Kelias į Kristiškumą musulmoniškoje kultūroje
Klausimas: Kas liečia antrąjį Kristaus iššūkį, kadangi gyvenu musulmoniškoje kultūroje, ar tai reiškia daugiau nei išreikšti savo kūrybiškumą ir gyvenimo būdą, ar tai reiškia, kad turėtume atvirai kalbėti ir statyti save į pavojų, nes žmonės čia yra absoliučiai netolerantiški kai kurioms temoms? O gal tai turėtų būti daroma iš vietinės religijos perspektyvos, ieškant sąlyčio taškų?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Jėzaus per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas vebinare „Kaip pagilinti Kristaus įžvalgumą“ 2020 metais.
Savo prieš 2000 metų duotu pavyzdžiu parodžiau, kad buvau pasiryžęs leistis nužudomas tam, kad atneščiau teismą puolusioms būtybėms ir pademonstruočiau aukštesnius Kristiškumo lygmenis, kuriuose neleidžiate jokiems Žemėje egzistuojantiems dalykams sustabdyti dvasios reiškimosi per jus. Tačiau tai buvo ekstremalus pavyzdys, kadangi jis buvo duotas Žuvų amžiaus pradžioje. Tuo nenoriu pasakyti, kad Kristiškumo keliu einantys žmonės turėtų save statyti į pavojų, pasisakydami situacijose, kuriose iš anksto gali numatyti, kokios bus pasekmės.
Tačiau svarbu, kad suprastumėte, jog kiekvieną kartą, kai yra užduodamas panašus klausimas, į jį nėra standartinio atsakymo. Tai yra individualu kiekvienam žmogui. Net ir šiandieniniame amžiuje vis dar gali būti žmonių, kuriems tai bus dalis išreiškiamo Kristiškumo mesti iššūkį tam tikriems autoritetams arba tam tikriems įsitikinimams, ir tai darydami jie gali statyti save į pavojų, tačiau svarbu, kad tai ateitų visiškai iš vidaus ir jokiu būdu nebūtų paveikta išorinio proto. Deja, yra dvasingų žmonių, tiek pakylėtųjų mokytojų organizacijose, tiek kitur, kurie išoriniu protu priima sprendimą statyti save į pavojų, nes mano, kad šitaip pademonstruos savo Kristiškumą ir pasiekimus kelyje. Jeigu tai yra tiesiog iš išorinio proto atėjęs sprendimas, tuomet jis to toli gražu nepadarys.
Iš esmės, kaip sakėme, jeigu pastebėjote keliuose paskutiniuose diktavimuose, esmė čia nėra atversti žmonės į kažkokią tikėjimo sistemą, tarp jų ir į pakylėtųjų mokytojų mokymus. Jeigu gyvenate musulmoniškoje kultūroje, jūsų pagrindinis tikslas nėra atversti žmones į pakylėtųjų mokytojų mokymus, tačiau jūs vis tiek galite tame kontekste atnešti keletą idėjų, kurios gali padėti žmonėms kvestionuoti tam tikrus įsitikinimus, tam tikrus papročius, tam tikrą įpratimą daryti dalykus tam tikru būdu. Turite individualiai tai įvertinti, tačiau ne išoriniu protu, jūs tiesiog, galėtume sakyti, turėtumėte palaukti, kol gausite aiškų vedimą iš vidaus. Jeigu negaunate aiškaus vedimo, tuomet laukiate. Ir toliau siekiate eiti keliu, naudojatės įrankiais ir mokymais savo turimoms savastims išrišti, ir kai išrišite šias savastis, gausite aiškesnį vidinį vedimą.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com