Kolektyvinės savastys
Klausimas: Norėčiau užduoti klausimą apie tai, ką būtų galima pavadinti „institucijų savastimis“. Pavyzdžiui, aš dirbu mokytoja, ir vos tik peržengiu savo mokyklos slenkstį, įžengiu į institucinės savasties mokytojos vaidmenį. Galiu daryti arba sakyti dalykus, kurių paprastai nedaryčiau ir nesakyčiau, kadangi egzistuoja tam tikras lūkestis išpildyti iš anksto nustatytą vaidmenį, ir jaučiuosi priversta vaidinti tą vaidmenį. Ar galėtų mokytojai pakomentuoti, kaip galėtume konstruktyviai įveikti šias institucines arba darbovietės savastis, nei joms paklusdami, nei joms priešindamiesi.
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas vebinare „Moterų išlaisvinimas“ 2020 m.
Na, svarbus suvokimas, kurį galite pasiekti, yra tai, kaip mes jau anksčiau sakėme, kad iš esmės bet kokia žmogiška veikla laikui bėgant sukuria tam tikrą kolektyvinę savastį, tam tikrą kolektyvinį padarą, ir, žinoma, daugelis profesijų tai turi. Realybė yra tokia, kad kai įžengiate į tokią aplinką, pavyzdžiui, tapdami mokytoja, pradėdami verslą, įstodami į kariuomenę, ar kad ir kas tai būtų, jums tam tikru laipsniu reikės prisiimti tą savastį, jums reikės išpildyti reikalavimus, kad galėtumėte atrasti savo vietą ir sugebėti tenai funkcionuoti. Nėra jokios prasmės prieš šitai maištauti, kurti įtampą ir pasipriešinimą tam. Turite atrasti savo asmeninę pusiausvyrą, kaip Jėzus sakė: „Kas ciesoriaus, atiduokit ciesoriui, o kas Dievo – Dievui.“
Galite suvokti, kad egzistuoja tam tikra aplinka, tam tikra kultūra, tam tikras lūkestis, ir taip, iš tiesų tai yra kolektyvinis padaras. Tam, kad galėtumėte funkcionuoti toje aplinkoje, jums reikia laikytis tų ir anų taisyklių. Bet jums tuomet nėra būtina pasiduoti ir laikytis visų taisyklių, ir jau tikrai nereikia pasiduoti tiek, kad imtumėte tapatintis su ta aplinka ir kolektyviniu padaru. Tam, kad galėtumėte iki galo tai padaryti, jums, vėlgi, reikia pažvelgti į save, pažvelgti į savo reakcijas, kaip jūs reaguojate į tą aplinką, jums reikia pamatyti, kad tai ateina iš atskirųjų savasčių, ir tuomet pradėti išrišinėti tas atskirąsias savastis.
Daugeliu atvejų nutinka taip, kad žmonės prisitraukia prie tam tikros profesijos, nes jie nori įveikti savastis, kurios, žino, bus iškeltos į paviršių, būnant toje aplinkoje. Tad galite į tai žiūrėti pozityviai kaip į mokymosi patirtį, ir tuomet naudokitės įrankiais, kuriuos turite, kuriuos mes jums davėme savastims išrišti, kurios jus verčia reaguoti į tą aplinką (paklusti arba priešintis). O tuomet, kai išrišite tas savastis, nutiks vienas iš dviejų dalykų: jūs arba sugebėsite būti toje aplinkoje ir būsite laisvi nuo kolektyvinio padaro, o tai reiškia, kad galėsite parodyti pavyzdį kitiems žmonėms, kad ir jie gali būti laisvi. Arba galėsite pasiekti tašką, kuomet tarsite: „Na, man jau gana. Dabar noriu pereiti į kitokią aplinką, į kitokią profesiją, ar kad ir kas tai būtų.“
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com