Kelias yra nuolatinės savistabos būsena
TEMOS: Savistaba – vidurio kelyje ar kraštutinumuose – aukštesniuose kelio lygmenyse testai darosi subtilesni – kai nejaučiate pasipriešinimo ir galite pažvelgti į bet ką – negalite peržengti tam tikro taško, jeigu nenorite padėti kitiems – kai koncentravimasis į išorę tampa spąstais – visada siekite save transcenduoti
Klausimas: Kaip sakė Motina Marija, ir kaip praeityje sakė Buda, kelias į Kristiškumą reiškia darbą su savimi, savęs keitimu, savęs transformavimu. Prašau, ar galėtum pakomentuoti subtilią pusiausvyrą tarp kelio, kuriame koncentruojamės į save, ir tapimo Kristumi kelio. Tai yra, kai koncentruojamės į save, kadangi norime labiau įkūnyti Dievo potencialą, tačiau šis koncentravimasis į save kartais lengvai gali pavirsti negatyviu koncentravimusi į save.
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Puikus klausimas, pademonstruojantis, kaip yra neįmanoma duoti dvasinio mokymo, kurio dualistinė sąmonė negalėtų neteisingai interpretuoti. Ir būtent dėl to mes, vėl ir vėl, pabrėžiame vidurio kelią, pabrėžiame pusiausvyrą, pabrėžiame būtinybę pakilti virš dualizmo.
Ir iš tiesų, raktas tai išspręsti yra suvokti, kad kelias yra nuolatinės savistabos būsena, kuomet jūs nuolatos save stebite ir stebite, ar vis dar tebesate vidurio kelyje, ir ar dar nenuklydote į vieną iš dualistinių kraštutinumų.
Ir čia mes iš tiesų negalime jums duoti kažkokios griežtos taisyklės, kuri sakytų: „Štai ko visuomet turėtumėte siekti.“ Nes vienas iš dalykų, kurį jūs, būdami brandžiais dvasios ieškotojais, privalote suprasti, yra tai, kad kelias yra subtilus – ir kuo toliau esate nuėję kelyje, tuo subtilesnis jis tampa.
Kai žvelgiate į asmenį, kuris yra serijinis žudikas, aiškiai matote, kad šis žmogus nėra dvasiniame kelyje ir jo veikla akivaizdžiai nėra dvasinga. Tačiau, kai pakylate virš šios akivaizdžios išorinės prievartos lygmens, darosi sunkiau atskirti subtilų skirtumą tarp nuklydimo į vieną iš dualistinių kraštutinumų. Ir štai čia, bręsdami, suvokiate, kad jums reikia pakilti virš to, ką pavadinau juodai baltu mąstymu ir pilku mąstymu. Jums reikia išlaikyti nuolatinį budrumą ir stebėti, ar esate traukiami į vieną kraštutinumą ar į kitą.
Ir tam yra reikalingas nuolatinis budrumas, nuolatinė savistaba. Tačiau turiu jums pasakyti, kad ateina toks momentas, kai tampate neprisirišę ir nebesiekiate apsaugoti savo ego, nebesiekiate apsaugoti savo individualiai turimo jausmo, kad viską kontroliuojate, arba jausmo, kad esate teisingame kelyje. Galite pasiekti tašką, kuriame būtumėte pasiryžę pažvelgti į bet kokius jūsų psichikoje egzistuojančius dalykus, ir nesipriešintumėte pamatyti tiesą. Žinodami, kaip sakėme daug kartų, kad Sąmoningasis AŠ yra daugiau nei išorinė asmenybė, daugiau nei dualistinis aš. Ir todėl, kai pamatote, kad kažkas yra dualistiška, galite tai paleisti, ir būsite laisvesni nei buvote anksčiau.
Tikra tiesa, kad egzistuoja etapas dvasiniame kelyje, kuomet pirmiausia jums reikia dėmesį sutelkti į save, atrandant tą rąstą savo akyje, pašalinant jį, idant galėtumėte įgyti tam tikrą vidinę ramybę ir aiškumą. Nes kol nebūsite iš tiesų padėję sau, kaip galėsite padėti kitiems? Tačiau, kai jau esate pasiekę tam tikrą ramybę, tuomet susiduriate su subtiliu momentu, nes esate pasiekę tašką kelyje, kuomet negalėsite toliau progresuoti, kol nepradėsite padėti kitiems žmonėms arba padėti visai planetai.
Tačiau net ir tai gali tapti aklaviete, kuria gali pasinaudoti ego. Ir mes iš tiesų matėme, kaip kai kurie iš mūsų brandesnių mokinių įpuolė į šiuos spąstus, kuomet visą savo dėmesį ėmė koncentruoti į pasaulio gelbėjimą, pagalbą kitiems žmonėms, mokymų skleidimą arba darbą tam tikroje dvasinėje organizacijoje, kuomet jie pasiekė tašką, kuriame tarė: „Man nebereikia tirti savo psichologijos. Nes aš jau tikrai praėjau šį etapą. Aš jau supratau viską, ką turėjau suprasti dvasiniame kelyje.“
Tad, vėlgi, nėra vieno būdo visada daryti teisingą dalyką. Nėra jokios išorinės taisyklės, kurią būtų galima duoti. Teisingai elgsitės tuomet, kai suprasite, kad tol, kol esate fiziniame įsikūnijime, jums reikia siekti aukštesnio supratimo apie save ir apie dvasinį kelią, jums reikia išlaikyti norą save transcenduoti.
Tad tam tikra prasme, trumpas atsakymas būtų toks: Kad ir kokioje sąmonės būsenoje šiuo metu bebūtumėte, visada ieškokite sekančio lygmens. Visada siekite transcenduoti save. Stebėkite save, o tuomet klausykite vidinio vedimo, kai staiga susiduriate su išorine situacija, kurioje gaunate vidinį impulsą, kad čia esama kažko, į ką jums reikia atkreipti dėmesį, jums reikia čia kažką paleisti.
Ir tai, mano mylimieji, visi tikri pasiuntiniai daro nuolatos. Ir galiu jus užtikrinti, kad, jeigu esate susikūrę stabmeldišką įvaizdį, jog pasiuntiniai yra aukščiau už visus testus, ar kad jie jau nieko nebegali išmokti ir įveikti savo pačių sąmonėje, tuomet tikrai nesupratote, kodėl jie čia yra. Nes tikri pasiuntiniai yra pasiryžę nuolatos save stebėti. Ir kai jie kažką pamato, kimba į darbą ir tai paleidžia. Ir jūs turite priimti tokį patį požiūrį – turite priimti tą pasiryžimą visada būti pasirengusiais pažvelgti į viską, kas iškyla. Kartais tai gali būti jūsų pačių sąmonė, kartais tai gali būti kažkas, ką prisiėmėte iš masinės sąmonės.
Tačiau, kol būsite fiziniame įsikūnijime, jums bus būtina save transcenduoti. Nes tiktai tie, kurie nepaliauja savęs transcenduoti, galiausiai pasiekia tą savitranscendencijos lygmenį, kuriame visam laikui transcenduoja materialią karaliją.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com