Realybės pamatymas
Klausimas: Mokytojai sako, kad mes turime atskirąsias savastis, ir kad kai atsikratysime šių savasčių, išvysime realybę. Ar tu asmeniškai tai patyrei?
Atsakymas iš Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2023 m. konferencijoje Kazachstane.
Taip, nebūtinai visą laiką, kadangi neteigiu, jog esu laisvas nuo atskirųjų savasčių, nes, mano supratimu, turėsime atskirąsias savastis, ar bent jau vieną iš jų, kol pasieksime 144 lygmenį. Man netgi nerūpi, kur aš šiuo metu esu – kiek arti esu 144 lygmens. Aš šitaip net nemąstau. Tačiau taip pat galiu savyje matyti, kad nepaprastai pasikeičiau per tą laiką, kol buvau dvasiniame kelyje, ir ypač nuo to laiko, kai tapau pasiuntiniu ir gavau visus šiuos mokymus iš mokytojų.
Taip pat matau, kad per visus tuos daugybę metų, per kuriuos buvau dvasiniame kelyje, progresavau, tačiau padariau daug didesnį progresą nuo tada, kai gavome šiuos mokymus apie atskirąsias savastis ir gimimo traumą bei avatarus. Ypač per paskutinius trejus ar ketverius metus jaučiu, kad manyje įvyko daug lūžių.
Ir iš tiesų įvyko taip, kaip mokytojai sako, kad tapau neutralesnis. O tai reiškia daug dalykų. Tai, pavyzdžiui, reiškia, kad nebeturiu visų šitų žmogiškų nuomonių, kurias anksčiau turėdavau. Esu laisvesnis pažvelgti į situacijas iš neutralesnės perspektyvos. Nesakau, kad visada galiu būti neutralus, tačiau dažnai galiu. Ir tai taip pat reiškia, kad nebeturiu šio fasado ar regimybės, kurią turėčiau užsidėti ir kurią turėčiau ginti. Ir man tai buvo didžiulis išsilaisvinimas. Pradėjau suvokti, kad tai yra vienas iš iššūkių arba dilemų dvasiniame kelyje. Nes kodėl mes esame dvasingi žmonės? Todėl, kad esame pasiruošę tirti save. Ir galiu pažvelgęs į savo gyvenimą matyti, kad net būdamas vaikas visada buvau pasiruošęs tirti save. Ką galėčiau pagerinti? Kaip galėčiau pasikeisti? O tai reiškia, kad esate labai susikoncentravę į save. Tai yra beveik neišvengiama. Tampate labai susikoncentravę į save, visada žiūrėdami: Ar turėjau tai pasakyti? Galbūt galėjau geriau tai padaryti? Tačiau tai taip pat lengvai gali paskatinti susikurti šį įvaizdį, ką reiškia būti dvasingu žmogumi.
Ir tuomet turite mėginti atitikti šį įvaizdį. O tai reiškia, kad visada turite turėti šį fasadą arba šią regimybę, kurią užsidedate ir turite ginti. Ir matau, kai žvelgiu į praeitį, kokia man tai buvo našta. Didelę dalį savo ribotų mentalinių išteklių iššvaisčiau mąstydamas apie vieną ar kitą įvaizdį ir jį gindamas. Ir ypač dideliu iššūkiu man tai tapo po to, kai tapau pasiuntiniu – aš atėjau iš Summit Lighthouse organizacijos, kurioje žmonės turėjo labai specifinį požiūrį, ką reiškia būti pasiuntiniu, esančiu tenai kažkur labai aukštai. Ji buvo labai, labai ypatinga. Ir aš pats, atvirai kalbant, turėjau daug tos stabmeldystės. Ir žinojau, kad nenoriu būti tokiu pasiuntiniu, tačiau man tai vis tiek buvo iššūkis, nes tai vis dar tebebuvo kažkokia regimybė, ką reiškia būti pasiuntiniu. Labai gerai suvokiau žmonių lūkesčius, ko yra tikimasi iš manęs mano pozicijoje. Ir, žinoma, metams bėgant susidūriau su tam tikrais žmonėmis, kurie staiga pradėjo man mesti iššūkį ir sakyti: „O, tu nesi pasiuntinys, pasiuntinys to nedarytų arba to nesakytų.“
Ir per paskutinius dvejus ar trejus metus tai tiesiog nunyko. Patyriau tam tikrus lūžius, kai pamačiau tam tikras atskirąsias savastis ir tiesiog jas paleidau. Ir dėl to šiandien jaučiuosi žymiai laisvesnis. Jaučiu, kad galiu būti savimi. Manęs tai taip nebejaudina. Ir jeigu norite pavyzdžio, tiesiog pažiūrėkite tuos YouTube filmukus, kuriuos sukūriau, nes nebūčiau galėjęs šių filmukų sukurti prieš trejus ar ketverius metus, kadangi būčiau pernelyg viską analizavęs: „Ar turėjau tai pasakyti? Ar tai buvo teisinga? Galbūt galėjau kažką geriau pasakyti? Kaip žmonės į tai reaguos?“ O dabar, kai kuriu šiuos filmukus, visiškai negalvoju apie tai, kaip žmonės į tai reaguos. Tiesiog išreiškiu save. Tai ateina iš to, kas aš esu, iš mano esybės, ir man nerūpi, kokios sulauksiu reakcijos. Man nerūpi, ar kitiems žmonėms tai patiks ar ne. Tiesiog jaučiu džiaugsmą tai išreikšdamas. Nėra tiesiog taip, kad matome realybę, bet taip pat mes tampame laisvesni, kai atsikratome atskirųjų savasčių.
Nes, žinoma, savimi mums neleidžia būti visos šios atskirosios savastys, kurios mus traukia reaguoti. Ir kai kalbu apie buvimą savimi, iš dalies turiu omenyje, kad mes tampame atviresnėmis durimis AŠ ESU Esačiai, bet taip pat ir tai, kad Sąmoningasis AŠ yra išlaisvinamas nuo visų šių atskirųjų savasčių. Kiekvienai atskirajai savasčiai, kuri sako: „Tu turėtum būti toks“, egzistuoja kita savastis, kuri sako: „Tu neturėtum būti toks.“ O dabar aš jaučiu, kad mano Sąmoningasis AŠ tiesiog yra daug laisvesnis išreikšti tai, ką aš noriu išreikšti, ir dėl to nebesijaudinti.
O kas liečia tavo klausimą apie realybės matymą, iš tiesų jaučiu, kad matau dalykus žymiai aiškiau nei anksčiau, kadangi esu daug neutralesnis. Užuot projektavęs, kad noriu, jog dalykai būtų kažkokiu būdu, aš tiesiog stebiu. Ir tuomet pažvelgiu į situaciją pasaulyje, ir tiesiog susiderinu su savo AŠ ESU Esatimi arba mokytojais, ir pajaučiu vibraciją. Tai labiau yra tarsi energijos vibracija, kurią jie turi. Ir tuomet įgyju visiškai kitokią perspektyvą į situaciją.
Kai žiūri per Sąmoningąjį AŠ, ar suvoki, kad persijungti iš savęs į Sąmoningąjį AŠ?
Na, Sąmoningasis AŠ ir esu aš. Tai yra mano čia esančios žemesniosios esybės šerdis. Taip pat yra AŠ ESU Esatis, kuri yra didesnis aš, tačiau čia įsikūnijime Sąmoningasis AŠ ir esu aš. Tai yra tai, kas aš esu. Aš nežiūriu per Sąmoningąjį AŠ. Aš esu Sąmoningasis AŠ, kuris žiūri. Tačiau, žinoma, yra didelis persijungimas iš žiūrėjimo per atskirąją savastį ir tuomet išsilaisvinimo iš tos atskirosios savasties, ir dabar jūs tiesiog matote taip, kokie esate. Tiesą sakant, tai yra svarbus klausimas, kadangi nėra taip, kad Sąmoningasis AŠ turėtų kažkokią struktūrą ar individualumą, tačiau jis vis tiek turi individualią perspektyvą į pasaulį. Kitaip tariant, aš sėdžiu čia, žiūriu į pasaulį iš šio taško. Tu stovi tenai, žiūrėdamas į pasaulį iš savo taško, jeigu kalbėtume apie tai fiziškai. Jeigu aš išsilaisvinsiu nuo atskirųjų savasčių ir tu išsilaisvinsi nuo atskirųjų savasčių, tai nereikš, kad matysime tą patį dalyką ar kad žiūrėsime į dalykus tuo pačiu būdu.
Nebus taip, kad tapsime vienodi. Mes vis dar tebesame individai. Vis dar tebeturime individualią AŠ ESU Esatį. Tiesiog įvyko taip, kad kai tapau laisvesnis, nebejaučiu grėsmės, kad kiti žmonės kitaip žiūri į gyvenimą. Nebejaučiu poreikio save ginti. Nejaučiu, kad turėčiau pakeisti jų protus. Kai kalbu su žmonėmis, nemėginu pakeisti jų protų. Tiesiog mėginu dalintis tuo, kaip aš tai matau. Ir tuomet jaučiuosi laisvas, kad ir kaip jie reaguotų. Nejaučiu, kad turėčiau įtikinti tą žmogų. Galiu tiesiog pasakyti, gerai, tegul jie turi tą požiūrį. Tai nėra kažkas, ką turėčiau pakeisti kituose žmonėse. Ir neprivalau gintis. Tai yra didžiausias dalykas. Didžiausias dalykas man buvo, kad anksčiau aš galėjau matyti – ir, vėlgi, nesakau, kad esu visiškai išsilaisvinęs nuo šių atskirųjų savasčių – turėjau tam tikrą pasaulėžiūrą arba būdą žiūrėti į gyvenimą, prie kurio buvau labai prisirišęs. Tarsi būdavo taip, kai būdavau situacijose, kuriose kalbėdavausi su žmonėmis, turėdavau vertinti: „Ar tai patvirtina mano požiūrį į gyvenimą ar kelia jam grėsmę?“
Ir jaučiau, kad jeigu tai kelia grėsmę, jaučiau, kad turiu tai apginti arba įtikinti kitus žmones. O dabar tiesiog esu laisvesnis bendraudamas su žmonėmis, nes man nebereikia to ginti. Neprivalote žiūrėti į gyvenimą taip, kaip žiūriu aš. Išlaisvindamas jus, aš išlaisvinu save. Tačiau jus galiu išlaisvinti tiktai tuomet, kai pirmiausia išlaisvinu save, nes nebėra nieko, ką turėčiau ginti. Man tai buvo didžiulis išsilaisvinimas – didžiulis palengvėjimas įgyti tą laisvę, kad neprivalau savęs ginti ar pakeisti dalykų. Retkarčiais aš vis dar pamatau atskirąją savastį, tačiau dabar man yra lengviau tai atpažinti kaip atskirąją savastį ir kažką dėl jos padaryti.
Tarsi buvo toks laikas, kai jaučiau didelį pasipriešinimą pamatyti tam tikrus dalykus savo psichologijoje, kadangi jaučiau, jog yra tam tikri dalykai, kurių neturėčiau turėti. Bet dabar tarsi yra taip, kad ir kas tenai būtų, tiesiog imkime ir pažvelkime į tai, ir pakilkime virš to, atsikratykime tuo. Ir tai taip pat yra laisvė, kai nebemėginate užsidėti šio fasado, nebemėginate mėginti išvengti kažką pamatyti savyje.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com