Stagnacijos jausmas dvasiniame kelyje
Klausimas: Patiriu jausmą, kad nesugebu progresuoti į naują savo asmeninio augimo lygmenį. Nors turiu gerą daugelio koncepcijų supratimą ir rezonuoju su mokytojų mokymais, jaučiu, kad kažko trūksta, kas man neleidžia pasiekti aukštesnio savirealizacijos lygmens. Prašau padėti man atpažinti, ką galbūt praleidau pro akis ir kokių galiu imtis žingsnių, kad pasiekčiau šį naują asmeninio augimo lygmenį ir atlikčiau reikalingus pokyčius.
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2023 m. konferencijoje Kazachstane.
Kaip daug kartų sakėme, dvasinis kelias yra procesas. Tai yra procesas, kuriam reikia laiko ir jis turi skirtingas pakopas. Neretai nutinka taip, kad žmonės atranda dvasinį kelią, atranda pakylėtųjų mokytojų mokymus. Jie pradeda kalbėti invokacijas ir šaukinius, ima studijuoti mokymus ir jaučia didžiulį augimą. Ir tai gali tęstis kurį laiką, dažnai keletą metų. Bet tuomet ateina momentas, kai jaučiate, kad augimas pradeda lėtėti, jūs tarsi pradedate stagnuoti. Ir su kai kuriais žmonėmis gali nutikti taip, kad jie pradeda jaustis patogiai tam tikrame lygmenyje ir jie dabar jaučia, kad jiems nereikia daryti nieko pernelyg drastiško, jiems tiesiog reikia toliau daryti tai, ką jie daro.
Bet tuomet yra kitų žmonių, kurie mato, kad ši stagnacija nėra konstruktyvi, kadangi ji neveda į augimą. Jeigu tai pripažinote, tuomet jums reikia pripažinti, kad šios būsenos priežastis yra ta, kad yra kažkas, ko jūs nepamatėte. Ir tai iš tiesų yra kažkas jūsų pačių psichologijoje. Tačiau tai taip pat yra kažkas, kas yra susiję su jūsų požiūriu į dvasinį kelią, su tuo, kaip jūs šį dvasinį kelią praktikuojate. Kaip mes daug kartų sakėme, kai žmonės pirmą kartą atranda kelią, jie į kelią žiūri per savo turimą suvokimo filtrą, per savo turimas atskirąsias savastis. O tai reiškia, kad jie, savo išoriniuose protuose, dažnai nusprendžia: „Štai kaip veikia kelias, štai ką aš turiu daryti, ir štai kas turėtų įvykti.“ Ir tai yra neišvengiama, visi tai pereina. Tačiau kai pasiekiate tašką, kuriame jaučiate, kad prasidėjo tam tikra stagnacija, kad nedarote tokio progreso, kurį norėtumėte daryti, turite atsitraukti žingsnelį atgal ir sąmoningai pažvelgti į savo požiūrį į kelią, ir savęs paklausti: „Ar tai yra paveikta išorinio proto, atskirųjų savasčių?“
Jūs galite paimti kai kuriuos mūsų apie tai perduotus mokymus, ir mes apie tai davėme daug mokymų. Susiraskite šiuos mokymus, išstudijuokite juos, naudokitės jais, kad atsitrauktumėte žingsnelį atgal ir paklaustumėte: „Kaip aš žiūrėjau į kelią tada, kai pirmą kartą jį atradau? Kaip žiūriu į kelią šiandien? Ar galiu matyti aukštesnį požiūrį? Galima kitaip į tai žiūrėti. Neprivalau visko daryti tuo pačiu būdu, kaip dariau tai anksčiau, turiu atsitraukti žingsnelį atgal, turiu ieškoti, atrasti kitokį požiūrį, ir suvokti, kad tas požiūris, kurį turėjau į kelią, kai pirmą kartą jį radau, buvo tam tikrame lygmenyje. Tai nebūtinai buvo neteisingas požiūris, jis tiesiog buvo ribotas. O dabar, kai jau kelyje esu kurį laiką, galiu pakilti į aukštesnį požiūrį.“ Negalvokite, kad galėsite šiuo metu rasti aukščiausią požiūrį, tiesiog ieškokite to sekančio, aukščiau esančio lygmens, ir pasitenkinkite tuo, kad tai yra sekantis lygmuo, laikykitės jo kurį laiką, ir tuomet galėsite pamatyti dar kažką aukštesnio.
Viena iš didžiausių kliūčių dvasiniame kelyje yra tai, kai žmonės leidžia savajam ego paskatinti juos jausti, kad jie dabar jau suvokia, kaip veikia kelias, jie turi aukščiausią kelio supratimą. Jeigu leisite sau tuo patikėti, negalėsite kvestionuoti savo požiūrio į kelią. Ryžkitės atsitraukti žingsnelį atgal ir suvokite, kad visada egzistuos aukštesnis požiūris, kol būsite įsikūnijime. Visada bus kažkas daugiau, ką galėsite suprasti, daugiau, ką galėsite suvokti, kaip pasiuntinys taip atvirai vakar paaiškino. Galite paimti tai, ką jis pasakė, pamėginti iš tiesų tai įsisąmoninti, pažvelgti į save ir kvestionuoti tai, ko iki šiol nekvestionavote. Esmė čia nėra save kaltinti. Tačiau, deja, kai kurie žmonės turi šį troškimą jausti, kad yra ypatingi, kad jie yra svarbūs žmonės, kad jie yra labai dvasingi žmonės, kad jie suprato kelią. Ir jeigu turite šį požiūrį, jis jums neleis sąžiningai kvestionuoti savo požiūrio į kelią, kadangi tai jus paskatintų jausti, jog iš tiesų nebuvote jau tokie ypatingi.
Turite pažvelgti į šį mechanizmą, pamatyti jį savyje ir tarti: „Ko aš iš tiesų noriu? Ar noriu augimo? Ar noriu jausti, kad esu ypatingas arba pranašesnis?“ Esmė čia nėra sakyti, kad tuomet klystate, arba esate blogi ar nusidėjėliai. Jūs tiesiog suvokiate, kad kelias turi pakopas. Niekas negali visko matyti, kai iš pradžių atranda kelią, niekas to negali. Jūs visada turite kvestionuoti, visada turite pakilti į aukštesnį vizijos lygmenį. Ir todėl yra išmintinga priimti požiūrį, kaip paaiškino pasiuntinys, kad visada esate pasiruošę save kvestionuoti, niekada negalvojate, jog esate pasiekę aukščiausią įmanomą supratimą. Kai būsite pasiruošę dirbti su pakylėtaisiais mokytojais, mes jums duosime aukštesnį supratimą. Tačiau duosime jums tokį supratimą, kuriam šiuo metu esate pasiruošę, o ne patį aukščiausią. Duosime jums tai, kas jums padės pakilti į sekantį lygmenį. Kai pasieksite konsolidaciją tame lygmenyje, tuomet jums duosime daugiau. Eisime žingsnis po žingsnio. Yra labai išmintinga priimti požiūrį, kad: „Aš visko nežinau, yra kažkas, ko nematau.“ Ir tuomet jūs kreipiatės aukštyn į mus ir paprašote mūsų padėti jums pamatyti sekantį žingsnį, kurį galite žengti. Ne aukščiausią žingsnį, bet sekantį žingsnį.
Ir, žinoma, kiekviename kelio lygmenyje visada yra tam tikra psichologija, kuri turi būti išspręsta. Visada egzistuoja atskirosios savastys, kurias jums reikia pamatyti. Tai yra kelias. Šis pasiuntinys prieš daugelį metų turėjo svajonę, kad galiausiai išspręs savo psichologiją, ir tuomet bus laisvas, jam daugiau nebereikės spręsti jokios psichologijos. Ir kaip sakėme, jam buvo didelis palengvėjimas tai paleisti, kadangi tai jus įstumia į tam tikrą įtampos būseną. Tačiau, žinoma, galite pasiekti tašką, ir daugelis jūsų pasiekėte tašką, kuriame išsprendėte didelę dalį savo psichologijos. Jūs galite persijungti ir leisti sau priimti, kad jūs daug ką išsprendėte, tačiau vis tiek išlaikote atvirą protą, kad yra daugiau, ką galima išrišti. Ir štai tuomet jūs galite persijungti į šį pozityvų požiūrį, kuriame kažko pamatymas savo psichologijoje nėra negatyvus dalykas, tai yra pozityvus dalykas, kadangi dabar jūs galite iš to išsilaisvinti. Ir jūs žinote, kad jau išrišote tiek daug psichologijos, jog esate įsitvirtinę kelyje, jūs, jeigu naudotume tą žodį, esate „geras“ mokinys, brandus mokinys. Ir tuomet jums nereikia turėti to deficitinio požiūrio, kuris verčia jus nenorėti pažvelgti į kažką savo psichologijoje.
Egzistuoja tam tikras juodai baltas požiūris tarp daugelio dvasingų žmonių, ir tai ypač buvo ryšku ankstesnėje Summit Lighthouse dispensacijoje, kurioje žmonės manė, kad jeigu jie pamatytų savo psichologijos aspektą, kuris būtų ego arba savanaudiškas, tai būtų labai labai blogai, labai labai negatyvu. Ir būtent dėl to jie nenorėjo į tai pažvelgti, nes bijojo šios reakcijos. Tačiau jūs, kurie turite mokymus, kuriuos mes perdavėme apie atskirąsias savastis, galite labai greitai persijungti, jūs galite pažvelgti į šią atskirąją savastį, kuri turi šį požiūrį, ir leisti jai mirti, kad galėtumėte pereiti į pozityvų požiūrį, kuriame suvokiate, kad, sakykime, išrišote 80% savo psichologijos. Ir koks gi skirtumas, jeigu pamatėte kažką likusiuose 20%? Tai jūsų staiga nepadaro blogu mokiniu, nes jūs jau tiek daug išsprendėte. Galite tai priimti. Tai, vėlgi, yra tas senas dalykas: ar stiklinė pusiau pilna, ar pusiau tuščia? Tarkime, kad jūsų psichologija yra stiklinė, kuri yra pilna vandens, simbolizuojančio atskirąsias savastis. Ir jūs turite šaukštą, ir semiate vandenį šiuo šaukštu. Na, jeigu jau išsėmėte 80% vandens stiklinėje, tai yra didelis pasiekimas. Ir negi yra taip svarbu, kad pamatote: „O, bet čia yra dar vienas šaukštas vandens, kurį turiu išsemti?“ Tai tėra tik vienas šaukštas, lyginant su 80%. Tad tiesiog kibkite į darbą, išsemkite tą šaukštą, išsemkite sekantį šaukštą, ir staiga atsidursite ties 90%.
Štai ko mes jums visiems norime, kad pasiektumėte šį lūžį, kuriame pamatytumėte, kad nėra jokios problemos tirti savo psichologiją. Jums nereikia tam priešintis. Ir jums tikrai nereikia jaustis taip blogai, jeigu kažką pamatote savo psichologijoje. Tai iš tiesų yra džiaugsmas kažką pamatyti, tai įveikti ir tapti netgi dar laisvesniais.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com