Prašymų iš Astrėjos invokacijos įgyvendinimas
Klausimas: Norėčiau užduoti klausimą apie invokaciją Astrėjai. Joje randame tris teiginius: 1. Mes kartojame tas pačias tendencijas ir jų neįveiksime tol, kol nesiryšime pažvelgti į nacionalinę ir individualią psichiką. 2. Mes individualiai turime permąstyti savo asmeninę ir savo šalies praeitį, ir tik tuomet galėsime pereiti į aukso amžiaus sąmonę. 3. Mes kolektyviškai turime permąstyti savo asmeninę ir savo šalies praeitį, ir tik tuomet galėsime pereiti į aukso amžiaus sąmonę. Kaip galėtume tai įgyvendinti praktikoje?
Atsakymas iš Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas konferencijoje Estijoje 2017 metais.
Jie mūsų prašo išsakyti šiuos prašymus, kad pasiųstume tai į kolektyvinę sąmonę ir suteiktume Mokytojams įgaliojimus pašalinti šiuos blokus. Nes visose šalyse, kurios buvo pavergtos komunizmo, turi pradėti vykti tam tikros diskusijos apie praeitį, kuomet pradėtumėte diskutuoti – kaip tai paveikė mūsų šalį? Kaip tai paveikė mūsų, kaip šalies, požiūrį į gyvenimą, kaip tai individualiai paveikė žmones? Tad pagrindinis invokacijos tikslas yra tiesiog atlaisvinti kelią, kad žmonės galėtų būti išlaisvinti trijose aukštesnėse karalijose ir galėtų nuspręsti: „Turime apie tai pakalbėti.“ Ir mes šiek tiek apie tai kalbėjome su kai kuriais žmonėmis Estijoje ir, pavyzdžiui, Estijoje nebuvo daug apie tai kalbama, tačiau tai galbūt jau pradeda keistis ir kai kurie žmonės pradeda apie tai kalbėti. Tad nėra tiesiog vieno būdo tai daryti, nes kiekviena šalis yra kitokia.
Tačiau, iš esmės, egzistuoja tam tikri dalykai, apie kuriuos turite išsikalbėti, ir tik tuomet galėsite nuo jų išsilaisvinti. O tuomet, žinoma, galime sakyti, kad kitas rožinio tikslas yra pažadinti dvasingus žmones arba kūrybiškus žmones, kaip čia jie yra įvardijami, kad jie pasiektų tą suvokimą, jog mums yra būtina individualiai pradėti tirti savo psichiką. Ir kad galėtume išsilaisvinti nuo tų komunistinės sąmonės liekanų, nes kitaip negalėsime padėti savo šaliai. Tad tai reiškia, kad dvasingiems žmonėms reikia tai išspręsti, tačiau žmonėms, kurie nėra tokie dvasingi, jiems tiesiog reikia labiau tai įsisąmoninti ir suvokti, kad jeigu jie priklauso atviresnio proto žmonėms visuomenėje, jeigu jie sugebės apie tai atvirai prabilti, galės padėti likusiai visuomenės daliai. Tad, vėlgi, iš esmės yra taip, kad jeigu šalis turi tam tikrą temą, sukūrusią daug žaizdų žmonėse, tuomet yra daug emocinės energijos ir ši emocinė energija yra užrakinama žmonių emociniuose kūnuose. Ir jeigu galėsite apie tai atvirai išsikalbėti, šitaip iš tiesų galėsite paleisti didelę dalį tos energijos, ir tuomet mokytojai galės ją sudeginti, ypač jeigu dvasingi žmonės paprašys jų tai padaryti.
Tad mokytojai šiuo metu nori, kad bent jau mes, arba dvasingi žmonės, suvoktume, kad šalyje egzistuoja tam tikri tabu, tam tikri dalykai, apie kuriuos yra nekalbama, ir tai turi būti išardyta. Idant žmonės galėtų pradėti atvirai apie tai kalbėti, ir žmonės, pavyzdžiui, galėtų išdrįsti apie tai rašyti knygas. Aš pats pastebėjau, kad Vokietija akivaizdžiai neužbaigė šio proceso, ji iki galo dar nesuvirškino visų tų įvykių su Hitleriu, tačiau jie ėmėsi kažką su tuo daryti, ir man regis 2004 metais Vokietijoje buvo pastatytas Hitlerį pajuokiantis filmas. Aš to filmo nemačiau ir manau, kad pats filmas tikriausiai yra ganėtinai lėkštas. Tačiau jau vien tai, kad vokiečiai sugebėjo sukurti filmą, kuriuo juokėsi iš Hitlerio, man parodė, kad kažkas įvyko kolektyvinėje psichikoje, kad vokiečiai nuo to atsitolino. Ir būtent tai iš dalies ir pradeda vykti, kai šalis ima atvirai apie kažką kalbėti, nes ji staiga gali nuo to atsitraukti, staiga tai nebėra taip svarbu ir tai nebelaiko žmonių taip stipriai savo įtakoje kaip anksčiau, kai jie visa tai nešiojosi su savimi.
Ir kitas dalykas, apie kurį jaučiu, kad turėtų būti kalbama visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje ir Varšuvos pakto šalyse, yra šis požiūris į Rusiją ir Rusijos žmones, ir nėra svarbu, ką jūs galvojate apie Rusijos žmones, suprantu, kad kai kurie žmonės jaučiasi labai sužeisti to, kas buvo padaryta. Tačiau turi būti suvokta, kad neišsilaisvinsime, kol jiems neatleisime, ir iš pradžių, žinoma, tai gali suprasti dvasingi žmonės, tačiau pamažu tai gali persifiltruoti per visus visuomenės sluoksnius.
Klausimas: O ar nieko tokio, jeigu tiesiog koncentruosimės į invokacijų ir šaukinių kalbėjimą?
Taip, iš pradžių tiesiog turėtumėte išsakyti su tuo susijusius prašymus, tačiau jeigu jaučiate iš vidaus impulsą tai daryti, jūs, žinoma, turėtumėte daryti ką galite savo šalyje, tačiau neturėtumėte nuspręsti savo išoriniu protu ir versti save tai daryti. Manau, kad tai yra labiau bendras dalykas. Nes ankstesnėse Pakylėtųjų Mokytojų organizacijose mačiau, kaip žmonės save vertė kažką daryti, ir tai, vėlgi, yra tai, ką Mokytojas MOR pavadintų „misionieriaus sindromu“, matote tai visose dvasinėse ir religinėse organizacijose, šį žmonių tikėjimą, kad jie turi eiti ir visus atversti tuo patikėti. O esmė čia yra visai ne ta, neturėtumėte jaustis verčiami kažką daryti, tai turi ateiti iš vidaus. Tačiau taip pat yra svarbu laikytis vizijos, kad tie žmonės visuomenėje, kurie užima atitinkamas pozicijas, pradėtų tai daryti, jie staiga su tuo susiderintų, susiderintų su idėja iš mokytojų, kaip Jėzus ką tik sakė, kad Omega aspektas yra tai, kad jie paleidžia tam tikras idėjas, kurias gali pagauti patys jautriausi žmonės. Tačiau galite prašyti jų išlaisvinimo, kad jie galėtų pradėti matyti. Ir, pavyzdžiui, gali atsirasti žurnalistas arba rašytojas, kuris staiga nuspręs parašyti knygą apie tai, kas nutiko Lenkijai komunistinėje eroje, nuspręs parašyti apie tai, apie ką niekas anksčiau nedrįso rašyti, ir jis yra kilęs iš tinkamos aplinkos, turi žinias savo prote ir gali iš esmės susiderinti su tuo, ką mokytojai nori perduoti. Tad mums ne visada yra būtina būti tais, kurie tai padarytų, nes yra ir kitų žmonių, kurie yra tinkamoje pozicijoje tai padaryti. Ir manau, kad daugelis Pakylėtųjų Mokytojų mokinių, įskaitant ir mane, kai buvau jaunesnis, jaučia tam tikrą spaudimą, kad turėtume tai daryti. Tačiau, kai darote tai jausdami šį spaudimą, tai niekada nebūna veiksminga ir tampa dirbtina. Verčiate save kažką daryti, kam iš tiesų nesate pasiruošę, ir kiti žmonės jaučia, kad jūs mėginate juos priversti, ir viskas galiausiai baigiasi nekaip.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com