirti dvasinį patyrimą, ir jeigu įtempsite savo protą, mėgindami tai patirti, uždarysite savo protą šiam patyrimui. Kuo labiau įtempsite savo protą, tuo jums bus sunkiau išgyventi bet kokį dvasinį patyrimą. Daugelis žmonių yra supratę, kad kai jie mėgina jėga priversti įvykti patyrimą, jie negali jo patirti. Norėdami patirti dvasinį patyrimą turite paleisti. Ir negalite to padaryti būdami obsesinėje-kompulsinėje proto būsenoje.

Galite kalbėti įvairius šaukinius Arkangelui Mykolui ir Astrėjai, prašydami, kad jie jus išlaisvintų nuo padarų arba demonų, kurie jus mėgina įtraukti į šią stiprią reakciją, į šią obsesinę-kompulsinę reakciją. Bet jūs taip pat galite tiesiog dirbti su savimi ir suvokti, kad kartą mus patyrę, žinote, jog mes čia esame. Ir žinote, kad mes visada čia esame, siekdami jus vesti. Ir esmė čia yra būti atviru, tačiau nereikalauti, kad mes jums pasirodytume jums tai įsakius. Jūs tiesiog darote tai, ką jums reikia daryti. Darote tai, kas yra jūsų kelio dalis. Kalbate invokacijas ir šaukinius. Studijuojate mokymus. Ir tuomet esate neprisirišę prie to, ar patirsite ar nepatirsite kažkokį patyrimą. Nesiekiate to per prievartą, nes tai darydami tik nustumsite tai į šalį. Jūs tiesiog leidžiate tam įvykti arba neįvykti, kaip tai jau bus. Kuo labiau neprisirišę, kuo neutralesni, kuo atviresni galėsite būti, tuo didesnė atsiras tikimybė patirti įvairius patyrimus.

Tačiau, žinoma, taip pat ateina tokie dvasinio kelio etapai, kuriuose jums nebėra būtinas mūsų tiesioginis vedimas, bent jau ne tokiu būdu, kuomet jūs mus matytumėte savo vidiniu regėjimu ar netgi matytumėte mus fiziškai. Ateina aukštesni kelio etapai, kuriuose jūs, retkarčiais, gaunate vidinį impulsą iš mūsų, kurio nelaikote kažkokiu dideliu anapusinio pasaulio patyrimu, tačiau žinote, iš kur jis ateina, jo paklausote ir tuomet judate pirmyn.

Turite suprasti, kaip ką tik kalbėjo pasiuntinys, kad kuo aukščiau pakylate kelyje, tuo mažiau kelyje lieka dramos, tuo mažesnis tampa kontrastas. Ir todėl tuo mažiau patirsite mus kaip egzistuojančius jūsų išorėje, ir imsite mus vis labiau patirti kaip vidinį buvimą, su kuriuo jausite ryšį, netgi vienovę, o ne su šia staiga jums pasirodančia išorine būtybe.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2021 Kim Michaels