Šaukinių kalbėjimas: momentumas ir tėkmė
Kimo kalba, kurią jis pasakė 2022 m. vebinare Amerikai „Demokratijos prikėlimas“.
Šiek tiek norėčiau pakalbėti apie šaukinius. Mes ką tik kalbėjome šį šaukinį [prieš klausimų ir atsakymų sesiją] ganėtinai lėtu tempu, kai aiškiai galite suprasti žodžius, galite aiškiai ištarti žodžius. Tai yra ganėtinai didelis kontrastas su tuo, kaip šaukiniai buvo kalbami ypač Summit Lighthouse organizacijoje, bet taip pat, man regis, ir AŠ ESU judėjime, – jie buvo kalbami daug greičiau. Pavyzdžiui, Summit Lighthouse judėjime šaukiniai buvo kalbami taip greitai, kad jeigu nebuvote išsitreniravę tai daryti, jeigu nebuvote prie to įpratę, tiesiog negalėjote suprasti žodžių. Galėjote girdėti tik [dūzgimą]. Žmonėms, kurie buvo naujokai, nebuvo įmanoma suprasti, ką daro kalbantieji, ir dažnai jiems tai skambėjo beveik gąsdinančiai, šis dūzgimas.
Aš asmeniškai, kai pirmą kartą atradau Summit Lighthouse organizaciją, labai troškau išmokti kalbėti šaukinius ir man neužtruko daug laiko tai padaryti. Iš pradžių tiesiog negalite palaikyti tokio greito tempo, tačiau man nereikėjo daug laiko išvystyti taip vadinamą šaukinių kalbėjimo momentumą. Galėjau dalyvauti net ir greičiausių šaukinių kalbėjimo sesijose, ir pasiekiau tašką, kai galėdavau tiesiog įeiti į jau kurį laiką vykstančią šaukinių kalbėjimo sesiją, kurioje žmonės kalbėjo šaukinį, ir galėjau lengvai išgirsti, kurioje jie yra vietoje, ir tiesiog galėdavau iš karto prisijungti, kuo labai tuo metu didžiavausi, nes tuo metu man tai kažką reiškė, šis gebėjimas kalbėti tuo greitu tempu ir sugebėjimas išpildyti reikalavimus, ką reiškia būti geru čela.
Dažnai mes šaukinius kalbėdavome ištisas valandas ir kartais, pamenu, būdavo taip, kad turėdavome pamaldas, po kurių turėjo būti diktavimas, tačiau mes turėdavome – kaip buvo sakoma – paruošti energetinį lauką diktavimui, sukalbėdami pakankamai šaukinių, kad būtų sukurtas energetinis laukas, per kurį mokytojas galėtų nusileisti, ir kartais mes kalbėdavome šaukinius šešias ar septynias valandas, ir tik po to būdavo duodamas diktavimas, tačiau vėliau buvo atskleista, kad dalis priežasties – nesakau, kad tai buvo vienintelė priežastis – tačiau dalis priežasties buvo ta, kad Elizabeth Clare Prophet sirgo šia liga ir kartais kurį laiką negalėdavo priimti diktavimo, tad mes tiesiog toliau kalbėdavome šaukinį. Nejaučiu dėl to jokių negatyvių jausmų, buvo kaip buvo, tačiau dažnai galėdavai pasiekti tokį aukštą sąmonės lygį po tiek daug valandų kalbėtų šaukinių, kad iš tiesų geriau priimdavai diktavimą. Kitais kartais tiesiog būdavai mieguistas ir negalėdavai gerai jo priimti, tačiau aš atradau, ypač per kelis paskutinius metus, kad iš tiesų nejaučiu jokio poreikio ar troškimo tokiu greitu tempu kalbėti šaukinius. Tiesą sakant, man šiuo metu labiau patinka juos kalbėti tokiu tempu, kokiu mes kalbėjome dabar, kadangi jaučiu, jog taip galiu aiškiau ištarti žodžius.
Tai reiškia, kad iš tiesų galiu savo dėmesį sutelkti į žodžius ir žodžių prasmę. Taip pat galiu savo dėmesį sukoncentruoti į mokytoją ir susiderinti su mokytoju. Tiesą sakant, jaučiu daug stipresnį ryšį su mokytoju, kai šaukinį kalbu lėčiau. Kai kalbate taip greitai, kaip žmonės tai darė Summit Lighthouse organizacijoje, – tiesą sakant, vis dar turiu įrašų, kuriuose šaukiniai yra kalbami greitu tempu – negalite mąstyti apie žodžius, netgi negalite koncentruotis į žodžius.
Sakydavau, – kai prasidėdavo šaukinių kalbėjimo sesija, vedantysis šaukinį pradėdavo kalbėti šiek tiek lėtesniu tempu, o tuomet po kurio laiko pradėdavo greitinti, – sakydavau, kad tai yra panašu į autopilotą, į lėktuvą, kuris pakilo į savo kruizinį aukštį ir dabar tiesiog buvo įjungtas autopilotas ir jis skrenda pats, ir būtent tai mes darydavome su šaukiniais, ir po kurio laiko taip prie to įprantate, kad tai tampa beveik automatiška. Nebuvo taip, kad nebūtų buvę tekėjimo, nebuvo taip, kad tai nebūtų buvę efektyvu ir nebūtų veiksminga, tiesiog jaučiu, kad yra pernelyg lengva įsitraukti į tokį tarsi mechaninį kartojimą, ir tiesiog negalite į tai nieko įdėti, nes tai vyksta taip greitai, kad tiesiog murmate žodžius.
Kai kalbate lėčiau ir aiškiau tariate žodžius, jūs tarsi galite į juos įdėti daugiau dvasios, ir kartais iš tiesų jaučiu geresnį tekėjimą su lėtais šaukiniais, nei jausdavau su greitais šaukiniais. Greiti šaukiniai turi momentumą, ir galite tai jausti, tačiau tai nebūtinai yra tapatu galiai, kurią jaučiate kalbėdami lėčiau. Tiesiog pajaučiau, jog turėčiau apie tai pakalbėti, kadangi tai yra visiškai kitoks stilius, tačiau iš tiesų jaučiu, kad jis turi tam tikrų pranašumų, kurie man atrodo šiuo metu svarbūs.
Nesakau, kad nėra vertinga kalbėti šaukinius greitai, jeigu žmonės to nori. Manau, kad man buvo vertinga tokiu būdu juos kalbėti daugelį metų, nes tai tarsi neutralizavo analitinį protą, bet dabar jaučiu, kad iš tiesų yra svarbiau kalbėti juos aiškiau tariant, įdedant į juos, tam tikra prasme, daugiau jausmo, nors tai ir nėra žmogiška emocija, bet tiesiog jaučiatės labiau susiję ir labiau jaučiate tekėjimą, o ne momentumą. Suvokiau, kad egzistuoja skirtumas tarp tekėjimo ir momentumo. Tad tiek norėjau apie tai pasakyti.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com