Sen Žermenas

Sen Žermenas


Sen Žermenas yra septintojo spindulio čohanas. Kartu su savo liepsna dvyne, pakylėtąja ledi mokytoja Portija, Teisingumo Deive, jis yra Vandenio amžiaus hierarchas. Sen Žermenas yra didis laisvės liepsnos rėmėjas, kai tuo tarpu Portija remia teisingumo liepsną.

Kiekvienas du tūkstančius metų trunkantis ciklas patenka į vieno iš septynių spindulių įtaką. Jėzus buvo šeštojo spindulio čohanas ir tarnavo praėjusių 2000 metų hierarcho tarnystėje. 1954 metais Sen Žermenas ir Portija buvo karūnuoti ateinančio septintojo ciklo vadovais. Laisvė ir teisingumas yra septintojo Vandenio spindulio jin ir jang, ir kartu su gailestingumu jie suteikia pagrindą reikštis visoms kitoms Dievo savybėms šioje septintoje dispensacijoje.

Sen Žermenas ir Portija perduoda Dievo žmonėms septintojo amžiaus dispensaciją ir septintąjį spindulį – laisvės, teisingumo, gailestingumo, alchemijos ir šventojo ritualo spindulį, atnešdami naują gyvybės bangą, naują civilizaciją, naują energiją.

Būdamas septintojo spindulio viešpačiu arba čohanu, Sen Žermenas inicijuoja mūsų sielas į transmutacijos ritualo mokslą per violetinę liepsną. Jis yra septintasis angelas, apie kurį buvo išpranašauta Apreiškimo knygoje (10,7), atėjęs pabaigti Dievo paslapčių „kaip Jis yra paskelbęs savo tarnams pranašams.“

Sen Žermenas yra žinomas kaip diplomatas, išreiškiantis savo dieviškąsias kilnumo, grakštumo, elegantiškumo, pusiausvyros ir tikrojo valstybės valdymo meno savybes per visus, kurie iškviečia septintąjį spindulį. Jis yra Rakockių brolijos narys, kurią įkūrė Didysis Dangiškasis Nukreipėjas, ir kurios Transilvanijoje esančiuose rūmuose šiuo metu dega violetinė laisvės ugnis.

Prieš daugiau kaip penkiasdešimt tūkstančių metų Sen Žermenas valdė aukso amžiaus civilizaciją derlingoje šalyje, kurios vietoje dabar plyti Sacharos dykuma. Būdamas karaliumi-imperatoriumi, Sen Žermenas buvo senosios išminties ir žinių apie Materijos sferas meistras, ir žmonės į jį žvelgė kaip į pavyzdį savojo Dieviškumo vystymui. Jo imperija pasiekė fizinėje oktavoje neregėtas grožio, simetrijos ir tobulumo aukštumas.

Kai jo civilizacijos žmonės ėmė vis giliau grimzti į fizinių malonumų paieškas, užuot siekę įgyvendinti didį Aukštesniojo Dieviškojo AŠ kūrybinį planą, kosminė taryba nurodė valdovui pasitraukti iš savosios imperijos; nuo šiol jų guru bus jų pačių susikurta karma. Karalius surengė didelę puotą savo patarėjams ir visuomenės patarnautojams. Kiekvienas iš jo 576 svečių gavo krištolo taurę, pripildytą „tyra elektronine esencija.“

Šis eliksyras buvo Sen Žermeno jiems duota dovana sielos apsaugojimui, kad kai jiems vėl atsivers galimybė Vandenio Amžiuje sugrąžinti šią aukso amžiaus civilizaciją, jie prisimintų savo AŠ ESU Esatį, ir tai taptų ženklu visiems žmonėms, kad Dievas gali būti ir kad Jis iš tiesų yra žmonėse, kai jie paverčia savo protą, širdį ir sielą tinkama buveine Jo Dvasiai.

Šios puotos metu kosminis mokytojas, kurio vienintelis tapatumo ženklas buvo žodis Pergalė ant jo kaktos, kreipėsi į visus susirinkusius. Jis perspėjo žmones apie krizę, kurią jie patys ant savęs užsitraukė savo neištikimybe, ir priekaištavo jiems, kad apleido Didįjį Dievo Šaltinį, ir išpranašavo, kad visa imperija greitai pateks į apsilankiusio princo valdžią, kuris sieks vesti karaliaus dukterį. Karalius ir jo šeima po septynių dienų pasitraukė į aukso miestą, egzistavusį eterinėje oktavoje, civilizacijos buvimo vietoje. Princas atvyko sekančią dieną ir perėmė valdžią be pasipriešinimo.

Būdamas aukštuoju dvasininku Violetinės Liepsnos Šventykloje Atlantidos žemyne prieš trylika tūkstančių metų, Sen Žermenas savo invokacijomis ir savo kauzaliniu kūnu palaikė ugnies stulpą, tikrą violetinės dainuojančios ugnies fontaną, kuri traukė žmones iš toli ir iš arti, ateiti ir išsilaisvinti nuo visų kūno, proto ir sielos suvaržymų. Tą jie pasiekė savo pačių pastangomis, kalbėdami invokacijas ir praktikuodami septintojo spindulio ritualus prie šventosios ugnies.

Tie, kurie patarnavo prie Violetinės Liepsnos Šventyklos altoriaus, mokėsi pas Melchizedeko Ordino dvasininkus Viešpaties Zadkielio ašrame, Nuskaistinimo Šventykloje, stovėjusioje toje vietoje, kur dabar yra Kubos sala. Ši dvasininkija derino tobulą religiją ir tobulą mokslą. Būtent čia Sen Žermenas ir Jėzus buvo paties Zadkielio įšventinti: „ Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko ordino“. (Psalmės 110,4)

Prieš Atlantidos nuskendimą, kai Nojus statėsi savo arką ir įspėjo žmones apie artėjantį didįjį Tvaną, Didysis Dieviškasis Nukreipėjas pakvietė Sen Žermeną ir keletą kitų ištikimų dvasininkų perkelti laisvės liepsną iš Nuskaistinimo Šventyklos į saugią vietą Karpatų kalnų papėdėje Transilvanijoje. Čia jie toliau vykdė šventąjį ritualą, plėsdami laisvės ugnį net ir tuomet, kai žmoniją dangišku įsaku užgulė jos sunki karma.

Po to sekusiuose įsikūnijimuose Sen Žermenas ir jo pasekėjai, vadovaujami Didžiojo Dieviškojo Nukreipėjo, iš naujo atrado liepsną ir toliau saugojo šią šventovę. Vėliau Didysis Dieviškasis Nukreipėjas, padedamas savo mokinio, įkūrė liepsnos vietoje ašramą ir įkūrė Rakockių dinastiją – karališkąją Vengrijos dinastiją.

Vienuoliktame amžiuje prieš Kristų, Sen Žermenas buvo įsikūnijęs pranašu Samueliu. Jis buvo iškilus religinis lyderis didžios apostazės laikais, ir jis tapo paskutiniuoju Izraelio teisėju ir pirmuoju Izraelio pranašu. Tais laikais teisėjai ne vien spręsdavo ginčus; jie buvo charizmatiški lyderiai, kurie, kaip buvo tikima, turėjo tiesioginį ryšį su Dievu ir galėjo suvienyti Izraelio gentis prieš prispaudėjus.

Samuelis buvo Dievo pasiuntinys, pasiųstas išlaisvinti Abraomo sėklą nuo korumpuotų dvasininkų pančių, nuo Elio sūnų ir filistiniečių, išžudžiusių izraelitus mūšyje. Tradiciškai, kartu su Moze jis yra vadinamas didžiuoju užtarėju. Kai šaliai iškilo filistiniečių grėsmė, jis drąsiai vedė žmonės į dvasinį atgimimą, ragindamas juos „grįžti prie Viešpaties visa širdimi“ ir „palikti svetimus dievus.“ Žmonės ėmė atgailauti ir maldauti Samuelį, kad jis nesiliautų šaukti Viešpaties pagalbos. Jam besimeldžiant ir beaukojant aukas, sukilo didžiulė audra, leidusi izraelitams nugalėti savo priešus. Filistiniečiai daugiau niekada nepakilo Samuelio dienomis.

Likusį savo gyvenimą pranašas praleido spręsdamas savo šalies žmonių nesutarimus. Kai paseno, paskyrė savo sūnus būti Izraelio teisėjais, tačiau jo sūnūs buvo korumpuoti ir žmonės ėmė reikalauti, kad jis jiems duotų „karalių, kuris juos teistų.“ (I Samuelio 8,6). Labai susisielojęs, jis meldėsi Viešpačiui ir gavo nurodymą įvykdyti žmonių prašymą. Viešpats jam tarė: „Juk ne tave jie atmetė, bet mane, kad jiems nekaraliaučiau.“ (I Samuelio 8,7)

Samuelis perspėjo izraelitus apie pavojus, kurie juos gali ištikti per jų valdovus, tačiau šie toliau triukšmingai reikalavo karaliaus. Tad jis įšventino Saulių kaip jų vadą ir liepė jam bei visiems žmonėms visada paklusti Viešpaties balsui. Tačiau, kai Saulius pasirodė neištikimas tarnas, Samuelis paskelbė jam Viešpaties teismą dėl jo nepaklusnumo ir slapčia karaliumi įšventino Dovydą. Pranašui mirus, jis buvo palaidotas Ramajoje, visas Izraelis gedėjo jo išėjimo.

Sen Žermenas taip pat buvo įsikūnijęs Šventuoju Juozapu, Jėzaus tėvu ir Marijos vyru. Naujajame Testamente jis yra minimas keletą kartų. Biblijoje sakoma, kad jo kraujo linija yra atėjusi iš Dovydo. Joje taip pat pasakojama, kad, kai Viešpaties angelas perspėjo jį sapne, kad Herodas planuoja nužudyti Jėzų, Juozapas paklausė perspėjimo ir pasiėmė savo šeimą į Egiptą, ir atgal sugrįžo tik po Herodo mirties. Sakoma, kad Juozapas buvo dailidė ir yra manoma, kad mirė Jėzui dar nepradėjus savo misijos. Katalikų tradicijoje Šv. Juozapas yra laikomas Visuotinės Bažnyčios globėju, ir jam skirta šventė yra švenčiama kovo 19 d.

Trečiojo šimtmečio pabaigoje Sen Žermenas buvo įsikūnijęs Šventuoju Albanu, pirmuoju Britanijos kankiniu. Albanas gyveno Anglijoje tuo metu, kai, valdant Romos imperatoriui Diokletianui, vyko krikščionių persekiojimai. Jis buvo pagonis, kuris tarnavo romėnų armijoje ir buvo apsistojęs Verulamiumo mieste, kuris vėliau buvo pervadintas Šventuoju Albanu. Albanas paslėpė bėglį krikščionių dvasininką, vardu Amfibalas, kuris jį atvertė. Kai kareiviai atėjo jo ieškoti, Albanas leido dvasininkui pabėgt ir pats persirengė dvasininko rūbais.

Kai šis jo darbas buvo atskleistas, Albanas buvo nuplaktas ir nuteistas mirti. Legenda sako, kad pasižiūrėti jo mirties bausmės vykdymo susirinko tokia didelė minia, kad negalėjo pratilpti per siaurą tiltą. Albanas pasimeldė ir upė prasiskyrė, atverdama miniai kelią, kuomet tai pamatęs mirties bausmę vykdyti paskirtas budelis atsivertė ir ėmė maldauti mirti vietoj jo. Jo prašymas buvo atmestas ir jis buvo nukirsdintas kartu su Albanu.

Sen Žermenas dirbo iš vidinių plotmių neoplatonistų Vyriausiuoju Mokytoju. Jis įkvėpė graikų filosofą Proklą (apie 410-485 pr. m.e.), labai gerbiamą Platono Akademijos Atėnuose vadovą. Sekdamas savo mokytoju, Proklas savo filosofiją rėmė principu, kad tėra tik viena tikra realybė – „Vienis,“ kuris yra Dievas – galutinis viso gyvenimo tikslas. Proklo raštai apėmė beveik visas mokslo sritis, nuo filosofijos ir astronomijos iki matematikos ir gramatikos. Jis pripažino, kad jo išmanymas ir filosofija atėjo iš aukščiau ir tikėjo esąs tas, per kurį dangiškas apreiškimas pasiekė žmoniją.

Penktame amžiuje Sen Žermenas buvo įsikūnijęs Merlinu – alchemiku, pranašu ir karaliaus Artūro dvaro patarėju. Šalyje, kurią skaldė tarpusavyje kariaujančių genčių vadai ir Saksonijos įsibrovėliai, Merlinas pravedė Artūrą per dvylika mūšių (kurie iš tiesų buvo dvylika iniciacijų), per kuriuos jis suvienijo Britanijos karalystę. Jis dirbo kartu su karaliumi, kad įkurtų šventąją Apvaliojo Stalo broliją. Vadovaujant Merlinui ir Artūrui, Kamelotas iš tiesų buvo misterijų mokykla, kurioje riteriai ir damos siekė atrasti vidines Šventojo Gralio misterijas ir kelią į asmeninį Kristiškumą.

Kai kuriose tradicijose, Merlinas yra apibūdinamas kaip dievų žynys, kuris studijavo žvaigždes ir kurio pranašystes užrašinėjo septyniasdešimt sekretorių. Merlino pranašystės, kuriose aprašomi įvykiai tęsiasi nuo Artūro laikų į tolimą ateitį, buvo populiarios viduramžiais.

Sen Žermenas buvo Rodžeris Beikonas (1220-1292 m.), filosofas, pranciškonų vienuolis, švietimo reformatorius ir mokslininkas eksperimentuotojas. Amžiuje, kuriame teologija arba logika, arba abu vienu metu, diktavo mokslo parametrus, jis propagavo eksperimentinį metodą, paskelbė įsitikinimą, kad žemė yra apvali, ir griežtai kritikavo savo amžiaus mokovus ir mokslininkus dėl jų siauro požiūrio. „Tikrosios žinios ateina ne iš sekimo autoritetais, ir ne iš aklos ištikimybės atgyvenusioms dogmoms,“ sakė jis. Beikonas galiausiai paliko savo dėstytojo postą Paryžiaus universitete ir įstojo į mažųjų brolių pranciškonų ordiną.

Savo laikais Beikonas buvo gerai žinomas dėl savo gilių tyrinėjimų, atliktų alchemijos, optikos, matematikos ir kalbų srityse. Jis išpranašavo karšto oro balioną, skraidančias mašinas, žiūronus, teleskopą, mikroskopą, elevatorių ir mechaniškai varomus laivus bei vežimus, ir rašė apie juos taip, lyg pats juos būtų matęs.

Jo mokslu ir filosofija grįsta pasaulėžiūra, jo drąsus savo amžininkų teologų puolimas, ir jo alchemijos bei astrologijos studijos atvedė prie kaltinimų „erezija ir naujovėmis,“ dėl kurių jį keturiolikai metų įkalino jo broliai vienuoliai pranciškonai. Tiems, kurie sekė po jo, Beikonas buvo „doctor mirabilis“ („nuostabus mokytojas“), ir šiuo epitetu jis buvo žinomas praėjus šimtmečiams po savo mirties.

Sen Žermenas taip pat buvo įsikūnijęs Kristoforu Kolumbu (1451-1506), Amerikos atradėju. Dviem šimtmečiais anksčiau nei įvyko Kolumbo kelionė, pats Rodžeris Beikonas nutiesė kelią Kolumbo kelionei į Naująjį Pasaulį, savo kūrinyje Opus Majus išsakydamas mintį, kad „jūrą, kuri yra tarp Ispanijos vakarų ir Indijos rytų, galima lengvai perplaukti per keletą dienų, esant palankiam vėjui.“ Ir nors šis teiginys buvo neteisingas, kadangi žemė Ispanijos vakaruose nebuvo Indija, jis suvaidino didelį vaidmenį Kolumbo atradime. Šį teiginį jis pacitavo 1498 metais parašytame laiške karaliui Ferdinandui ir karalienei Izabelai, sakydamas, kad jo 1492 metais atliktą kelionę iš dalies įkvėpė šie pranašiški žodžiai.

Kolumbas tikėjo, kad Dievas jį padarė „naujojo dangaus ir naujosios Žemės pasiuntiniu, apie kuriuos Jis kalbėjo šv. Jono Apokalipsėje, prieš tai kalbėjęs apie tai Izaijo lūpomis.“ „Vykdant šį Indijos atradimą,“ rašė jis karaliui Ferdinandui ir karalienei Izabelai 1502 m., „nei logika, nei matematika, nei žemėlapiai man nedavė jokios naudos: pilnai įvykdyti buvo Izaijo žodžiai.“ Šiais žodžiais jis turėjo omenyje Izaijo knygoje užrašytą pranašystę (11,10-12), kad „Viešpats vėl pakels ranką gelbėti savo tautos likutį... ir surinks Izraelio pabėgėlius, ir Judo išsklaidytuosius iš keturių žemės kraštų.“

Jis buvo tikras, jog šiai misijai jį pasirinko dangus. Jis studijavo biblijos pranašus, išsirašinėdamas citatas, susijusias su jo misija, savo paties sudarytoje knygoje, pavadinimu Las Proficias, arba Pranašystės – o savo pilnoje formoje, Pranašysčių knyga apie Indijos atradimą ir Jeruzalės susigrąžinimą. Ir nors šis faktas retai yra pabrėžiamas, jis iš tiesų yra taip giliai įaugęs į istoriją, kad net ir Encyclopaedia Britannica nedviprasmiškai teigia, kad „Kolumbas atrado Ameriką labiau pranašystės, o ne astronomijos dėka.“

Būdamas Franciu Beikonu (1561-1626), jis buvo filosofas, valstybės veikėjas, eseistas ir literatūros meistras. Beikonas, kuris buvo vadinamas didžiausiu kada nors Vakaruose gimusiu protu, yra laikomas indukcinės logikos ir mokslinio metodo tėvu, kurie didžia dalimi prisidėjo prie technologijų amžiaus, kuriame dabar gyvename. Jis žinojo, kad tiktai praktikoje pritaikytas mokslas galės išlaisvinti žmones nuo žmogiškų vargų ir katorgiško darbo, mėginant kaip nors išgyventi, idant jie galėtų siekti aukštesnio dvasingumo, apie kurį kadaise žinojo.

„Didžioji Instauracija“ (tai reiškia, didžioji restauracija po nuopolio, irimo arba griūties) buvo jo formulė pakeisti „visą platųjį pasaulį.“ Ši mintis jam pirmą kartą gimė, kai dar tebebuvo berniukas, ir kai vėliau šią mintį jis iškristalizavo 1607 metais parašytoje knygoje tuo pačiu pavadinimu, ji inicijavo Anglijos renesansą.

Bėgant metams, Beikonas aplink save subūrė grupę rašytojų, parašiusių beveik visus svarbiausius Elizabetos eros literatūros kūrinius. Kai kurie iš jų priklausė „slaptai bendruomenei,“ kurią jis vadino „Šalmo riteriais,“ ir kurios tikslas buvo mokymosi pažanga, išplečiant anglų kalbą ir sukuriant naują literatūrą, kuri būtų parašyta ne lotyniškai, o anglams suprantamais žodžiais. Beikonas taip pat suorganizavo karaliaus Džeimso Biblijos versijos vertimą, turėdamas tvirtą tikslą, kad paprasti žmonės galėtų patys skaityti Dievo Žodį.

XIX a. devintajame dešimtmetyje atrasti šifrai Šekspyro pjesių originaluose ir Beikono bei kitų Elizabetos eros autorių darbuose atskleidė, kad Beikonas parašė Šekspyro pjeses ir kad jis buvo karalienės Elizabetos ir Lordo Leičesterio sūnus. Tačiau jo motina, bijodama prarasti valdžią, atsisakė pripažinti jį savo įpėdiniu.

Į savo gyvenimo pabaigą Beikonas buvo persekiojamas ir jo įvairialypis talentas nuėjo nepripažintas užmarštin. Sakoma, kad jis mirė 1626 metais, tačiau kai kurie žmonės teigė, kad po to dar kurį laiką jis slapta gyveno Europoje. Įveikusi sunkiausias aplinkybes, kurios būtų palaužusios daugumą žmonių, jo siela įžengė į pakylėjimo ritualą Rakockio rūmuose, Didžiojo Dangiškojo Nukreipėjo ašrame 1684 metais.

Labiau už viską trokšdamas išlaisvinti Dievo žmones, Sen Žermenas prašė ir gavo dispensaciją iš Karmos Valdovų sugrįžti į žemę fiziniame kūne. Jis pasirodė kaip „le Comte de Saint Germain,“ „stebuklingas“ džentelmenas, užbūręs aštuonioliktojo ir devynioliktojo šimtmečių Europos dvarus, kuriuose jis buvo vadinamas „Stebukladariu.“

Jis buvo alchemikas, mokslininkas, lingvistas, poetas, muzikantas, artistas, istorijų kūrėjas ir diplomatas, kurio sugebėjimais buvo žavimasi visos Europos dvaruose. Jis buvo žinomas dėl savo gebėjimų pašalinti trūkumus deimantuose ir kituose brangiuosiuose akmenyse, ir rašyti laišką viena ranka, tuo pat metu rašant poeziją kita ranka. Volteras jį apibūdino taip: „tai žmogus, kuris niekada nemiršta ir žino viską.“ Grafas yra minimas Frederiko Didžiojo, Voltero, Horacijaus Valpolo ir Kazanovos laiškuose, o taip pat ano meto laikraščiuose.

Dirbdamas slapta, Sen Žermenas mėgino įgyvendinti sklandų perėjimą nuo monarchijos į reprezentacinę valstybės valdymo formą, norėdamas užkirsti kelią kraujo praliejimui Prancūzijos revoliucijoje. Tačiau jo patarimai buvo ignoruojami. Paskutiniu savo mėginimu suvienyti Europą, jis parėmė Napoleoną, kuris piktam panaudojo mokytojo galią, šitaip užsitraukdamas savo paties pražūtį.

Tačiau dar prieš visus šiuos įvykius Sen Žermenas savo dėmesį buvo sukoncentravęs į Naująjį Pasaulį. Jis tapo pagrindiniu Jungtinių Amerikos Valstijų ir jos pirmojo prezidento rėmėju, įkvėpdamas Nepriklausomybės Deklaraciją ir Konstituciją. Jis taip pat įkvėpė daugelį dvidešimtojo amžiaus darbą palengvinančių prietaisų, siekdamas savo tikslo išlaisvinti žmoniją nuo katorgiško darbo, kad jie galėtų pasišvęsti Dievo realizacijos paieškoms.

Aštuonioliktojo šimtmečio pabaigoje Sen Žermenas iš ledi mokytojos Kuan Jin perėmė septintojo spindulio – gailestingumo ir atleidimo bei šventosios ceremonijos spindulio – čohano tarnystę. O dvidešimtajame amžiuje Sen Žermenas vėl peržengė šydą, tapdamas Didžiosios Baltosios Brolijos išorinės veiklos rėmėju.

XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje jis užmezgė ryšį su savo „lauko generolu,“ persikūnijusiu Džordžu Vašingtonu, kurį jis treniravo būti pasiuntiniu ir kuris, pasivadinęs Godfre Ray King slapyvardžiu, padėjo pamatą Sen Žermeno instrukcijoms Naujajam Amžiui knygose Atskleistos Misterijos, Magiškoji Esatis ir „AŠ ESU“ mokymai. XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje Teisingumo Deivė ir kitos kosminės būtybės išėjo iš Didžiosios Tylos, kad padėtų Sen Žermenui jo darbe, perduodant šventosios ugnies mokymus žmonijai ir atnešant aukso amžių.

1961 metais Sen Žermenas užmezgė ryšį su savo įsikūnijusiu atstovu, Marku L. Profetu, ir įkūrė Liepsnos Saugotojų Broliją Dienų Senovinio ir jo pirmojo mokinio, Viešpaties Gautamos, ir antrojo mokinio – Viešpaties Maitrėjos atminimui. Jo tikslas buvo pažadinti visus, kurie pradžioje atėjo į Žemę su Sanat Kumara – sugrąžinti jiems atmintį apie jų senovėje duotą priesaiką ir priežastį, dėl kurios jie yra Žemėje šiandien: tarnauti pasaulio mokytojais ir būti savo šeimų, bendruomenių ir šalių tarnais, šią kritišką ciklų persisukimo valandą.

Ir šitaip Sen Žermenas pašaukė pirmuosius liepsnos saugotojus paklausyti Dienų Senovinio balso ir atsiliepti į kvietimą pašvęsti savo gyvenimą, žadinant gyvenimo liepsną ir šventosios laisvės ugnį Dievo žmonių sielose.

1954 m. gegužės 1-ąją, Sen Žermenas iš Sanat Kumaros gavo galios skeptrą, o iš Mokytojo Jėzaus valdžios karūną – įgaliojimus vadovauti žmonijos sąmonei sekančiame dviejų tūkstančių metų laikotarpyje. Tai nereiškia, kad pakylėtojo mokytojo Jėzaus įtaka sumažėjo. Jo, kaip Pasaulio Mokytojo, dirbančio iš pakylėtojo lygmens, instrukcijos ir Kristaus sąmonės spinduliavimas visai žmonijai bus dar galingesnis ir visa persmelkiantis nei kada nors anksčiau, nes Dieviškumo prigimtyje yra užkoduota nuolatinė transcendencija. Mes gyvename nuolatos besiplečiančioje visatoje – visatoje, kuri plečiasi iš kiekvieno individualizuoto Dievo sūnaus (saulės) centro.

Ši dispensacija reiškia, kad mes dabar įžengiame į dviejų tūkstančių metų periodą, kuriame, iškviesdami į savo esybę ir į pasaulį violetinę transmutuojančią liepsną, Dievo energija, kurią žmonijos rasė iškreipinėjo tūkstančius metų, galės būti išvalyta ir visa žmonija galės išsilaisvinti nuo baimės, nepriteklių, nuodėmės, ligų ir mirties, ir visi vėl galės vaikščioti šviesoje, būdami Dievuje laisvomis būtybėmis.

Šioje Vandenio amžiaus aušroje, Sen Žermenas stojo prieš Karmos Valdovus, ir jam buvo suteikta galimybė perduoti žinias apie violetinę liepsną už Didžiosios Baltosios Brolijos vidinių ašramų ribų, už misterijų mokyklų ribų. Sen Žermenas taip kalba apie iškviečiamos violetinės liepsnos naudą:

„Violetinė liepsna padėjo išspręsti santykius šeimose. Kai kuriems ji padėjo išsilaisvinti nuo senos karmos ir senų žaizdų, ir įstatyti individus į kelią, atitinkantį jų vibracijas. Reikia prisiminti, kad violetinė liepsna iš tiesų savyje slepia Dievo teisingumą, o Dievo teisingumas neša teismo liepsną; ir todėl violetinė liepsna visada yra tarsi dviašmenis kardas, atskiriantis Tikrą nuo netikro...“

„Palaimintieji, nėra įmanoma išsamiai išvardinti visų violetinės liepsnos teikiamų naudingų dalykų, tačiau asmenybėje iš tiesų įvyksta alchemijos procesas. Violetinė liepsna veržiasi į schizmas, kurios kelia psichologines problemas, ir kurios savo šaknimis siekia ankstyvąją vaikystę ar net ankstesnius įsikūnijimus, palikusius tokius gilius rėžius sąmonėje, kad juos labai sunku išgydyti.“

Sen Žermenas moko alchemijos mokslo savo knygoje Sen Žermenas apie alchemiją. Jis naudojasi ametistu – alchemiko akmeniu, Vandenio amžiaus ir violetinės liepsnos akmeniu. Štrauso valsuose slypi violetinės liepsnos vibracijos, ir jie gali jums padėti susiderinti su juo. Jis taip pat mums pasakė, kad Franco Listo „Rakockio maršas“ neša savyje jo širdies liepsną ir violetinės liepsnos formulę.

Sen Žermeno buvimo centras yra eteriniame aukso mieste virš Sacharos dykumos. Jis taip pat veda pamokas Karališkajame Tetono Ašrame ir savo paties fiziniame/eteriniame ašrame – Simbolių Oloje, Stalo Kalne, Vajominge. Taip pat jis dirba Didžiojo Dangiškojo Nukreipėjo centruose – Šviesos Oloje Indijoje ir Rakockio Rūmuose Transilvanijoje, kurių hierarchas jis yra. Ne per seniausiai jis taip pat įkūrė bazę Pietų Amerikoje, Dievo ir Deivės Meru ašrame.

Jo elektroninis simbolis yra Maltos kryžius; jo kvapas – našlaičių. Sen Žermeno vardas yra kilęs iš lotyniškojo Sanctus Germanus, kas tiesiog reiškia „Šventasis Brolis.“

Pagal Mark L. Prophet ir Elizabeth Clare Prophet knygą „The Masters and their Retreats“ (Mokytojai ir jų Ašramai), kurią sudarė Annice Booth.


2017-05-03 Tiesus kelias į tiesioginę demokratiją
2016-07-04 Aukso Amžiaus įkūnijimo paslaptis
2016-07-02 Aukso Amžiaus potencialas Pietų Korėjai
2009-04-12 Tautinių valstybių pabaiga ir Aukso Amžiaus pradžia
2008-11-01 Kaip Europa gali būti laisva, jeigu žmonių protai yra įkalinti iliuzijose?
2008-09-26 Patraukiau savo Esatį iš Baltųjų rūmų
2008-09-21 Ar norite ekonomikos žmonėms ar ekonomikos elitui?
2008-06-28 DABAR atėjo laikas priimti Aukso Amžiaus sąmonę!
2008-03-22 Aukso Amžiaus pinigų sistemos vizija
2007-12-30 Aštuntojo spindulio mokymų integravimas
2007-12-29 Laisvė reiškia atsidavimą į vienovę
2007-12-25 Tikroji tarnystė reiškia akceleraciją į vienybę
2007-12-24 Be vizijos žmonės pražus, tačiau su tyra vizija jie įkūnys Aukso Amžių
2007-12-20 Skurdas yra neapykanta Motinai
2007-12-15 Atkurkite ryšį su savo aukščiausia meile ir išpildykite savo dangiškąjį planą
2007-12-15 Skurdo įveikimas per antrąjį Dievo Išminties spindulį
2007-12-14 Skurdas NĖRA Dievo valia, ir jis taip pat nėra gamtos dėsnių pasekmė
2007-10-27 Nė viena šalis nėra sala
2007-07-15 Ar tai yra GYVYBIŠKAI SVARBU Aukso Amžiaus atnešimui?
2007-07-15 Metu jums iššūkį permąstyti nuosavybės koncepciją
2007-07-15 Politika ir švietimas Aukso Amžiuje
2007-07-14 Būkite DAUGIAU nei normalūs!
2007-07-14 Įveikite grandiozinę išteklių stygiaus iliuziją
2007-07-14 Aukso Amžių iškilimo ir nuopolių paslaptis
2007-07-13 Aukso Amžius reikalauja visapusiškų pokyčių sąmonėje
2007-05-20 Pakilkime virš kovų dėl žemės!
2007-05-19 Planetos ateitis priklauso nuo jūsų pasiryžimo BŪTI
2007-05-18 Atėjo metas minties revoliucijai Europoje
2007-04-07 Kaip Amerika gali būti vieninga šalimi po Dievo vėliava?
2007-04-06 Mokymas apie elitą ir kontraelitą
2006-10-21 Būkite laisvi kaip maži vaikai
2006-10-09 Mes ruošiame naują ciklą Europoje
2006-10-03 Metu jums iššūkį: Būti ar nebūti
2006-09-30 Susigrąžinkite savo Laisvę Europoje!
2006-07-04 Tepakyla permainų vėjai
2006-05-25 Tikroji širdies alchemija
2006-01-03 Visada ieškokite praktiško sprendimo – o ne idealaus sprendimo
2005-12-31 Kas saugos Gyvybės Gyvąją Liepsną?
2005-12-21 Skelbiu Pietų Ameriką Laisvės tarnystei!
2005-10-22 Išsilaisvinkite nuo religijos!
2005-10-21 Prezidento institucijos apsaugojimas
2005-10-10 Pagaukite mano viziją Aukso Amžiaus Amerikai
2005-08-31 Vizualizuokite geresnę ateitį, suvokdami šiandienos problemas
2005-07-04 Laisvės Liepsnos įtvirtinimas Žemės centre
2005-07-01 Ateinu suvienyti jėgas su Jėzumi ir Motina Marija