Romos imperija simbolizuoja jūsų asmeninę kovą su savo susikurtomis struktūromis
TEMOS: Aukso amžius yra pastangų nereikalaujanti materializacija – Mito apie Romos imperijos įkūrimą iškodavimas – Privalote pažvelgti į savo prote egzistuojančias struktūras – Eikite į savo esybės šerdį – Kvestionuokite visas struktūras – viduje ir išorėje – Neįžengsite į dangų neigdami savo kūrybiškumą – Prašykite mūsų pagalbos
Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas, 2010 vasario 13 d. per Kim Michaels. Prieš šį diktavimą buvo perduotas Šivos diktavimas.
Aukso amžius yra pastangų nereikalaujanti materializacija
Sen Žermenas aš esu, ir aš taip pat materializuoju savo Esatį šioje vietoje. Nes matote, neišvalius Romos imperijos įrašų, Aukso Amžius bus neįmanomas. Kodėl taip yra, mano mylimieji? Taip yra todėl, kad Romos imperija reprezentuoja absoliučią antitezę viskam, kas yra Aukso Amžius. Tad kokia gi, iš tiesų, yra Aukso Amžiaus realybė; kodėl tai yra Aukso Amžius? Tai yra Aukso Amžius todėl, kad žmonės suvokia, apie ką prieš 2000 metų kalbėjo Jėzus: „Nebijok, mažoji kaimene, jūsų Tėvui malonu jums dovanoti karalystę“. Kai esate Gyvenimo Upės tėkmėje, viskas jums materializuojasi be pastangų. Kai paklausote amžinojo Kristaus kvietimo: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa kita jums bus pridėta“, tuomet visa kita, kas reikalinga jūsų augimui ir jūsų reiškimuisi, bus jums be pastangų pridėta.
Tai kokia yra šios pastangų nereikalaujančios būsenos antitezė? Tai iš tiesų yra dangaus ėmimas jėga; mėginimas paimti dangų per jėgą. Kaip Kristus sakė apie puolusius angelus, kurie, kai atsiskyrė nuo Dievo vienovės, turėjo dėl visko kovoti. Bet argi nesuvokiate, kad, kai esate pasidaliję į du priešingus kraštutinumus, tuomet tarp šių kraštutinumų privalo vykti kova, kol vienas kraštutinumas regimai eliminuoja kitą? Ir tuomet, kai jau galvojate pasiekę triumfą, nužudydami kitą kraštutinumą, tuomet pasirodo, kad jūs, nužudydami tą kitą kraštutinumą, įkūnijote viską, ką atstovavo kitas kraštutinumas. Ir todėl, vienovės nėra.
Taikos neįmanoma pasiekti prievarta ir žudymais. Tai, kas yra iš dualizmo, niekada negalės sukurti vienovės. Net jeigu viena dualistinė struktūra sugebėtų laimėti visą pasaulį, nebūtų vienovės, nebūtų taikos. Net jeigu visas pasaulis būtų pasidavęs Romos imperijai – ar komunistinei imperijai, ar Amerikos imperijai, ar korporacijų imperijai, ar katalikų bažnyčiai – net ir tuomet nebūtų taikos. Nes tai, kas yra pastatyta ant susiskaldymo pamatų, negali sukurti taikos. Tiktai tai, kas yra iš vienovės – ir kas vis dar tebėra viena su vienove, ir todėl viena su Visuma – gali įkūnyti taiką.
Mito apie Romos imperijos įkūrimą iškodavimas
Tad leiskite man paaiškinti viso šio mito apie Romos imperijos sukūrimą reikšmę. Yra žmonių, kurie nori kiekvieną mitą priimti pažodžiui, ir todėl jie norės tikėti, kad iš tiesų egzistavo kažkokia nekalta mergelė, kuri buvo apvaisinta ir pagimdė dvynukus, Romulą ir Remą, kurie buvo palikti miške, ir juos tuomet iki tam tikro amžiaus išaugino vilkė, o auginti pabaigė juos atradęs valstietis. Tame, žinoma, nėra nė lašo tikrovės. Tame nėra realybės. Tai yra mitas, kuris buvo duotas Romos žmonėms, Romos imperijai pradedant įgyti galią, dėl kurios tapo aišku, kokia tai yra iškrypusi ir jėga paremta imperija. Tad šis mitas jiems buvo duotas kaip simbolis, kurį galėjo iškoduoti to norintys, tie, kurie turėjo sąmoningumo pažvelgti už išorinių regimybių.
Tad ką reiškia šis simbolis? Na, nekalta mergelė simbolizuoja moteriškąjį Dievo aspektą, siekiantį tyrumo. Tačiau, kaip Motina Marija paaiškino Šv. Petro bazilikoje, kai moteriškumas yra atskiriamas nuo Kūrėjo, nuo dieviškojo vyriškumo, tuomet tikrieji Alfos ir Omegos, vyriškumo ir moteriškumo poliai tampa priešingybėmis. Ir todėl nekalta mergelė neatstovauja to, kas tyra, ji, tiesą sakant, atstovauja moterišką polių kitam Kūrėjo poliui. Ir todėl Nekalta Mergelė simbolizuoja jus visus – ji simbolizuoja kiekvieną žmogų. Tą žmogų, kuris paliko vienovę arba kuris – pasirinkdamas palikti vienovę, kad paragautų uždraustojo vaisiaus – yra apvaisinamas ir pagimdo dvynius – dualistinę sąmonę su savo dviem priešingais poliais, kurie tegali varžytis tarpusavyje.
Kai suvokia, kad nupuolė, jis nori atsikratyti šio skilimo savyje, šio netyrumo savyje. Ir todėl nori tai palikti, nori išeiti į mišką – kuris simbolizuoja pasąmonę – ir palikti tai, ir niekada daugiau nebematyti. Ir tuomet jis mėgina grįžti į normalų gyvenimą, užuot pažvelgęs į akis tam, ką pasirinko įkūnyti, ir tai išrišęs. Tad nekalta mergelė simbolizuoja kiekvieną iš jūsų, kai susikūrėte ego ir jį pamatėte, bet tuomet stengėtės nuo jo pabėgti, užuot pažvelgę jam į akis – pažvelgę į save veidrodyje ir išrišę dualizmą savo esybėje. Vietoj to, siekiate nuo jo pabėgti.
Ir tuomet, ką gi sukuriate šiuo pabėgimu? Sukuriate ego, tą ego, kuris turi du priešingus polius, kurie visada varžosi tarpusavyje, mėgindami paimti viršų ir dominuoti jūsų sielai bei esybei. Ir tuomet vyksta tas varžymasis, kurį matėte vykstant tarp Romulo ir Remo, ir iš šio varžymosi kyla galvojimas, kad negalite visko tiesiog gauti iš Dievo; turite tai paimti jėga, primesdami savo dualistinę viziją – savo dualistinius įvaizdžius, savo stabmeldiškus įvaizdžius – Materijos šviesai. Ir iš čia kyla visas šis troškimas sukurti jėga grįstą imperiją, kurią ir atstovauja tariamai Romulo ir Remo dvynių sukurta imperija.
Ir tuomet taip pat matote, kad, kai atsisakote pažvelgti į savo pačių esybėje egzistuojančią dichotomiją, skilimą, tuomet varžymasis turi tęstis toliau, kol vienas iš polių regimai nužudo kitą polių, kaip Romulas nužudė Remą. Ir tuomet jūs, tariamai, įkūnyjate Pax Romana, tariamai atėjusią taiką, nes dabar įtvirtinote kažkokią vienybės savo esybėje iliuziją. Kadangi ego sugebėjo taip toli nueiti į vieną iš dualistinių polių, jog regimai užgniaužė kitą, ir jūs galite apie tai pamiršti. Ir todėl susikūrėte tą mūsų taip pavadintą ekvilibriumo būseną savo esybėje – netikrą ekvilibriumą, kuriame jaučiate turintys šią taiką, tačiau tai yra taika, kuri remiasi nuslopintu bet kokiu kūrybiškumu, nuslopinta pačia gyvybine jėga.
Privalote pažvelgti į savo prote egzistuojančias struktūras
Ar nesuvokiate, kas čia įvyko? Įvyko būtent tai, apie ką kalbėjo Jėzus: jūs pasistatėte struktūrą savo prote. Ir šią struktūrą simbolizuoja išorinė imperija, Romos imperija, kuri mėgino užkariauti visą pasaulį, mėgindama išvengti pažvelgimo į savo vidinius skilimus. Ir nors kurį laiką atrodė, kad Romos imperijai sėkmingai pavyks jėga pavergti visą pasaulį, argi neatėjo toks laikas – neišvengiamai – kai vidiniai skilimai, Romos imperijos imperatorių ir lyderių beprotybė sukūrė tokią korupciją viršūnėje – tokius skilimus, tokį varžymąsi, tokias tarpusavio kovas – kad galiausiai imperija nusilpo tiek, kad ją sugebėjo iš išorės nukariauti taip vadinami barbarai.
Ir tai iš tiesų simbolizuoja procesą, kuris vyksta kiekvieno į dualizmą nusileidusio žmogaus sąmonėje. Gali būti laikotarpių, kai atrodo, kad jūsų ego sugebėjo užgniaužti visus skilimus. Tačiau ši taika yra pasiekta vien jėga, ir todėl ji negali būti tvari, ji negali būti išsaugota, ji negali išlikti ilgam. Ir ateis metas, kai iš pasąmonės išlįs žemės pabaisa arba jūros pabaisa ir iškels savo bjaurią galvą. Ir dabar jūsų taika pažirs šipuliais. Ir dabar būsite patekę į negatyvų sūkurį, ir net ir tie, kurie eina dvasiniu keliu, gali – beveik akimirksniu – persijungti iš regimybės, kurioje jiems atrodo, kad jie kyla keliu aukštyn, į negatyvų sūkurį, kuriame jie ima koncentruotis į negatyvumą kituose ir į kitų teisimą. Ir vėl nustoja žiūrėti į save veidrodyje.
Privalau jums pasakyti, būdamas Vandenio Amžiaus hierarchu, kad šis šokinėjimas nuo vieno kraštutinumo į kitą, su reliatyvios taikos tarpsniais, gali tęstis neribotą laiką, kol jūsų laikas baigsis ir stosite prieš antrąją mirtį. Ir į ką privalote pažvelgti toje antrojoje mirtyje? Į mirtingojo aš mirtį. Tad klausimas dabar yra toks: ar jūsų Sąmoningasis AŠ ryšis palikti tą mirtingąjį aš? Ir daugeliu atveju tai yra nepaprastai sunku padaryti, jeigu buvote įstrigę toje dualizmo iliuzijoje taip ilgai, ir tiek daug gyvenimų nenorėjote jos kvestionuoti. Tai kaip tuomet galite staiga pradėti ją kvestionuoti, kai stovite prieš tą paskutinę galimybę? Daugelis negali, ir būtent dėl to mes, pakylėtieji mokytojai, padarėme viską, ką galėjome sugalvoti, duodami jums mokymus, kurie jums leistų į tai pažvelgti dabar, o ne vėliau.
Ar lauksite dar 2000 metų, iki kol nuspręsite pažvelgti į savo viduje egzistuojančius skilimus? Ar reinkarnuositės vėl ir vėl Vandenio amžiuje su šiuo skilimu savo esybėse? Nes jeigu tai darysite, privalau jums pasakyti, kad tapsite iš paskos besivelkančia našta, kuri nepadės statyti Sen Žermeno Aukso Amžiaus. Tad sakau jums: pasimokykite iš Romos imperijos. Negalvokite, kad visa tai darė tik kažkokie išprotėję imperatoriai, bet pamatykite paraleles, kurios vyksta jūsų pačių esybėje, kaip jums jas aprašiau. Ryžkitės į tai pažvelgti; ryžkitės pamatyti struktūras, kurias pasistatėte savo prote. Jeigu tik galite, pažvelkite už paviršinių regimybių ir leiskitės giliau, kol pasieksite pamatus, ir kvestionuokite tuos pamatus – kol patys pamatai pradės nykti, ir tuomet ant jų pastatytos struktūros lengvai, lengvai sugrius, mano mylimieji.
Eikite į savo esybės šerdį
Ir šiuos pamatus, žinoma, galite atrasti savo eteriniame kūne, savo identiteto kūne. Būtent tenai turite eiti ir kvestionuoti, nes jeigu kvestionuosite aukštesniuose lygmenyse – tai reiškia, paviršiniuose lygmenyse, esančiuose aukščiau sąmoningo suvokimo – tuomet patirsite sumišimą ir ilgai niekur nenusigausite. Eikite į šerdį. Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, teisingo savo įžvalgumo naudojimo, kad galėtumėte praregėti iš dualistinių kraštutinumų – idant visą laiką neieškotumėte dualistinių argumentų, patvirtinančių tai, kuo norite tikėti. Tačiau realybėje, pakilkite virš to, kuo norite tikėti, ir įženkite į tiesos realybę, kaip kalbėjo Motina Marija. Tos tiesos, kuri jus išgydys, idant vėl galėtumėte įgyti laisvę turėti tą laisvą vaizduotę įsivaizduoti, kas jūs esate Dievuje, ir priimti, kas jūs esate Dievuje. Ir tuomet galėsite įsivaizduoti, ką galite atnešti į šią Žemę kaip savo indėlį į Aukso Amžiaus įkūnijimą, kuomet plauksite su Gyvenimo Upe, užuot viską mėginę imti jėga, ta jėga, kuri visada siekia kažką sunaikinti, pažeminti kažkurią gyvybės dalį. Nes ji negali suvokti, kad iš karto galėtų kelti aukštyn visą gyvybę.
Ir todėl ji privalo siekti aukštinti save, pažemindama kitą gyvybės dalį. Ir tai yra dualizmo prakeiksmas, kuris taip ilgai kabojo virš šios Žemės, kad geriau jau nesakysiu, kiek ilgai jis čia buvo, nes galite prarasti viltį ir galvoti, kad jis niekada negalės būti įveiktas. Tačiau sakau jums: su Dievu viskas yra įmanoma. Su Dievu jumyse, viskas yra įmanoma. Ir štai koks šiandien yra mano kvietimas jums: „Pakilkite ir laimėkite savo laisvę, pažvelgdami į tai, į ką nenorite žiūrėti, pažvelgdami į tai, į ką bijote žiūrėti, pažvelgdami į tai, ką palikote miške prieš tuos daugybę gyvenimų, kai tariamai palikote Rojaus Sodą.
Bet jūs nebuvote išmesti iš Rojaus Sodo; jūs jį palikote, nes buvo kažkas, į ką nenorėjote pažvelgti. Tad pažvelkite į tai dabar, nes tik į tai pažvelgę – ir tiesiai į tai žengę – nuo to išsilaisvinsite. Nes tik, kai į tai žengsite, užuot nuo to bėgę, pamatysite jo dualizmą, pamatysite dualistinių argumentų paklydimą. Ir todėl išvysite realybę, kad visa gyvybė yra viena. Pamatysite vienatinę Kristaus tiesą, kuri jus išlaisvins, kuri jus išlaisvins nuo dualistinių iliuzijų, sukūrusių aplink jus šydą, kuomet galvojate, kad tai, ką matote per šydą, yra realybė.
Aš, Sen Žermenas, ateinu nuplėšti šydo ir tariu: „Tai nėra realybė – tai yra netikrovė“. Aš esu už šydo. Aš esu laisvas! Pakylėkite savo protą, kad man nereikėtų jums kalbėti per pasiuntinį, kuris pakėlė savo protą. Pakelkite savo protą, kad galėčiau jums kalbėti tiesiogiai, jūsų širdyje, prote ir esybėje. Nes, ką vienas padarė, visi padaryti gali. Jeigu vienas gali nuplėšti šydą ir užmegzti ryšį su pakylėtaisiais mokytojais, tuomet tą gali visi – jei tik ryšis sekti šiuo procesu, pažvelgdami į tai, į ką kiti nenori pažvelgti. Ir tik tai pamatę, tapsite laisvi. Pažvelkite, kaip žmonės sako: „Pamačiau, vadinasi, patikėjau“. Ne, praregėjimas iš dualistinio proto nėra tikėjimas; tai yra žinojimas, tai yra patyrimas, tai yra buvimas viena su tiesa.
Ir kam tuomet reikalingas tikėjimas, kai turite realybę, kai esate viena su realybe. Ar manote, kad Kristus tiki Dievu? Ne, Kristus patiria Dievo realybę ir vienovę. Tikėjimas buvo transcenduotas, nes tikėjimas tėra reikalingas dualistiniam protui, kuris nesugeba tiesos patirti tiesiogiai – nes į viską žvelgia per šydą, kurio nenori kvestionuoti.
Kvestionuokite visas struktūras – viduje ir išorėje
Tad, kvestionuokite savo suvokimą, kvestionuokite savo suvokimą. Būtent jame atrasite raktus į dangaus karalystę. Kvestionuokite struktūrą. Struktūra nėra raktas, kaip teigia katalikų bažnyčia. Struktūros kvestionavimas – leidžiant struktūrai sugriūti – štai raktas į dangaus karalystę. Ir TAI yra raktas, kurį Jėzus davė Petrui, – pasiryžimas kvestionuoti. Tačiau Petras nenorėjo juo naudotis, tad, vėlgi, matote, koks tai yra organizacijos, kuri remiasi Petru, vietoj to, kad remtųsi Kristumi, paklydimas.
Ir kokia, iš tiesų, yra kvailystė teigti, kad organizacija gali atsekti savo tęstinumą nuo Petro ir kad Petras buvo pirmasis popiežius? Argi nematote, kad tai yra absoliutus Kristaus mokymų iškraipymas? Kam reikalingas popiežius, jeigu kiekvienas žmogus karalystę turi savo viduje? Kaip koks nors išorinis žmogus, išorinė organizacija galėtų saugoti raktus į dangaus karalystę, jeigu dangaus karalystė yra jumyse? Kam jums būtų reikalingas kažkoks išorinis asmuo, kad galėtumėte atrakinti tą vidinę karalystę?
Tai yra absoliutus Kristaus mokymų iškraipymas, ir todėl matote – būtent čia – matote katalikų bažnyčios prisipažinimą, kad ji neatstovauja Kristaus. Ji atstovauja Petrą, kuris išsigynė Kristaus tris kartus, nenorėdamas naudotis įžvalgumo raktu ir atsakyti į tuos klausimus iš Kristaus perspektyvos, o ne iš žmogiškos perspektyvos, kurioje bijojo būti nukryžiuotas kartu su Kristumi. Užuot ėjęs vidun ir atrakinęs vaizduotę, kuri jam būtų leidusi duoti Kristaus vertą atsakymą.
Tad matote, kad nuo pat pradžių katalikų bažnyčia iš tiesų atstovavo dualistinės sąmonės paklydimą, kurioje pripažįstate, kad egzistuoja kažkas daugia už dualizmą – ir tai yra Kristus – tačiau tuomet iš karto priimate klaidingą tikėjimą, kad negalite to pasiekti patys. Ir todėl, kadangi nenorite pažvelgti į tai, kas stovi tarp jūsų ir Kristaus, susikuriate struktūrą Žemėje. Ir tuomet pradedate tikėti, kad pati struktūra jus atves į dangų, kad pati struktūra atrakins jums duris, kad, jei tik savo individualumą paaukosite ant struktūros altoriaus, tuomet struktūra nuneš jus į dangų. Tačiau, kas jūs esate – kas jūs tokie esate? Jūs esate bendrakūrėjai su Dievu. Jums buvo suteikta individualumo dovana, individuali laisva valia, individualus kūrybiškumas, individuali vaizduotė. Kaip įsivaizduojate galėsiantys patekti į dangaus karalystę? Pilnai išreikšdami savo individualumą, savo kūrybiškumą ir vaizduotę.
Būtent taip pateksite į dangaus karalystę: išreikšdami savo kūrybiškumą iki tokio lygmens, kuomet būsite tokie pilni Dievo kūrybiškumo, kad viską Žemėje matysite per Kristaus vizijos tyrumą. Ir todėl tapsite pasirengę viską Žemėje transcenduoti, įžengdami į Pakylėjimo spiralę, nes jumyse neliks nieko, ką norėtumėte nuveikti ar patirti Žemėje.
Neįžengsite į dangų neigdami savo kūrybiškumą
Neįžengsite į dangų neigdami savo kūrybiškumą. Tik atidėsite savo įžengimą į dangų jį neigdami. Tiktai jį išreiškę, įžengsite į dangų. Tačiau ko gi reikalauja šios žemiškos struktūros? Pažvelkite į Romos imperiją: visi privalėjo paklusti imperatoriui. Pažvelkite į katalikų bažnyčią: visi privalo paklusti popiežiui ir bažnyčiai. Tai ko čia yra reikalaujama? Reikalaujama, kad savo individualumą, savo kūrybiškumą, savo vaizduotę atiduotumėte struktūrai.
O kas yra struktūra? Ji simbolizuoja tai, ką jūs susikūrėte, ką ego sukūrė jūsų pačių prote. Ir todėl, kaip tas Daktaro Frankenšteino monstras – tas monstras, kuris buvo sukurtas iš jūsų nenoro pažvelgti į save ir į savo pasirinkimus – šis monstras sugrįžta pas jus ir reikalauja, kad jam paklustumėte - ir kad sunaikintumėte, nužudytumėte pačią gyvybinę jėgą – kūrybiškumą, vaizduotę ir individualumą, kurie jus galėtų nuo jo išgelbėti. Jūsų sukurta struktūra reikalauja, kad nužudytumėte kūrybiškumą, kad nužudytumėte to, kas esate, realybę, kad nužudytumėte įžengimo į dangaus karalystę raktą.
Ir tuo pat metu struktūra teigia galėsianti jus nuvesti į dangų. Kada, mano mylimieji, nubusite iš šio absurdo? Kada nubusite iš šios iliuzijos ir pamatysite realybę, kurią mes jums vėl ir vėl tiek daug kartų įvairiausiais būdais kartojome, kad kiekvienas iš jūsų turėtų galėti atrasti bent vieną būdą, kuriuo tai pasakėme, kad jis jums atrakintų šią viziją ir supratimą. Tačiau realybė yra tokia, kad, jeigu nenorite grįžti atgal ir pažvelgti į save, pažvelgti į tą pirminį pasirinkimą įžengti į dualizmą, tuomet nėra nieko, ką dėl jūsų galėtume padaryti, nieko, ką galėtume pasakyti, kas jus priverstų atverti savo protą. Nes visada galėsite surasti dualistinį argumentą, regimai suteikiantį jums pateisinimą, kodėl jums nereikia pažvelgti į save, kodėl ir toliau galite žiūrėti į išorę – nes pasaulyje yra tas, anas ir sekantis blogis, kurį privalote ištaisyti arba nuteisti, arba sukritikuoti.
Ne, liaukitės žiūrėti į išorę ir pažvelkite į vienintelę vietą, kurioje galite rasti raktus į dangaus karalystę. Pažvelkite į savo vidų, pažvelkite į savo prote egzistuojančias struktūras. Ir tuomet nusileiskite į pačius pamatus, nusileiskite žemyn į kapą, kuriame Petro sąmonė guli palaidota giliai kriptoje. Suraskite tą sarkofagą ir sudaužykite jo dangtį – kad galėtumėte pamatyti, kas yra jo viduje. Ir ką matote? Nieko daugiau kaip tik iliuziją, nieko daugiau kaip tik iliuziją! Ar jums reikia bijoti iliuzijos? Ne, nereikia. Tik iliuzija jus verčia galvoti, kad turite bijoti iliuzijos.
Prašykite mūsų pagalbos
Prašykite bet kurio pakylėtojo mokytojo, kuris yra artimiausias jūsų širdžiai, kad paimtume jus už rankos ir nusileistume žemyn tais laiptais į katakombas, į kriptą, kurioje stovi tas sarkofagas, kuriame palaidojote savo kūrybiškumą, savo individualumą, savo vaizduotę Dievuje. Sudaužykite šydą, sudaužykite sarkofago dangtį. Drįskite pažvelgti į pirminį savo priimtą sprendimą, kurį palikote miške. Ir tuomet susigrąžinkite to, kas esate, realybę, susigrąžinkite savo individualumą. Priimkite jį, priimkite, kad esate verti bendrakūrėjai su Dievu. Priimkite tai ir susiliekite su tuo, kad galėtumėte būti tuo, kuo iš tiesų esate. Tai yra laisvė, ir tai yra raktas į Sen Žermeno Aukso Amžiaus įkūnijimą, vietoj dar 2000 metų pratęsiamos kovos.
Ar suvokiate, ką sakau? Aukso Amžiaus neįkūnys kokia nors žmonių sukurta struktūra, užkariavusi visą pasaulį ir privertusi pastatyti tai, kas iš išorės atrodo gražiai, tačiau viduje yra pilna mirusiųjų kaulų. Jokios imperijos, jokios bažnyčios neatneš Vandenio amžiaus. Tiktai bendrakūrėjai su Dievu, naudodamiesi savo pilnu kūrybiškumu ir vaizduote, bus atviromis durimis Aukso Amžiaus įkūnijimui. Nes tiktai Dievas statys Aukso Amžių, ir tai bus padaryta be pastangų arba nebus padaryta iš viso. Tad ką gi daugiau būtų galima pasakyti žodžiais? Ir todėl, vėlgi – kaip neseniai padariau – noriu jus paraginti: paskirkite šiek tiek laiko tylos taškui atrasti, ir tuomet gausite iš ten vedimą, iš tylos, iš tylos, iš tylos – tylos, kuria AŠ ESU.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com