Tėkmė iš AŠ ESU Esaties ir laisva valia
Klausimas: Kai esu tėkmėje, viskas viduje ir aplink mane atrodo vyksta savalaikiškai ir su vedimu, tačiau tai darau ne aš. Visų pirma, viskas, ką išgirstu, tampa šventai savalaikiška. Mano žodžiai tiesiog ateina per mane man net nemąstant, ką kalbu. Ir su ta informacija, apie kurią niekada anksčiau tokiu būdu nekalbėjau. Ir galiausiai, net ir mano fizinį kūną iš tiesų judina kažkas kitas, o ne aš. Viskuo yra akivaizdžiai pasirūpinama ir jaučiuosi labiau savimi nei kada nors anksčiau. Tačiau egzistuoja šis jausmas, kad turiu atiduoti kontrolę, turiu ją perleisti. Tai šiek tiek panašu į tai, tarsi turėčiau nustoti priiminėti sprendimus ir atiduoti dalį savo laisvės. Visada galiu nuspręsti priešintis tam, ką esu vedamas daryti, tačiau ar iš tiesų yra taip, kad galiausiai turėsime atiduoti laisvą valią?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Jėzaus per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2019 m. konferencijoje Olandijoje.
Paprastai, mano mylimieji, mėgstu subtilius klausimus, kuriuose slypi šios gilesnės perspektyvos. Ar turite atiduoti laisvą valią, kad galėtumėte susisieti su savo AŠ ESU Esatimi? Na, tai priklauso nuo to, kur yra sukoncentruota jūsų laisva valia. Ar ji yra sukoncentruota Sąmoningajame AŠ, ar priešingai – atskirajame aš? Kitaip tariant, kalbėjome apie ego kaip apie atskirųjų savasčių konglomeratą. Ir žvelgiant iš ego perspektyvos, kad būtumėte ryšyje, kad būtumėte tėkmėje, jis atrodo privalantis atiduoti savo laisvą valią.
Tačiau ego valia iš tiesų nėra laisva. Galėtume sakyti, kad ego arba tam tikra atskiroji savastis gali jausti turintys laisvą valią. Būtent dėl to galėtume sakyti, kad net ir puolusios būtybės mano turinčios laisvą valią. Tuo tarpu realybėje jos neturi valios, kuri būtų laisva. Jos turi valią, tačiau ji nėra laisva. Ego mano, kad laisva valia reiškia, jog galite daryti ką tiktai norite nesijaudindami dėl pasekmių – ir jau kuo tikriausiai nesijaudindami dėl to, kokias pasekmes tai atneš kitiems – jūs turėtumėte galėti daryti ką norite, nesusidurdami su pasekmėmis, nes kitaip jūsų valia iš tiesų nėra laisva. Būtent taip samprotauja ego, taip samprotauja puolusios būtybės. Būtent tai teigia puolusios būtybės, ir jos dažnai skelbė, kad laisvą valią įgyjate tik sukildami prieš Dievą, kaip tą teigė tam tikros puolusios būtybės. Jūs, žinoma, suvokiate, kad ego ir atskirasis aš niekada negalės būti tėkmėje.
Jūs, Sąmoningasis JŪS, galite būti tėkmėje, kai įžengiate į tą neutralią proto būseną. Mes tai taip pat vadinome grynąja sąmone, tačiau galbūt geresnis terminas būtų sakyti, kad įžengiate į neutralią proto būseną, kadangi veikiate ne per atskirąjį aš, suvokiate ne per atskirąjį aš, veikiate ne per atskirųjų savasčių žaizdas ir nuomones. Ir būtent tuomet jaučiate esantys tėkmėje. Ir kieno gi esate tėkmėje? Savo AŠ ESU Esaties tėkmėje, kurią mes pavadinome Gyvenimo Upe.
Bet matote, Sąmoningajam AŠ, kai esate toje neutralioje proto būsenoje, jūs neatiduodate savo laisvos valios. Jūs iš tiesų susigrąžinate tikrąją valios laisvę. Kadangi suvokiate, jog esate viena su AŠ ESU Esatimi, ir todėl AŠ ESU Esaties valia nėra išorinė valia. Tad kaip galėtumėte atiduoti savo valią, kad galėtumėte būti tėkmėje? Pasirenkate būti tėkmėje, kadangi patiriate, jog gyvenimas jums teikia turtingesnį patyrimą. Ir visi išoriniai dalykai klostosi geriau. Negalite savęs priversti būti tėkmėje. Tačiau jeigu tebeturite ego ir atskirųjų savasčių liekanų, jos jaus, kad jūs save verčiate, jūs atiduodate savo laisvą valią, jų laisvos valios versiją, kad būtumėte tėkmėje.
Būtent dėl to sakiau: „Pats iš savęs aš nieko negaliu padaryti. Tai tėvas manyje daro darbus.“ Anais laikais neturėjau ir negalėjau perduoti AŠ ESU Esaties koncepcijos. Naudojau kitus žodžius, tačiau prasmė yra ta pati. Aš taip pat dažnai jaučiau esantis tėkmėje. Ir buvau vedamas iš situacijos į situaciją, kuri kažkaip magiškai prieš mane atsirasdavo. Ir nepriiminėjau sprendimų išoriniu protu, kadangi tiesiog buvau toje neutralioje proto būsenoje. Ir būdamas tam tikroje situacijoje, nevertinau ir neanalizavau, nemąsčiau, kokios bus skirtingų sprendimų pasekmės, man tiesiog spontaniškai ateidavo tam tikri veiksmai – vizija, pojūtis, kad štai ką aš darysiu.
Ir tuomet priėmiau, jog kad ir kokios bus to pasekmės, tai buvo lemta įvykti. Ir todėl galėjau išlikti tėkmėje. Retkarčiais iškrisdavau iš tėkmės ir jausdavau frustraciją, kaip šitai taip pat galite matyti evangelijose. Tačiau tų kartų buvo daug daugiau nei matote evangelijose. Tų kartų netgi buvo daug daugiau nei matėte knygoje „Mano Gyvenimai“. Ir visgi taip pat labai dažnai buvau tėkmėje, buvau visiškoje ramybėje tekėdamas su tuo vidiniu vedimu, kuris man ateidavo ir viskas tapdavo aišku. Štai ką darysiu, nesijaudindamas dėl pasekmių. Ne ką turėčiau daryti, bet ką darysiu.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com