Avatarų gelbėtojo kompleksas
Klausimas: Knygos „Mano gyvenimai“ pagrindinis veikėjas sako, kad kai kalbėjosi su savo patarėjais apie atėjimą į Žemės planetą, nesugebėjo blaiviai vertinti situacijos ir tai paveikė jo sprendimų priiminėjimo procesą (paveikė jo sprendimą atvykti į Žemės planetą), ir jam išsivystė tam tikras gelbėtojo kompleksas. Man tiesiog įdomu, o kaip buvo Jėzui, kai jis nusprendė ateiti į Žemės planetą ir tarėsi dėl to su savo patarėjais. Ar jis aiškiau viską suvokė negu pagrindinis knygos veikėjas, o gal jis taip pat buvo šiek tiek susipainiojęs, kai nusprendė ateiti į savo pirmąjį įsikūnijimą Žemės planetoje? Ir dar norėčiau paklausti, ar Jėzus ketina perduoti knygą, kurioje būtų aprašyta jo kelionė Žemės planetoje ir pagrindiniai įvykiai iš įvairių gyvenimų, kuriuos jis čia nugyveno, nuo paties pirmojo jo įsikūnijimo iki pakylėjimo.
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Jėzaus per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas konferencijoje Olandijoje 2018 metais.
Ne tik iš knygos „Mano gyvenimai“, bet taip pat ir iš to, ką čionai pasakysiu, norėčiau, kad įsisąmonintumėte vieną dalyką: Žemės planeta yra mokymo priemonė. Tai reiškia, kad visiems, kurie ateina į fizinį įsikūnijimą, reikia iš atėjimo čionai kažką išmokti. Knygoje aprašomo pagrindinio veikėjo patirtys iš tiesų yra daugiau nei vieno gyvybės srauto patirtys, tai yra tarsi daugelio avatarų apibendrinimas ir ką jie turėjo savo prote, kas juos motyvavo ateiti į Žemę. Suprantate, kad avatarui nėra jokio reikalo ateiti į Žemę dėl karminių priežasčių, bet jis pasirenka čia įsikūnyti. Visi mes, kurie atvykome į Žemę kaip avatarai, tarp jų ir aš, turėjome motyvaciją, kurią laikėme absoliučiai geranoriška, ir tam tikra prasme, ji iš tiesų buvo visiškai geranoriška.
Ir visgi mes taip pat turėjome kažkokį nesubalansuotą požiūrį, kažkokį gelbėtojo komplekso aspektą. Būtent tai mums asmeniškai reikėjo išmokti, kaip aprašo pagrindinis veikėjas, kuomet jis suvokė, jog turi tai paleisti, kad jis čia atėjo ne tam, kad ką nors pakeistų. Mes visi turėjome pereiti tą procesą, kuomet galiausiai pažvelgiate į Žemę su visais netobulumais, visomis čia egzistuojančiomis kančiomis, ir visiškai priimate laisvą valią. Pripažįstate, kad čia esate ne tam, jog pakeistumėte kažkurį kitą žmogų; jūs čia esate tik tam, kad pakeistumėte save. Jūs, žinoma, pripažįstate, kad esate čia, ir tai darydami, save keisdami, rodote pavyzdį, iš kurio kiti žmonės gali pasisemti įkvėpimo, jeigu to nori.
Turite pasiekti tašką, kuomet tam, kad galėtumėte pakilti, susitaikote su laisva valia ir laisvos valios koncepcija ir kaip jai yra leidžiama reikštis tokioje planetoje kaip Žemė. Iš tiesų sugebate pažvelgti į visas kančias, nepasiduodami emocinei reakcijai, bet pažvelgdami už kančių, kuomet matote, kad tai yra vienintelis būdas, kuriuo laisva valia gali save išreikšti. Nes kai žmonės nusileidžia žemiau tam tikro sąmonės lygmens, jie privalo įkūnyti tą sąmonę, kol jiems bus gana. Ne tik gana kančių (kuriomis daugelis žmonių ganėtinai greitai pasisotina), bet kad jiems bus gana sąmonės, atnešusios šias kančias. Tad jūs pasiekiate tą tašką, kuriame iš tiesų susitaikote su Žeme tokia, kokia ji yra, ir tuomet iš tiesų galite jausti, kad nors čia atėjote sukurti pozityvų pokytį, galite dabar palikti Žemę, nors ir nesukūrėte to pokyčio.
Ir tai yra procesas, kurį mums visiems reikėjo pereiti, tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad mes visi turėjome asmeninę gelbėtojo komplekso versiją, nes kitaip nebūtume pasisiūlę ateiti čionai į įsikūnijimą. Tad mums visiems reikėjo išmokti tai įveikti ir pamatyti, kas mus asmeniškai motyvavo priimti tą sprendimą, kad su Žeme yra kažkas ne taip ir čia reikia kažką pakeisti. Na ir dabar, tai yra subtilus dalykas, nes, žinoma, Žemėje yra daug kančių. Daug žmonių yra įstrigę šiose kančiose ir jie sąmoningai nenusprendė jų patirti, jie jas patiria dėl nesąmoningų pasirinkimų. Ir vis dėlto, laisva valia yra laisva valia. Tad nors mes čia galime ateiti ir šviesti šviesą tamsybėse, negalime pradėti manipuliuoti žmonėmis net ir jų pačių labui, negalime jų versti priimti šią šviesą.
Kas liečia knygos perdavimą, kuri aprašytų visus mano įsikūnijimus, šiuo metu neturiu intencijos tai daryti, iš dalies, žinoma, dėl to, kad turėjau tiek daug įsikūnijimų, jog būtų sunku juos visus aprašyti; vienoje knygoje to padaryti būtų neįmanoma. O taip pat ir dėl to, kad nenoriu pernelyg daug dėmesio atkreipti į save; užtenka to, kas jau buvo padaryta. Knygos „Mano Gyvenimai“ tikslas yra nugriauti stabą, kurį iš manęs padarė krikščioniškos bažnyčios ir netgi daugelis žmonių naujojo amžiaus bendruomenėse. Mūsų intencija yra perduoti žmonėms mokymą, kuris jiems galėtų padėti palikti stabų garbinimą, o ne jį skatinti.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com