Pokytis vėliausiuose mokymuose
Klausimas: Jaučiu, kad per keletą pastarųjų metų mokytojų perduodami diktavimai pasikeitė. Jie koncentruojasi į specifines temas, pavyzdžiui, adresuodami tik avatarus. Jie nebėra tokie įkvepiantys ir labiau koncentruojasi į konkrečias temas. Ar tai tiesiog yra mano suvokimo filtras, ar mokytojai iš tiesų pakeitė savo metodus?
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2018 m. konferencijoje Estijoje.
Tai yra abu dalykai, mano mylimieji. Mes iš tiesų pakeitėme savo metodus ta prasme, kad nusprendėme perduoti šiuos mokymus specifiškai avatarams. Akivaizdu, kad kai kurie ankstesni mokiniai gali jausti, jog jiems tai negalioja, galbūt dėl to, kad jie nėra avatarai, arba galbūt dėl to, kad nėra pasiruošę spręsti tokių rimtų dalykų kaip gimimo trauma.
Yra žmonių, kurie atstumia knygą Mano Gyvenimai, nes nenori ir nėra pasiruošę taip giliai leistis į savo psichologiją. Jie bijo būti prislėgti savo gimimo traumos. Ir būtent dėl to, žinoma, mes perdavėme šiuos labai laipsniškus ir labai saugius įrankius, kad galėtumėte išrišti savo gimimo traumą, nepasijausdami jos užgulti. Tačiau jeigu žmonės tuo netiki, tuomet vienintelė jiems likusi galimybė yra neigti knygos pagrįstumą, siekiant susirasti sau pateisinimą, kodėl jiems nereikia gydytis šios traumos.
Jeigu esate vienas iš pirminių Žemės gyventojų, labai gali būti, kad jausite, jog šie mokymai nėra jums. Tačiau kaip taip pat sakėme, net ir pirminiai Žemės gyventojai susiduria su ta pačia problema. Jūs buvote susidūrę su puolusiomis būtybėmis ir dėl to susikūrėte tam tikras atskirąsias savastis, o atskirosios savasties atsikratymo procesas tiek avatarui, tiek Žemės gyventojui yra toks pat. Tad šie mokymai iš tiesų galioja visiems.
Akivaizdu, kad tam tikra prasme mes pakeitėme savo metodus, kadangi pagrindinė knygos „Mano Gyvenimai“ charakteristika yra tokia, kad anksčiau mes mėginome pritaikyti savo mokymus prie specifinės žmonių grupės, kurią laikėme pasiruošus tam tikram mokymui ir tam tikriems metodams. Su šia „Mano Gyvenimai“ knyga mes, taip sakant, „visą atsargumą paleidome vėjais“, kaip yra populiariai sakoma. Tad mes nutarėme, jog turime išsakyti tiesą labai tiesiu, labai faktišku būdu, ir leisti žmonėms reaguoti į tai kaip tik jie nori. Ši knyga yra skirta tokiai didelei žmonių įvairovei, kad ji negali būti jautri individualioms grupėms. Tad mes priėmėme apskaičiuotą riziką, kad kai kurie nesugebės atlikti šuolio.
Tam tikra prasme galėtume sakyti, kad nusprendėme tiesiog pakilti į aukštesnį lygmenį, kuriame duodame mokymą, reikalaujantį iš žmonių būti pasiekus tam tikrą atvirumą, tam tikrą pasiryžimą save tirti. Jeigu nesate pasiryžę savęs tirti, jums iš tiesų gali būti labai sunku pakelti šiuos mokymus. Jums gali pasirodyti, kaip buvo pasakyta klausime, kad jie „nebėra tokie įkvepiantys“, tačiau taip pat turite suprasti, kad ateina šie momentai laipsniško apreiškimo procese, kai pasiekiame tam tikrą lygmenį. Perdavėme mokymus žmonėms, kurie yra žemesniame sąmonės lygyje ir tam tikrame lygmenyje. Perdavėme pakankamai mokymų, kad žmonės galėtų transcenduoti tą lygmenį, ir iš tiesų nebėra jokios prasmės toliau perdavinėti vis daugiau ir daugiau detalių, nes jau yra perduota pakankamai mokymų, kad žmonės galėtų daryti tai, ką jiems reikia padaryti tam lygmeniui transcenduoti. Jie turi tai, ko reikia.
Tad tuomet klausimas yra toks: „Ar mes dabar turėtume sustabdyti laipsnišką apreiškimą? Ar turėtume toliau perdavinėti mokymus tam lygmeniui, perdavinėdami vis daugiau ir daugiau detalių?“ O gal mums tiesiog reikia pasakyti: „Turime pasiuntinį, kuris sugeba ištempti savo protą ir pakilti į aukštesnį lygmenį, tad mes tuo pasinaudosime. Jeigu per šį procesą prarasime kelis mokinius, tai nėra svarbu, nes iš tiesų galėsime padėti platesnei mokinių įvairovei, tad turime tai priimti.“ Ir būtent tą mes padarėme su šiais mokymais – ne tik su knyga „Mano Gyvenimai“, bet iš esmės su visais mokymais, kuriuos perdavėme per pastaruosius pora metų. Šie mokymai iš jūsų reikalauja didesnio pasiryžimo pažvelgti į save.
Jeigu grįžtumėte į ankstesnes pakylėtųjų mokytojų organizacijas, pamatytumėte, kad daugelis mokinių buvo labai susikoncentravę į šaukinių kalbėjimą dėl pokyčių pasaulyje, tačiau iš esmės jie tuo naudojosi kaip pretekstu netirti savo psichologijos. Kai sakėme jiems pažvelgti į savo psichologiją, daugelis žmonių to nedarė, nes galėjo tai pateisinti sakydami: „Bet yra labai svarbu kalbėti šaukinius dėl sąlygų pasaulyje, nes kitaip gali įvykti įvairios katastrofos.“
Kaip ką tik buvo pasakyta, jeigu nusprendžiate kovoti su puolusiomis būtybėmis, galite tęsti šias kovas daugybę gyvenimų. Tad jeigu nusprendžiate, kad turite kalbėti šaukinius pasaulyje egzistuojančioms sąlygoms pakeisti ir neturite laiko tirti savo psichologiją, jūs taip pat galite tai daryti labai ilgą laiką. Ir tuomet iš esmės yra taip, kad mūsų mokymai tampa pasiteisinimu žmonėms netirti savo psichologijos. Tai neleidžia jiems padaryti progreso, kurį jie galėjo padaryti, to progreso, kurį jie norėjo padaryti savo dangiškajame plane.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com