Lanto

Mokytojas Lanto yra antrojo spindulio čohanas, pakylėtasis mokytojas, kurio akivaizdoje yra įmanoma paliesti ir pažinti Dievo proto didybę. Iškiliausias tarp išminčių ir filosofų, Viešpats Lanto mus moko pasiekimų kelio per karūnos čakros nušvitimą ir įvaldymą.

Studijavęs pas Viešpatį Himalają ir pasiekęs meistriškumą Mėlynojo Lotoso Ašrame, Viešpats Lanto pasirinko naudotis geltonąja liepsna visos žmonijos širdims apgaubti. Jis yra pasišventęs šios planetos evoliucijų tobulinimui per Kosminio Kristaus nušvitimą. Auksinė liepsna, kurią jis neša, yra įkrauta Dievo pergalės pasaulio jaunimui momentumu.

Prieš daugybę amžių, Lanto kartu su Sanat Kumara, Dienų Senoviniu, pasisiūlė ateiti į Žemę gelbėti šią planetą ir jos evoliucijas. Jis buvo Aukštuoju Dvasininku Dangiškosios Motinos šventykloje žemyne, kurį prarijo Ramiojo vandenyno bangos, žinomame Lemūrijos vardu. Jis taip pat turėjo kitų inkarnacijų Atlantidoje, kaip ir visi kiti spindulių čohanai.

Paskutiniosiomis Lemūrijos dienomis, tie, kurie saugojo liepsnas ant šventyklų altorių, buvo perspėti apie artėjantį kataklizmą. Jie paėmė savo liepsnas ir perkėlė jas į saugias vietas, pernešdami šias liepsnas į kitus fizinius ašramus, arba perkeldami jas į eterinę oktavą. Ir būtent Viešpats Lanto pernešė materializavimo liepsną, įtvirtindamas ją Didžiojo Tetono kalnų regione Šiaurės Amerikoje.

Materializavimo liepsna yra kinietiška žalia su antrojo spindulio geltonu atspalviu. Ši liepsna, deganti Karališkojo Tetono Ašrame, yra tokia sąmonės savybė, kuri amerikiečius padaro neprastai praktiškais, sugebančiais vystyti taikomąjį technologijų mokslą, atsišaukiantį su Mu laikais, kai ši technologija netgi pranoko mūsų šiuo metu turimos technologijos lygmenį. Tai yra gausos liepsna, kuri įgalina turto materializavimą, o taip pat laimę ir džiaugsmą, ir Visuotinę Kristaus sąmonę.

Viešpats Lanto buvo įsikūnijęs senovės Kinijoje kunigaikščiu Čou, taip pat dar žinomu Geltonojo Imperatoriaus vardu (12 a. pr. Kr.) Čou kunigaikštis yra laikomas vienu didingiausiu valstybininkų Kinijos istorijoje ir yra laikomas Čou dinastijos pradininku ir tikruoju konfucionizmo tradicijos įkūrėju. Konfucijus kunigaikštį laikė savo modeliu ir tikėjo, kad jo misija yra atkurti ankstyvosios Čou eros principus ir kultūrą, kuri buvo laikoma aukso amžiumi.

Lanto vėliau buvo įsikūnijęs Kinijos valdovu Konfucijaus laikais (551 - 449 m. pr. Kr.) ir saugojo auksinę nušvitimo liepsną Kinijos žmonėms daugelį, daugelį šimtmečių. Ši liepsna yra įtvirtinta Kinijoje, arkangelų Jofielio ir Kristinos ašrame, esančiame centrinėje Kinijoje.

Prieš savo pakylėjimą Viešpats Lanto nusprendė, kad šviesa iš jo širdies liepsnos turėtų šviesti fiziškai, kaip gyvasis įrodymas jo mokiniams, kad trilypė liepsna, tiek praeities, tiek ateities aukso amžiuose, yra Žodis, tapęs kūnu, ir todėl adeptas, padaręs tai savo prioritetu, gali ją plėsti ir stiprinti.

Patvirtindamas kartu su Jobu: „Dar savo kūne regėsiu Dievą!“, Lanto, iš savo širdies išeinančių šaukinių dinamizmu, savo pasišventimu gyvajam Žodžiui kaip amžinai su juo esančiam Visuotiniam Kristui, ir savo čakrų pašventimu šventajai Motinos ugniai, iš tiesų pasiekė tai, ko niekas kitas rašytinėje Žemės istorijoje nebuvo pasiekęs nuo Nuopolio laikų: Lanto paniro į tokią didelę pagarbą Trejybei savo giliausios esybės trilypėje šviesoje, kad intensyvus tos dangiškosios kibirkšties švytėjimas iš tiesų galėjo būti matomas persišviečiantis per jo kūnišką formą ir spinduliuojantis švelnų auksinį švytėjimą per jo krūtinę. Šitai jis išsaugojo Sanat Kumaros garbei iki savo pakylėjimo maždaug 500 m. pr. Kr. – „kaip atminimą visoms kartoms“, išėjusioms iš AŠ ESU KAS AŠ ESU – idant pirminiai šviesnešiai galėtų prisiminti savo misiją apšviesti tamsiąją žvaigždę.

Devynioliktajame ir dvidešimtajame amžiuje Lanto ištikimai palaikė Sen Žermeno pastangas išlaisvinti žmoniją savo perduodamais pakylėtųjų mokytojų mokymais apie AŠ ESU Esatį ir violetinę liepsną. 1958 metų liepos 3-ąją dieną, pakylėtasis mokytojas Konfucijus perėmė iš Viešpaties Lanto vadovavimą Karališkojo Tetono Ašramui ir tapo jo hierarchu. Turėdamas pasiekimus, toli pranokstančius reikalavimus ašramo hierarcho ar čohano tarnystei, Lanto tą dieną perėmė iš Kuthumi antrojo spindulio viešpačio tarnystę (iš šio palaiminto brolio, garbinusio Taikos Dievą savo šventojo Pranciškaus įsikūnijime, ir jau 1956 metais prisijungusio prie Jėzaus Pasaulio Mokytojo tarnystėje).

1966 metais spalio 30-ąją dieną, bendradarbiaujant su Dievu ir Deive Meru, Karminė Valdyba suteikė Lanto dispensaciją „galingai transcendentinei auksinei nušvitimo liepsnai“, idant ši pulsuotų tris šimtus pėdų virš atmosferos į kolegijas, universitetus, dangiškąsias ir teologines Amerikos ir pasaulio mokyklas jų atvirų protų mokiniams, kurie turėtų atvirumą priimti žinias iš aukštesnių sferų.

Pakylėtasis mokytojas Lanto veda pamokas Karališkojo Tetono Ašrame, pirminiame Didžiosios Baltosios Brolijos ašrame, į kurį neofitas gali pasiprašyti būti nuvedamas. Čia mes sužinome iniciacijų kelio pagrindus. Dėl septynių čohanų septynių ašramų atidarymo dispensacijos, dešimtys tūkstančių sielų gauna apmokymus vidiniuose lygmenyse, kad galėtų akceleruoti savo sąmonę Naujajam Amžiui.

Viešpats Lanto taip pat mėgina suteikti mums savo vertės pajautimą vietoj savęs smukdymo, kuris yra taip plačiai paplitęs tarp šiandienos žmonių: „Žmogus yra virtimo į Dievą procese, tačiau jis niekada to nežinos, kol mąstys žemiškas mintis. Jis to niekada nesužinos iš žemiškų žinių, nes šio pasaulio dalykai tėra kvailybė Dievui. Ir Dievo akyse vienintelės vertybės yra tos, kurios išlaisvina žmogų nuo būtybės užtemimo, slėpusio Dievo Esatį nuo jo akių. Ir būtent ši saulė pažadins jo dvasines jusles, kurios leis jam kartu su šventuoju Pauliumi pamatyti Mokytojo veidą ir išgirsti jo žodžius: ‘Sunku tau spyriotis prieš akstiną.’“

Medituoti į Viešpatį Lanto ir jo auksinio lotoso liepsną galima klausantis kompozitoriaus Vagnerio sukurto muzikinio kūrinio „Daina Vakaro Žvaigždei“ iš operos Tannhäuser (tai yra Karališkojo Tetono Ašramo muzikinis kūrinys). Mažai kas iš Žemei tarnaujančių pakylėtųjų būtybių gali pranokti Lanto išmintį. Jo liepsną kiekvieną dieną turėtume kviesti pasaulio jaunimo vardu.

Pagal Mark L. Prophet ir Elizabeth Clare Prophet knygą „The Masters and their Retreats“ (Mokytojai ir jų Ašramai), kurią sudarė Annice Booth.