Kaip mėgautis gyvenimu be prisirišimų

TEMOS: Neprisirišimas nėra linijinė koncepcija – jo neįmanoma suprasti intelektu – negalite sužinoti tiesos – užuot slopinę savo troškimus, transcenduokite juos – nemėginkite neprisirišimo pasiekti per jėgą – kaip mėgautis gyvenimu, nebūnant prie nieko prisirišus – neprisirišimo pakopos – pirmiausia ieškokite karalystės viduje – jausmas, kad esate neišbaigti, jeigu neturite kažko šiame pasaulyje – materializmo apibrėžimas – ego yra didžiausias materialistas – nepritekliaus iliuzija

Klausimas: Jėzau, ar galėtum apibrėžti materializmą ir kaip galėtumėme jo išvengti ir likti neprisirišę? Gyvename šalyje, kurioje egzistuoja daug puikių dalykų, tad ar yra gerai norėti gražaus namo ir tuo pačiu būti kažkaip prie to neprisirišus? Arba tiesiog kažko norėti ir kažkaip nebūti prie to prisirišus? Ar neturėtumėme nieko daugiau trokšti, kaip tik Dievo? Ar tai yra kova tarp ego ir Dievo? Man visa tai atrodo labai painu.

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Neprisirišimas yra koncepcija, kurios neįmanoma suvokti žmogišku intelektu. Tai yra nelinijinė koncepcija, išeinanti už linijinio intelekto ir dualistinio proto ribų.

Dvasios ieškotojams būtų labai naudinga suprasti, kad egzistuoja daug dvasinių koncepcijų, kurių paprasčiausiai neįmanoma išreikšti žodžiais. Taip yra dėl to, kad žodžiai yra linijiški, ir dualistiniam protui yra lengva juos interpretuoti (ir interpretuoti neteisingai). Todėl, jeigu norite pilnai suprasti – tai reiškia, įsisąmoninti – koncepciją, išoriniu mokymu turėtumėte naudotis tik kaip tiltu, per kurį pasiektumėte vidinę, intuityvią tiesos įžvalgą.

Tikroji šios tiesos prasmė yra ta, kad, kai mes, pakylėtieji mokytojai duodame dvasinį mokymą, pavyzdžiui mano prieš 2000 metų duotą mokymą, mes niekada nesiekiame perduoti neklaidingų tiesos teiginių. Mes puikiai žinome, kad joks žodžiais išreikštas mokymas negali būti išbaigtas tiesos teiginys. Tiesos paprasčiausiai neįmanoma išreikšti žodžiais. Tiesą tegalima patirti ir įsisąmoninti. Galėtume sakyti, kad negalite sužinoti ar suprasti tiesos; galite tik tapti tiesa. Štai kodėl sakiau:

Jėzus jam sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. (Jono 14,6)

Šie žodžiai puikiai iliustruoja tai, apie ką kalbu. Tiek daug krikščionių, įstrigusių dualistiniame prote – interpretavo tai neteisingai, manydami, kad išorinis Jėzaus Kristaus asmuo, ar krikščionybės religija yra vienintelis kelias į išganymą. Tikroji prasmė yra ta, kad Kristaus sąmonė – esanti aukščiau už linijinį, dualistinį protą – yra vienintelis būdas pažinti Dievą ir Dievo tiesą. O tiesą galite pažinti tiktai susivienydami, tiktai pasiekdami vienovę su šiuo Kristaus protu. Ir nė vienas žmogus nenueina pas Tėvą, kaip tik pasiekęs vienybę su savuoju Kristaus AŠ.

Susivieniję su savuoju Kristaus AŠ, palaipsniui pasieksite neprisirišimą prie šio pasaulio dalykų. Tai įvyks ne dėl to, kad būtumėte nusprendę savo valios pagalba nuslopinti savo troškimus šio pasaulio dalykams. Tai įvyks dėl to, kad jūsų Kristaus AŠ padės jums suprasti, kad gyvenimas yra daug daugiau už materialius malonumus. Imsite trokšti dvasios dalykų labiau už šio pasaulio dalykus.

Šis procesas yra laipsniškas procesas. Sugeriate tiesos žiupsnį, ir leidžiate jam pakylėti jūsų sąmonę. Štai kodėl sakiau:

Dangaus karalystė yra kaip raugas, kurį moteris įmaišė trijuose saikuose miltų, ir nuo jo viskas įrūgo. (Mato 13,33)

Žinote, kad, kai į tešlą įmaišote mieles, mielėms reikia laiko iškildinti tešlai. Jeigu nepaliausite minkyti tešlos, neleisite mielėms daryti savo darbo, todėl turite tešlai duoti laiko subręsti. Lygiai taip pat vyksta ir tuomet, kai sugeriate dvasinės tiesos žiupsnį – turite leisti jai palaipsniui kelti jūsų sąmonę.

Deja, daugelis žmonių – ypač šiandieniniame akimirksniu pasiekiamų malonumų amžiuje – siekia jėga paspartinti šį procesą savo intelektu. Ypač tai pavojinga yra tuomet, kai žmonės nori materializuoti kokį nors fenomeną arba patirti kažkokių aukščiausių potyrių. Šie žmonės dažnai įgija netikrą patyrimą, kuris jiems duoda neteisingą dvasinės gyvenimo pusės supratimą. Tačiau šie žmonės tiki, jog dėl jų išgyventos patirties, jų supratimas yra absoliuti tiesa. Štai kodėl sakiau:

Dangaus karalystė grobiama, ir stiprieji ją jėga ima. (Mato 11,12)

Esmė ta, kad negalite jėga įgyti intelektualaus neprisirišimo supratimo – negalite jėga įgyti neprisirišimo. Turite mąstyti apie tai ir palaipsniui įsisąmoninti vis gilesnę už neprisirišimo koncepcijos slypinčią tiesą – turite tapti šia tiesa ir tuomet tapsite iš tiesų neprisirišę.

Kai tai įvyks, natūraliai atrasite pusiausvyrą, kuri jums leis mėgautis šio pasaulio dalykais, neprisirišant prie jų. Kitaip tariant, idealiausiu atveju, turėtumėte sugebėti pilnai vertinti ir mėgautis šio pasaulio grožiu. Kaip manote, kodėl sakiau:

Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų. (Jono 10,10)

Dievas visiškai netrokšta, kad dvasingi žmonės atsižadėtų visų materialaus pasaulio aspektų. Todėl atsižadėjimo kelias – kurį taip aukštai iškėlė daugelis krikščioniškų bažnyčių ir kitos religijos – nėra idealus kelias. Tiesą sakant, atsižadėdami visų šio pasaulio dalykų, neišvengiamai neigiate kai kuriuos Dievo sukurtus dalykus, kai kurias dovanas, kurias Dievas padovanojo savo sūnums ir dukterims. Ir tol, kol tęsis šis Dievo dovanų neigimas, tol Dievo karalystė paprasčiausiai negalės būti įkūnyta Žemėje.

Tačiau tai nereiškia, kad atsižadėjimo kelias yra visiškai neteisingas. Tai reiškia, kad tai yra atsakas į krizę, atsakas į tai, kad tiek daug žmonių pasidarė taip stipriai prisirišę prie šio pasaulio dalykų, jog ėmė save laikyti materialiomis būtybėmis, užuot laikę save dvasinėmis būtybėmis. Jie mano, jog negalėtų išgyventi be šio pasaulio dalykų, arba mano, kad negalėtų būti pilnatvėje, neturėdami kažkokio gyvenimo aspekto šiame pasaulyje. Šis požiūris neleidžia žmonėms įžengti į Dievo karalystę, todėl kad:

20 Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus atsakė: „Dievo karalystė neateina regimai.
21 Niekas nepasakys: ‘Žiūrėk, ji čia’, arba: ‘Žiūrėk, ji ten!’ Nes štai Dievo karalystė yra jumyse.“ (Luko 17 skyrius)

Kitaip tariant, iš tiesų negalite paimti dangaus karalystės jėga, nors daugelis žmonių mano galintys tai padaryti. Daugelis religingų žmonių tiki, kad, laikydamiesi išorinių taisyklių ir tikėdami savo religijos doktrinomis – paklusdami šio pasaulio taisyklėms – jie automatiškai, jėga prasiskins kelią į dangų. Bet taip nėra. Dangaus karalystė yra sąmonės būsena. Raktas į šią sąmonės būseną yra tapti prie nieko neprisirišus šiame pasaulyje. Neprisirišimo siekimas yra keletą etapų turintis procesas. Galėtume sakyti, kad yra keli pagrindiniai etapai – nors jų būtų galima išskirti žymiai daugiau:

  • Suvokiate, kad gyvenimas yra didesnis už materialų pasaulį.

  • Nusprendžiate, kad norite dvasinės gyvenimo pusės supratimo labiau už tam tikrus materialius malonumus, todėl esate pasirengę atidėti į šalį pasaulietinių malonumų vaikymąsi, idant atrastumėte laiko ir dėmesio dvasiniam supratimui siekti.

  • Suvokiate, kad tikrasis raktas į dvasinį augimą yra įsisąmoninti tiesą ir integruotis su aukštesniąja savo esybės dalimi, kurią vadinu Kristaus AŠ.

  • Suvokiate, jog tam tikros veiklos šiame pasaulyje trukdo jūsų integracijai su savuoju Kristaus AŠ. Todėl nusprendžiate palikti šias veiklas, nejausdami, kad kažką būtumėte praradę. Jūsų Kristaus AŠ duoda jums kai ką vertingesnio ir teikiančio didesnę pilnatvę už žemiškus malonumus.

  • Suvokiate, kad daugelis dalykų šiame pasaulyje yra Dievo vizijos išraiška. Jie yra Dievo dovanos. Todėl mėgavimasis šiomis dovanomis – neprisirišant prie jų – netrukdo jums augti savajame Kristiškume. Galite vertinti Dievo dovanas, negalvodami, kad negalėtumėte be jų išgyventi.

Pradėję šį procesą, laipsniškai atsikratydami prisirišimų prie šio pasaulio dalykų, imsite suvokti, kad Dievas yra viso, kas gera, šaltinis. Todėl nustosite ieškoti pasaulyje priemonių savo išgyvenimui bei malonumams. Visko ieškosite Dievuje, ir kai darysite tai su absoliučiu tikėjimu ir visišku neprisirišimu, Dievas iš tiesų išpildys visus jūsų poreikius. Aš tą išreiškiau žodžiais:

Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai jums bus pridėta. (Mato 6,33)

Dvasios ieškotojams yra svarbu suprasti, kad prieš jūsų gyvybės srautui nusileidžiant į įsikūnijimą, jūs susikūrėte planą savo gyvenimui, kurio paskirtis buvo pasiekti maksimalų dvasinį progresą. Kitaip tariant, jūsų gyvybės srautas norėjo maksimalaus augimo ir jis paprašė Dievo padėti jam pasiekti šį augimą. Šiuo metu jūsų išorinis protas pamiršo tai ir išsiugdė stiprų troškimą tam tikriems šio pasaulio dalykams. Galite manyti negalintys be jų gyventi, galite manyti, jog negalėsite be jų pasiekti pilnatvės, ar kad negalėsite be jų dvasiškai augti. Netgi galite manyti – ir tai yra didžiausia iliuzija iš visų – kad negalėsite įkūnyti Kristiškumo be šitų išorinių dalykų.

Tad, jeigu Dievas jums duotų šiuos dalykus, tai tik sustiprintų jūsų tikėjimą savo neišbaigtumu, o tai tiesiogiai priešintųsi jūsų augimui. Kristiškumo esmė yra suvokti, kad jums nieko nereikia iš šio pasaulio, nieko nereikia jūsų išorėje (už jūsų Kristaus AŠ ribų), kad galėtumėte įkūnyti Kristiškumą.

Ar suvokiate mano mintį? Jeigu jos nesuvokėte, paskirkite šiek tiek laiko, mąstydami apie šį mano jums duodamą mokymą. Šio mokymo esmė yra tai, ko mokiau Kimą, treniruodamas jį tarnauti savo pasiuntiniu. Sakiau jam: „Jeigu manai, kad tau to reikia, negali to turėti!“ Tai reiškia, kad, kol manysite, kad esate neišbaigti – kad negalite būti Kristumi – be kažkokio dalyko šiame pasaulyje, Dievas jums negali to duoti. Nes jeigu Jis jums tą duotų, pažeistų jūsų gyvybės srauto gilesnį pasirinkimą, kuriuo jis norėjo maksimalaus dvasinio augimo. Tačiau Dievas netrokšta, kad gyventumėte savo gyvenimą nepritekliuje. Dievas nori, kad gyventumėte gausingą gyvenimą:

Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo duoti jums karalystę. (Luko 12,32)

Tad tą akimirką, kai pasieksite galutinį neprisirišimą prie šio pasaulio dalykų ir suvoksite, kad Dievas yra viso, kas gera, šaltinis, tuomet Dievas suteiks jums gausingą gyvenimą.

Kas liečia materializmo apibrėžimą, egzistuoja kelios pakopos, reprezentuojančios progresyviai vis didesnį Dievo neigimą:

  • Kai kurie žmonės mano, kad už materialaus pasaulio daugiau nieko nėra. Dievas neegzistuoja ir neegzistuoja jokia jų dalis, kuri būtų už materialaus pasaulio ribų. Tiktai tai, ką galima aptikti fiziniais pojūčiais arba mokslininkų instrumentais yra realu. Šį Dievo neigimą propaguoja daugelis mokslinį materializmą išpažįstančių žmonių.

  • Žmonės suvokia, kad gyvenimas yra didesnis už materialų pasaulį, tačiau nesugeba to susieti su savimi. Jie Dievą mato kaip esantį kažkur ten aukštai. Jie mano esantys atskirti nuo Dievo ir mano, kad juos gali išgelbėti tiktai kažkokia išorinė jėga. Šį Dievo neigimą propaguoja daugumos religijų, tame tarpe ir krikščionybės, tradiciniai pasekėjai. Jie pripažįsta, kad Dievas egzistuoja, tačiau neigia, kad Jis egzistuoja ten, kur jie yra.

  • Žmonės ima suvokti, kas viskas yra sukurta iš Dievo energijos, tačiau vis dar tebemato atskirtį tarp materialaus pasaulio ir Dievo. Jie mano, kad Dievas negali atlikti tam tikrų dalykų – pavyzdžiui, išgydyti ligų – arba duoti jiems kažkokių dalykų materialiame pasaulyje. Jie mano, jog turi pasikliauti materialiu pasauliu savo išgyvenimui ir malonumams. Šį neigimą propaguoja daugelis dvasingų žmonių, kurie dar iki galo neįsisąmonino tikro dvasinio mokymo. Todėl jie dar nepasiekė tikrojo neprisirišimo.

Esi teisus, kad neprisirišimo siekimo procesas yra ego įveikimo procesas. Tačiau tai nėra kova tarp ego ir Dievo, nes Dievas neturi priešingybės. Tai yra kova tarp gyvybės srauto ir ego, ir klausimas yra toks, ar gyvybės srautas leisis kontroliuojamas ego ar laikys save bendrakūrėju su savąja AŠ ESU Esatimi. Atminkite, kad ego yra gimęs iš atskirties nuo Dievo, ir todėl ego yra pats didžiausias materialistas. Kai pasieksite visišką neprisirišimą, jūsų ego mirs, tad galėtume sakyti, kad viso materializmo šaltinis yra ego ir šio pasaulio jėgos – šio pasaulio princas, kuris naudojasi ego jūsų gyvybės srautui kontroliuoti.

Ir paskutinė mintis. Kai suvokiate, kad Dievas yra viso, kas gera, šaltinis, suvokiate, kad nepritekliaus koncepcija yra iliuzija. Dievas yra beribis, todėl nepriteklius Dievuje neegzistuoja. Ir būtent tai yra tikroji gausingo gyvenimo koncepcija. Jeigu pamąstysite, iš kur kyla prisirišimas, suprasite, kad jis kyla iš nepritekliaus iliuzijos – tikite, jog beribė gausa neegzistuoja, todėl manote privalantys įsikibę laikytis to, ką turite. Kai transcenduosite šią iliuziją, suvoksite, kad egzistuoja beribė visų gerų dalykų gausa, ir todėl galėsite pradėti nevaržomai dalintis tuo, kuo turite, su kitais – žinodami, kad Dievas padaugins tai, ką duodate. „Dovanai gavote, dovanai ir duokite!“ (Mato 10,8). O kai kritinė masė žmonių pradės duoti, užuot laikęsi to, ką turi, pamatysite Žemėje įsikūnijant gausingą gyvenimą.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2004 Kim Michaels