INV17: Meilė Dangiškajai Motinai – 2 dalis

Ši invokacija yra keturių invokacijų ciklo dalis, kurios yra nepaprastai galingos ir gali jums padėti įveikti savo senąjį tapatumo jausmą, o taip pat mąstymo šablonus bei mentalinius įvaizdžius. Jos buvo specialiai perduotos padėti mums įveikti visą neapykantą Motinai ir susitaikyti su tuo, kad esame įsikūnijime šioje planetoje.

PASTABA: Ši invokacija yra keturių invokacijų ciklo dalis. Kalbėkite Pirmąją dalį vieną dieną, Antrąją dalį antrąją dieną ir taip toliau. Sukalbėję Ketvirtąją dalį, grįžkite prie pirmosios ir tęskite šį ciklą.

Parsisiųskite pdf arba epub failus.

Nuolatos besikeičiančios, nuolatos save transcenduojančios Dangiškosios Motinos vardu, prašau savo Aš Būsiu Esaties padėti man pilnai priimti ir susitaikyti su tuo, kad egzistuoju Motinos karalijoje. Padėk man patirti ir priimti save kaip tyrą Dvasią, kurios niekas negali suvaržyti ir apriboti Motinos pasaulyje. Padėk man priimti, kad viskas Motinos pasaulyje yra kilę iš to paties šaltinio kaip aš. Tad raktas į vienovę su savo Dangiškuoju Tėvu yra pirmiausia priimti ir įžengti į vienovę su Dangiškąja Motina, priimant, kad ir aš esu Motinos pasireiškimas.

Prašau, kad ši invokacija būtų padauginta visų Pakylėtųjų Pulkų galia, ir tuomet būtų paskleista kaip galimybė visiems Žemėje esantiems žmonėms. Pagal Kristaus viziją, prašau šių sąlygų išsprendimo:

[Paminėkite specifines sąlygas.]

Dievas yra Alfa ir Omega

Dievas Motina ir Tėvas,
Jie per Sūnų yra vienas.
O atskirtis – melo klampynė,
Ego neregima grandinė.
Už sąlygų subtilių
Užkimba protai naivūs kvailių.
Kas visi turtai – kalėjimo pragaištis,
Išgirdus šauksmą atsiliepia širdis,
Įveikt save esmė viena,
Tapti DAUGIAU laisvė tikra.
Atidavimas – gyvenimo gausa,
Atidavimas įveikia kovas.
Į tėkmę neriame srauto gilaus.
Išpildome didžias svajas dangaus.
Mus Kristaus vizija veda keliu,
Atmintį saugo Ištakų bendrų.
Pusiausvyroje augam nuolatos,
Išlikdami sraute Upės Šventos.
Matome VIENĮ, už formų visokių,
Tiktai vienovė – normų nėr kitų.
Šventa Erdvė supa mane,
Amžinos malonės glėbyje.
Dievas Motina ir Tėvas,
Kiekvienam mes matom Dievą.

Pirma Dalis

1. Įstabumas pripildo mane, kontempliuojant visatos platybes su jos galaktikų, žvaigždžių, saulės sistemų ir pasaulių pasauliuose spiečiais.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
įstabumu mane
pripildai tu.

2. Įstabumas pripildo mane, kontempliuojant, kaip ši begalinė ir be galo sudėtinga visata yra taip subtiliai subalansuota, kad sudaro vieną didingą gyvenimo simfoniją.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
įstabumu mane
pripildai tu.

3. Įstabumas pripildo mane, kai suvokiu, kad šis nepakartojamai sukurtas meno kūrinys užgimė viename prote, vienos aukščiausios Būtybės esybėje.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
įstabumu mane
pripildai tu.

4. Įstabumas pripildo mane, kai pripažįstu, kad protas, gebėjęs įsivaizduoti tokį grožį ir sudėtingumą, iš tiesų taip pat galėjo įsivaizduoti ir tikslą visoms jo kūrinijoje egzistuojančioms savimonę turinčioms būtybėms.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
įstabumu mane
pripildai tu.

5. Įstabumas pripildo mane, kai suvokiu, kad esu lokalizuota savo Kūrėjo proto tąsa, turinti potencialą pasiekti tokią pačią visa apimančią, nelokalizuotą savimonę kaip ir mano Šaltinis.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
įstabumu mane
pripildai tu.

6. Įstabumas pripildo mane, kai suvokiu, jog mano egzistavimas yra grandiozinė kelionė iš lokalizuoto savasties jausmo į visa apimančią savimonę.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
įstabumu mane
pripildai tu.

7. Įstabumas pripildo mane, kai pripažįstu, kad mano egzistavimas formų pasaulyje, Motinos pasaulyje, turi tik vieną tikslą – padėti man keliauti link labiau išplėstos savimonės.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
įstabumu mane
pripildai tu.

8. Įstabumas pripildo mane, kai suvokiu, kad augu savimonėje pirmiausia sutapatindamas save su tam tikra forma apribota būtybe, o tuomet transcenduodamas šį savasties jausmą, atgimdamas į labiau išplėstą savimonę. Iš tiesų, esu besivystantis Dievas.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
įstabumu mane
pripildai tu.

Antra dalis

1. Priėmimas pripildo mane, kai pripažįstu, kad mano Kūrėjas sukūrė visą formų pasaulį, idant aš ir kitos savimonę turinčios būtybės galėtume keliauti savo kelionę.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
priėmimu mane
pripildai tu.

2. Priėmimas pripildo mane, kai mąstau, kad visi mano šiame formų pasaulyje sutinkami dalykai gali tapti laipteliais mano kelionėje link aukštesnės savimonės.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
priėmimu mane
pripildai tu.

3. Priėmimas pripildo mane, kai suvokiu, jog kad ir su kokiomis ribotomis būčiau susidūręs aplinkybėmis, jos vis tiek gali man padėti išplėsti savo savimonę.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
priėmimu mane
pripildai tu.

4. Priėmimas pripildo mane, kai matau, kad net ir labiausiai ribojančias aplinkybes yra įmanoma transcenduoti, leidžiant savasties jausmui, kuris tapatinasi su tomis aplinkybėmis, mirti.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
priėmimu mane
pripildai tu.

5. Priėmimas pripildo mane, kai pripažįstu, kad, kai leisiu savo senajai savasčiai mirti, atgimsiu į naują savimonę, kuri bus arčiau mano Šaltinio.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
priėmimu mane
pripildai tu.

6. Priėmimas pripildo mane, kai matau, kad formų pasaulis nėra mano priešas ir jis iš tiesų nesipriešina mano augimui.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
priėmimu mane
pripildai tu.

7. Priėmimas pripildo mane, kai suprantu, kad formų pasaulis apsupa mane ribojančiomis aplinkybėmis būtent tam, kad suteiktų man galimybę transcenduoti savo ribotą savasties jausmą.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
priėmimu mane
pripildai tu.

8. Priėmimas pripildo mane, kai pilnai priimu suvokimą, kad Motinos pasaulis nenori manęs apriboti ar nubausti. Motina man suteikia vis naujas galimybes atgimti į aukštesnę savimonę.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
priėmimu mane
pripildai tu.

Trečia dalis

1. Mano identiteto kūnas yra pripildytas aiškumu, kai pripažįstu, jog, kadangi esu neribotos savo Kūrėjo savimonės tąsa, niekas niekada manęs šiame formų pasaulyje negali apriboti. Aš iš tiesų esu laisva Dvasia, turinti teisę būti tuo, kuo būsiu bet kurią akimirką.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
aiškumu mane
pripildai tu.

2. Mano identiteto kūnas yra pripildytas aiškumu, nes matau, kad suvaržytas galiu jaustis tik tuomet, kai nebesitapatinu su nevaržoma Dvasia, pradėdamas tapatintis su atskirąja savastimi, kuri yra ribojama formoje egzistuojančių sąlygų.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
aiškumu mane
pripildai tu.

3. Mano identiteto kūnas yra pripildytas aiškumu, nes pripažįstu, kad mano laisva valia leidžia man susitapatinti su kuo tiktai noriu, ir bet kuris mano susikurtas tapatumas suteikia man galimybę patirti pasaulį iš tam tikros perspektyvos taško.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
aiškumu mane
pripildai tu.

4. Mano identiteto kūnas yra pripildytas aiškumu, kadangi suvokiu, jog bet koks tapatumas tėra filtras, per kurį mano grynoji sąmonė patiria formų pasaulį. Tad joks tapatumas negali iš tiesų pakeisti grynosios sąmonės, kuria AŠ ESU.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
aiškumu mane
pripildai tu.

5. Mano identiteto kūnas yra pripildytas aiškumu, kadangi suvokiu, jog galiu, bet kuriuo metu, išsilaisvinti iš bet kokio savo susikurto tapatumo, leisdamas savo ribotam savasties jausmui mirti ir grįžti į grynąją sąmonę, kuria AŠ ESU.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
aiškumu mane
pripildai tu.

6. Mano identiteto kūnas yra pripildytas aiškumu, kadangi suprantu, jog riboto savasties jausmo transcendavimo esmė nėra kažką suprasti. Nes supranta tik atskirasis protas, ir būtent iš jo yra sukurtas atskirasis aš.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
aiškumu mane
pripildai tu.

7. Mano identiteto kūnas yra pripildytas aiškumu, kadangi suvokiu, jog riboto savasties jausmo įveikimo esmė yra ryžtis leisti tai savasčiai mirti, neturint žinojimo, kas atsiras į jos vietą.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
aiškumu mane
pripildai tu.

8. Mano identiteto kūnas yra pripildytas aiškumu, nes jaučiu vidinį pasiryžimą leisti savo ribotai savasčiai mirti, leisdamas jai ištirpti Grynosios Sąmonės Supernovoje.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
aiškumu mane
pripildai tu.

Ketvirta dalis

1. Mano mentalinis kūnas yra pripildytas išmintimi, nes matau, kad mano mentaliniame kūne, mano minčių pasaulyje iki šiol dominavo atskirasis protas, tesugebantis mąstyti vien sąlygomis.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
išmintimi mane
pripildai tu.

2. Mano mentalinis kūnas yra pripildytas išmintimi, ir suvokiu, jog mano mintys yra tapusios uždara sistema, uždara proto dėžute, kurios mano nevaržomą Dvasią įkalino auksiniame narvelyje.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
išmintimi mane
pripildai tu.

3. Mano mentalinis kūnas yra pripildytas išminties, ir suvokiu, kaip atskirasis protas sukūrė nepaprastai sudėtingą ideologinę sistemą, turinčią vienintelį tikslą – pateisinti savo pačios egzistavimą.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
išmintimi mane
pripildai tu.

4. Mano mentalinis kūnas yra pripildytas išminties, ir todėl žinau, kad atskirasis protas nori mane įtikinti, jog jis man yra reikalingas sąveikavimui su formų pasauliu.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
išmintimi mane
pripildai tu.

5. Mano mentalinis protas yra pripildytas išminties, ir pripažįstu, kad atskirasis protas funkcionuoja kurdamas problemas ir tuomet versdamas mane galvoti, kad negalėsiu būti laisvas, kol neišspręsiu problemos.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
išmintimi mane
pripildai tu.

6. Mano mentalinis kūnas yra pripildytas išminties, ir pripažįstu, kad mano atskirasis protas yra didesnio proto tąsa, kuris sukūrė iliuzijų šydą, dėl kurio atrodo, tarsi pasaulis būtų sukurtas epinėje kovoje tarp gėrio ir blogio, ir negalėsiu išsilaisvinti iš šios kovos tol, kol nesulauksiu gėrio pergalės.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
išmintimi mane
pripildai tu.

7. Mano mentalinis kūnas yra pripildytas išminties, ir matau, kad karalius nuogas. Epinė kova neturi visiškai jokio realumo mano Dangiškojo Tėvo ir mano Dangiškosios Motinos sąmonėje.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
išmintimi mane
pripildai tu.

8. Mano mentalinis protas yra pripildytas išminties, ir jaučiu vidinį pasiryžimą leisti atskirajam protui mirti. Dabar suprantu, kad negalėsiu būti laisvas tol, kol manysiu, jog privalau laimėti kažkokį galutinį mūšį. Laisvas būsiu tik tuomet, kai nuspręsiu išeiti iš mūšio.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
išmintimi mane
pripildai tu.

Penkta dalis

1. Mano emocinis kūnas yra pripildytas ramybės, ir matau, kad mano emocijose dominavo neapykanta. Šią neapykantą sukėlė tai, kad jaučiau, jog Tėvas privertė mane egzistuoti, o Motina mane verčia visą laiką kovoti prieš sąlygas.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
ramybe mane
pripildai tu.

2. Mano emocinis kūnas yra pripildytas ramybės, ir matau, kad mano tikrasis tapatumas, tikroji mano esybė yra grynoji sąmonė. Grynoji sąmonė negimsta; ji neturi nei pradžios, nei pabaigos.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
ramybe mane
pripildai tu.

3. Mano emocinis kūnas yra pripildytas ramybės, ir suvokiu, kad, nors mano individualizacija iš tiesų turėjo pradžią, net ir mano individualizacija nebuvo man primesta išorinio šaltinio.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
ramybe mane
pripildai tu.

4. Mano emocinis kūnas yra pripildytas ramybės, kadangi žinau, jog individualizacija buvo Šaltinio padarytas pasirinkimas. Tačiau Šaltinis yra mano šaltinis, ir todėl Šaltinis esu aš. Aš pasirinkau individualizuotis savimi.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
ramybe mane
pripildai tu.

5. Mano emocinis kūnas yra pripildytas ramybės, ir pripažįstu, kad tiktai atskirasis protas gali jausti, jog buvo priverstas užgimti egzistavimui.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
ramybe mane
pripildai tu.

6. Mano emocinis kūnas yra pripildytas ramybės, nes suvokiu, kad pasirinkau sukurti atskirąjį protą, tačiau, kai į jį įžengiau, pamiršau, jog jis užgimė kaip mano pasirinkimo pasekmė.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
ramybe mane
pripildai tu.

7. Mano emocinis kūnas yra pripildytas ramybės, kadangi matau, jog po savo susitapatinimo su atskiruoju protu pradėjau jausti, kad egzistavimą man primetė išorinis Dievas. Netgi maniau, kad atskirasis protas man buvo primestas šio dievo.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
ramybe mane
pripildai tu.

8. Mano emocinis kūnas yra pripildytas ramybės, nes susigrąžinu galią rinktis ir jaučiu vidinį pasiryžimą leisti visai atskirojo proto neapykantai sudegti amžinose tyros, besąlyginės meilės liepsnose.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
ramybe mane
pripildai tu.

Šešta dalis

1. Mano fizinis kūnas yra pripildytas gyvybingumu, ir pripažįstu, kad niekas manęs nevertė nusileisti į fizinį kūną.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
gyvybingumu mane
pripildai tu.

2. Mano fizinis kūnas yra pripildytas gyvybingumu, ir matau, kad pasirinkau nusileisti į fizinį kūną, nes suvokiau, kad buvimas Motinos kūne suteiks man unikalią galimybę išplėsti savo savimonę.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
gyvybingumu mane
pripildai tu.

3. Mano fizinis kūnas yra pripildytas gyvybingumu, ir pripažįstu, kad mano kūnas nevaržo mano Dvasios. Jis man suteikia galimybę pademonstruoti, kad Dvasia niekada negalės būti suvaržyta materijos, ir tai išplečia mano savimonę ir netgi gali įkvėpti kitus.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
gyvybingumu mane
pripildai tu.

4. Mano fizinis kūnas yra pripildytas gyvybingumu, ir suvokiu, kad tai, ką laikiau kūno suvaržymais, tėra laikinos žmonijos kolektyvinės sąmonės projekcijos.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
gyvybingumu mane
pripildai tu.

5. Mano fizinis kūnas yra pripildytas gyvybingumu, nes matau, kad jokios ligos ir jokie apribojimai neturi aukščiausios tikrovės, ir todėl jie neturi galios paveikti mano savimonės – nebent pasirinkčiau leisti jiems tai padaryti.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
gyvybingumu mane
pripildai tu.

6. Mano fizinis kūnas yra pripildytas gyvybingumu, ir suvokiu, kad esminis raktas į mano laisvę yra suvokti, jog kūnas yra aukštesnių proto lygmenų produktas. Tad neprivalau leisti, kad mano proto būseną veiktų mano kūno būklė.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
gyvybingumu mane
pripildai tu.

7. Mano fizinis kūnas yra pripildytas gyvybingumu, ir suprantu, kad tiktai atskirasis protas galvoja, jog jis turėtų būti veikiamas kūno. Kadangi esu nevaržoma Dvasia, mano savimonė negimsta iš kūno.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
gyvybingumu mane
pripildai tu.

8. Mano fizinis kūnas yra pripildytas gyvybingumu, nes pripažįstu, kad mano savimonę apsprendžia vien mano daromi pasirinkimai. Tad jaučiu vidinį pasiryžimą leisti fiziniu kūnu paremtai savasčiai mirti, idant kūnas galėtų atgimti į tobulą sveikatą ir gyvybingumą.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
gyvybingumu mane
pripildai tu.

Septinta dalis

1. Esu pripildytas dėkingumu, nes suvokiu, kad didžiausia atskirosios savasties iliuzija yra tai, jog Motina yra atskirta nuo Tėvo, kad materija yra atskirta nuo Dvasios.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
dėkingumu mane
pripildai tu.

2. Esu pripildytas dėkingumu, nes matau, jog buvau patikėjęs iliuzija, kad tol, kol būsiu formų pasaulyje, negalėsiu patirti vienovės su savo Šaltiniu.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
dėkingumu mane
pripildai tu.

3. Esu pripildytas dėkingumu, nes suvokiu, kad būtent ši iliuzija mane vertė jausti, jog Motina mane varžo, vertė jausti neapykantą Motinai. Maniau, kad Motina mane laiko atskirtą nuo Tėvo.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
dėkingumu mane
pripildai tu.

4. Esu pripildytas dėkingumu, nes matau, kaip tai mane privertė patekti į aklavietę, kurioje galvojau, jog tam, kad galėčiau būti iš tiesų dvasingas, privalau pasitraukti iš Motinos, netgi siekdamas nužudyti bet kokią Motinos įtaką savo gyvenime.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
dėkingumu mane
pripildai tu.

5. Esu pripildytas dėkingumu, nes pripažįstu, kad Motina nėra atskirta nuo Tėvo; ji yra Tėvo pasireiškimas. O kadangi ir aš esu Tėvo pasireiškimas, aš taip pat esu ir Motinos pasaulio dalis.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
dėkingumu mane
pripildai tu.

6. Esu pripildytas dėkingumu, kadangi pripažįstu, jog dėl to, kad esu Motinos dalis, negaliu pasiekti vienovės su savo Tėvu, pasitraukdamas iš Motinos ar jos neapkęsdamas.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
dėkingumu mane
pripildai tu.

7. Esu pripildytas dėkingumu, kadangi suvokiu, jog galiu pasiekti vienovę su Tėvu tiktai pilnai priimdamas save kaip Dangiškąją Motiną. Ne pasitraukdamas iš pasaulio, bet priimdamas savo gyvenimą šiame pasaulyje kaip raktą į savo augimą, pasieksiu vienovę su savo Šaltiniu.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
dėkingumu mane
pripildai tu.

8. Esu pripildytas dėkingumu, kadangi suvokiu, jog neapykanta Motinai tik dar labiau sustiprina atskirosios savasties iliuziją. Jaučiu vidinį pasiryžimą leisti šiai savasčiai mirti ir atgimti į savimonę, kurioje būčiau Dangiškąja Motina veikime.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
dėkingumu mane
pripildai tu.

Aštunta dalis

1. Esu pripildytas švytėjimu, nes suvokiu, kad visos formos Motinos pasaulyje yra sukurtos iš vienos substancijos – Materijos šviesos.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
švytėjimu mane
pripildai tu.

2. Esu pripildytas švytėjimu, ir matau, kad Materijos šviesa yra beformio Kūrėjo išraiška. Tad ji iš tiesų yra už bet kokių formų ribų, tačiau turi potencialą prisiimti bet kokią formą.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
švytėjimu mane
pripildai tu.

3. Esu pripildytas švytėjimu, kadangi pripažįstu, jog bet kokia Materijos šviesos įkūnyta forma yra proto įvaizdžio, suprojektuoto ant Materijos šviesos, pasekmė.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
švytėjimu mane
pripildai tu.

4. Esu pripildytas švytėjimu, kadangi suprantu, kaip visos ribojančios formos, kurias matome Žemėje, buvo suprojektuotos per atskirąjį protą ir jo viziją apie egzistuojančią kovą tarp atskirų objektų.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
švytėjimu mane
pripildai tu.

5. Esu pripildytas švytėjimu, kadangi suvokiu, kad, kai nustosiu tapatintis su atskiruoju aš, mano grynoji sąmonė nebelaikys savęs suvaržyta ar apribota šiomis atskirojo proto projekcijomis.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
švytėjimu mane
pripildai tu.

6. Esu pripildytas švytėjimu, kadangi pripažįstu, jog priimdamas savo tikrąjį tapatumą kaip Tėvo pasireiškimą, individualizuotą Motinoje, galiu išpildyti tikslą, dėl kurio buvau sukurtas, ir viešpatauti Žemei, užuot leidęs Žemei viešpatauti mano savimonei.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
švytėjimu mane
pripildai tu.

7. Esu pripildytas švytėjimu, kadangi pripažįstu, kad esminis raktas yra niekada nepriimti jokių Žemėje egzistuojančių sąlygų kaip tikrovės ar kaip nepakeičiamų. Suvokiu, kad nei Tėvas, nei Motina, nei mano Savastis nėra objektai, kuriuos atskirajam protui būtų įmanoma suprasti. Realybę įmanoma pažinti tik patiriant vienovę.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
švytėjimu mane
pripildai tu.

8. Esu pripildytas švytėjimu, kadangi matau, jog Motinos šviesa gali taip pat lengvai įkūnyti aukštesnę viziją kaip ir dabartines sąlygas. Tad jaučiu vidinį pasiryžimą leisti ribotai savasčiai mirti ir atgimti į aukštesnę savimonę, kuri tuomet būtų suprojektuota ant Materijos šviesos.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
švytėjimu mane
pripildai tu.

Devinta dalis

1. Esu pripildytas Vienio nuostabos, patirdamas beribę Dangiškosios Motinos meilę, kuri leidžia savimonę turinčioms būtybėms daryti su jos kūnu ką tiktai nori.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
Vieniu mane
pripildai tu.

2. Esu pripildytas Vienio nuostabos, patirdamas beribę Dangiškosios Motinos meilę, kuri leidžia savimonę turinčioms būtybėms projektuoti bet kokius įvaizdžius ant Materijos šviesos, prisiekdama visada prisiimti bet kokią formą, kad ir kokia ribota ji bebūtų.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
Vieniu mane
pripildai tu.

3. Esu pripildytas Vienio nuostabos, patirdamas beribę Dangiškosios Motinos meilę, kuri niekada nė vieno neteisia, tiesiog leisdama kiekvienam mokytis savitu būdu, atspindėdama visiems tai, ką jie išsiunčia.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
Vieniu mane
pripildai tu.

4. Esu pripildytas Vienio nuostabos, patirdamas beribę Dangiškosios Motinos meilę, matydamas, kaip Motina niekada man nesipriešino ir manęs nebaudė, visada savo besąlygine meile ir priėmimu palaikydama mano eksperimentavimus su laisva valia.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
Vieniu mane
pripildai tu.

5. Esu pripildytas Vienio nuostabos, patirdamas beribę Dangiškosios Motinos meilę ir suvokdamas, kad Motina niekada nieko man nepadarė. Tai aš viską sau padariau, projektuodamas įvaizdžius ant Materijos šviesos, kurie apribojo mano savimonę.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
Vieniu mane
pripildai tu.

6. Esu pripildytas Vienio nuostabos, patirdamas beribę Dangiškosios Motinos meilę ir suvokdamas, kad Motina visada atspindės tiksliai tai, ką išsiunčiu. Tad tą akimirką, kai liausiuosi projektuoti įvaizdžius per atskirąją savastį, tą akimirką Motina liausis man duoti ribojančias aplinkybes.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
Vieniu mane
pripildai tu.

7. Esu pripildytas Vienio nuostabos, patirdamas beribę Dangiškosios Motinos meilę ir suvokdamas, kad Motina niekada nelaikė savęs, ir manęs, egzistuojančių atskirai nuo Šaltinio. Tad kai liausiuosi į Motiną ir į save žiūrėti per atskirojo proto filtrą, tą akimirką visas Motinos pasaulis akimirksniu sureaguos ir ims mane palaikyti.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
Vieniu mane
pripildai tu.

8. Esu pripildytas Vienio nuostabos, patirdamas beribę Dangiškosios Motinos meilę ir suvokdamas, kad pats privalau susigrąžinti savo gebėjimą rinktis, idant galėčiau pasirinkti atsiskirti nuo atskirojo proto. Aš dabar jaučiu vidinį pasiryžimą leisti savo atskirajam tapatumui mirti, ir priimu, kad atgimiau į VIENOVĘ, kuria AŠ ESU.

Beribe Motina, laisvas esu,
vienovėje tave
su manimi jaučiu.
Beribe Motina, palieku,
formas visas,
kurių buvau vergu.
Beribe Motina, laisvas esu,
Vieniu mane
pripildai tu.

Dievas yra Alfa ir Omega

Dievas Motina ir Tėvas,
Jie per Sūnų yra vienas.
O atskirtis – melo klampynė,
Ego neregima grandinė.
Už sąlygų subtilių
Užkimba protai naivūs kvailių.
Kas visi turtai – kalėjimo pragaištis,
Išgirdus šauksmą atsiliepia širdis,
Įveikt save esmė viena,
Tapti DAUGIAU laisvė tikra.
Atidavimas – gyvenimo gausa,
Atidavimas įveikia kovas.
Į tėkmę neriame srauto gilaus.
Išpildome didžias svajas dangaus.
Mus Kristaus vizija veda keliu,
Atmintį saugo Ištakų bendrų.
Pusiausvyroje augam nuolatos,
Išlikdami sraute Upės Šventos.
Matome VIENĮ, už formų visokių,
Tiktai vienovė – normų nėr kitų.
Šventa Erdvė supa mane,
Amžinos malonės glėbyje.
Dievas Motina ir Tėvas,
Kiekvienam mes matom Dievą.

OM MANI PADME HUM (9X, 33X arba 144X)

Užsklanda

Mylimas Dvasios Tėve ir mylima Dvasios Motina, skelbiu, kad pilnai priimu save kaip Tėvą, išreiškiantį save per Motiną. Tad priimu save kaip Dangiškąją Motiną ir priimu bet kokias sąlygas, su kuriomis susiduriu formų pasaulyje, kaip didžiausią galimybę augti savo savimonėje.

Prisiekiu niekada daugiau nesišalinti gyvenimo, su kuriuo susiduriu Žemėje. Prisiekiu priimti gyvenimą ir naudotis bet kokiomis sąlygomis, su kuriomis susiduriu, kaip galimybe pademonstruoti, jog AŠ ESU Dvasia, ir todėl nesu varžomas jokių sąlygų. Tačiau taip pat prisiekiu, kad, užuot bėgęs nuo sąlygų, iki galo į jas įžengsiu ir matysiu, kad jos tiesiog slepia Materijos šviesą ir savo šaltinį – beribę Dvasią. Tad prisiekiu matyti Dievą už visų pasireiškimų, ir šioje vizijoje pasiekiu laisvę nuo iliuzijos, kad kokia nors sąlyga galėtų apriboti Dvasią, kuria AŠ ESU.

Priimu, kad esu užsklęstas beribėje savo Kūrėjo meilėje ir puoselėjančioje Dievo Motinos meilėje. Mylima Motina Marija, pilnai priimu, kad gyvenu Motinoje ir niekas Motinoje negali manęs atskirti nuo Tėvo. Esu vienovėje su tavimi, ir šioje vienovėje atrandu ramybę nuo kovos jausmo. Patiriu tavo VIENOVĖS nuostabumą, žinodamas, kad esu viena su visa gyvybe. Tad žinau, kad visa visata vieningai palaiko mano augimą link aukštesnių savimonės lygmenų. Vienovėje su Motina esu laisvas būti Gyvąja Dvasia šiame pasaulyje.

Versta iš www.transcendencetoolbox.com